Rūtos Vanagaitės „Mūsiškai” turi žanro vertą tąsą – Silvijos Foti knygą apie senelį Joną Noreiką.
Knygą parašė angliškai, bet lietuviškoje laidoje autorė aiškiai pasikuklino – leidosi pavadinimu į kažkokią mimikriją, savotišką poeziją: „Vėtra Lietaus šalyje. Jono Noreikos anūkės pasakojimas”.
Kas kita originalus knygos pavadinimas: „“The Nazi’s Granddaughter: How I Discovered My Grandfather Was a War Criminal” – „Nacio vaikaitė: kaip aš išaiškinau, kad mano senelis buvo karo nusikaltėlis”. Išsyk viskas aišku, tiesa? Kam ta poezija?
Apie tai – pokalbyje prie apskrito stalo su Valdas Vasiliauskas ir Dalium Stanciku. Nuoroda į šaltinį – komentare „Nacio anūkė” iš „žydšaudžių tautos”/ Apie ką pamelavo Silvija Foti?”
Jei anūkėlę domina, kas dedasi Ukrainoje, vaizdai iš ten galėtų jai paaiškinti, iliustruoti, ką teko pergyventi Lietuvai, jos gyventojams, jos Seneliui. Cool, ar ne?
Žinoma. ginklai buvo kitokie, kai kurių dar ir visai nebuvo, todėl stribams bei tardytojams tekdavo rankomis, durtuvais darbuotis, kad suplėšytų žmogų taip, kaip šiais laikais tai lengvai ir elegantiškai padaro pažangūs naujos kartos šaudmenys; ar kad gyvus sudegintų, ar kad žmogaus vidurius į išorę išverstų.
Apie vieną iš labai saugotų anų laikų teisuolių, kuriam nenusileidžia šiandien Ukrainoje siaučiantys Kremliaus didžiavyriai, – lietuvių budelis, sovietų ir Izraelio herojus Dušanskis –
– youtu.be/LLZRUQnc_cs
O šiandienos įžūlus Kremliaus melas, kai visų akivaizdoje tie išgamos daro viena, teigia kita, o savo piktadarysčių padariniais KALTINA SAVO AUKAS – ar ir tai nepriverčia anūkėlės susimąstyti?
“Vienintelis būdas išsaugoti Lietuvą – jeigu ją Putinas, sekdamas tokiomis knygomis, kaip mano, okupuotų ir uždarytų sienas, pas mus viskas liktų vietoje. O šiaip Lietuva tuštėja ir daugelis kalba, kad tokia mūsų lemtis dėl to, kas nutiko Lietuvoje 1941-1944 metais“, – pareiškė R. Vanagaitė.
rusijos ir pasaulio budelio kruvinom rankom putino sliure ir siknalaize , isvyt is LIETUVOS ta vanagaite