Prieš keletą metų Seime buvo nutarta, kad rašant asmenvardžius oficialiuose lietuviškuose dokumentuose bus galima vartoti raides w, x ir q.
Tik tiek, nes esą labai reikia, tuomet teigė kai kurie politikieriai, nors tie, kas balsavo už šį sprendimą, mano nuomone, turėjo padėti mandatus ir eiti pjauti šunims šėko.
Šiemet Seime, taip „netikėtai”, registruotos pataisos, siūlančios leisti naudoti ir įvairių kalbų diakritinius ženklus.
Šalininkai ir vėl teigia, kad tokiame sprendime nėra nieko blogo ir jis „tiesiog būtinas“ Lietuvai, nes… tiesiog būtinas.
Iniciatoriai, manyčiau, turėtų eiti paskui pirmosios idėjos šalininkus, bet, galvojant apie mūsų kalbos išsaugojimą, blogiausia yra ne tai. Apsidairykite aplinkui ir pamatysite, kad lietuvių kalba sėkmingai stumiama iš daugelio gyvenimo sričių.
Paskaitinėkite kavinių ar sporto klubų pavadinimus. Kiek iš jų dar liko lietuviški?
Tas pats pasakytina ir apie dalies viešojo maitinimo įstaigų meniu ar sporto klubuose siūlomus grupinius užsiėmimus.
Man, nepaisant to, kad turiu aukštąjį išsilavinimą, kavinėse dažnai tenka klausti padavėjų, ką reiškia vienas ar kitas pavadinimas, bet ir jos ne visada sugeba paaiškinti.
O kur dar visokie šopai, londžai, barbenai ir kiti nesuprantami žodžiai, kurie tikrai turi lietuviškus atitikmenis.
Matant bendrą situaciją turbūt nereikia stebėtis tuo, kad jaunimas irgi vis dažniau kalba ne lietuviškai, o kažkokiu sunkiai suvokiamu žargonu.
Jiems reikia vaibinti, mytinti, draivinti ir t. t.
XIX a. knygnešiai rizikavo savo gyvybe ir laisve, kad į Lietuvą atneštų lietuvišką literatūrą.
Daraktoriai ir mamos slapta mokė lietuvių kalbos, o šiandien visa tai, džiaugiantis laisvėmis, sėkmingai naikinama.
Vėlgi belieka prisiminti liaudies išmintį – kas savo kalbą niekina, tas kitos neišmoks.
Galima kurti visokius naujadarus, priversti į kalbą įtraukti jai svetimus simbolius ar raides, tačiau visa tai reiškia tik viena – ne „puikias“ užsienio kalbų žinias, o sąmoningą ir tikslingą savo kalbos naikinimą…
respublika.lt
Lietuva yra nelabai suvereni, o karo nugalėtojų ir jų viršininko įkaitė – nevalioje. Lietuvių kalba viena neapkenčiamiausia kalba mūsų kaimynams, išskyrus Latviją.
Taip. Tai buvo nusikaltimas prieš lietuvių kalbą.