
Pentagone dunda karo būgnai. Jokio žodžių vyniojimo į vatą, susirūpinimų, politkorektiškumo ar aptakių frazių. Kalbama tiesiai ir visiškai atvirai. Retorika, atvirai pripažinkim, negirdėta, triuškinanti ir, be abejo, daug ką gluminanti.
Nieko panašaus iš oficialių asmenų mes nesame girdėję. Šios frazės nuskambėjo per brifingą spaudai. Tai nėra sąžininga kova, nes jėgos nelygios. Vienus vadus jau nužudėme, nužudysime ir likusius. Jiems galas ir jie tai žino. Mes laimime ryžtingai ir negailestingai, nors dar tik pradedame.
Tai – JAV karo sekretorius Pete‘as Hegsethas apie Iraną. Aš dabar nekalbu apie pritarimą, tik galvoju, ar Briuselis, arba Lietuvos užsienio politikos formuotojai apskritai pajėgus suvokti tokią retoriką?
Manau, kad ne. To apsimeta negirdintys ir mūsų žinomi politologai, kurie vis dar nenori atvirai pripažinti naujos realybės. Jie vis dar atkakliai pučia kiaurą europinių susirūpinimų dūdą, kurios melodija jau senokai neįdomi pasauliniams galios centrams.
Iš tų kalbų jie išrankioja tik statistinius skaičius ir viską įvelka į standartinį „kad tik nieko neįžeistume, kad tik niekas neužsigautų“ leksikos rūbą. Kalbant iš esmės, nuo visuomenės slepiama realybė, kuri rožiniame europinių iliuzijų ūke yra žiauri ir nepatogi.
Taip pat puikiai matome, kad ir mūsų žiniasklaida nėra pajėgi atlikti savo funkciją tinkamai informuoti visuomenę. Atkreipkite dėmesį: šių dienų įvykiai realiai keičia pasaulį, bet nieko konceptualaus apie tai negali pasakyti nei visas politologų būrys, nei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, kuris stagnuoja, nes yra įstrigęs vakarykščiuose mąstymo šablonuose.
O priežastys visiškai aiškios ir konceptualios. Tai, ką aš citavau, yra visiškai kitas požiūris į tarptautinius santykius ir į priešus. Tai visiškai kitokia mąstymo dimensija, vaizdžiai tarant, operacinė sistema. Norint suvokti šių dienų Ameriką ir išmokti su ja kalbėtis, būtina jos klausytis iš pirmų lūpų.
Karas Artimuosiuose Rytuose įsisiūbuoja. Iranas šaudo, kur papuola ir taip siekia išprovokuoti ir padaryti žalos kuo daugiau šalių. Teheranas nori, kad šios šalys pradėtų daryti spaudimą JAV nutraukti atakas. Tačiau, regis, viskas kol kas vyksta atvirkščiai. Saudo Arabijai jau trūksta kantrybė, labai „kietą“ pareiškimą po jo teritorijos apšaudymo paskelbė ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Šiandien Kataro premjeras Mohammedas bin Abdulrahmanas bin Jassimas bin Jaberas Al Thani interviu “Sky” televizijai pareiškė, kad jo šalis visai nenori dalyvauti konflikte, bet Iranas, apšaudydamas Kataro teritoriją, “labai apsiskačiavo”.
Mūsų Seimo nariai, rengdami LRT įstatymo pataisas, nuolat aiškino, kad remiasi geriausia užsienio praktika. Tiek, pavyzdžiui, Seimo narys Artūras Zuokas, tiek ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ne kartą tikino, kad remiasi ir BBC pavyzdžiu. Bet visi jie arba nežino, arba apsimeta nežiną, kad tos legendinės BBC seniai nebėra, dabar tai yra visiškai leftistinė, politiškai angažuota ir woke ideologija persmelkta propagandinė organizacija, neišbrendanti iš nesibaigiančių skandalų.
Štai ir naujas: dar neaišku, kaip viskas baigsis su tendencingai sumontuota Donaldo Trumpo kalbą, kai jis esą ragino šturmuoti Kapitolijų, o BBC dabar „patobulino“ ir sekretoriaus P. Hegsetho kalbą apie Iraną.
Dabar JAV ir Izraelio aviacija viešpatauja Irano danguje ir karinė bei represinė režimo infrastruktūra šluojama su tokia jėga, kokios pasaulis dar nėra matęs. Irano konflikte persipynė daugybė interesų ir tai yra nepaprastai įdomi bei kartu labai sudėtinga geopolitinė tema. Tie, kurie atidžiau seka įvykius ir rimtus jų vertinimus, turbūt pastebėjo, kad globalioje analizėje nėra vieno veikėjo – Europos.
Mes eilinį kartą įsitikinome, kad geopolitinių šachmatų lentoje, kurioje rungiasi ir ateities pasaulio kontūrus formuoja realios galios, šios figūros apskritai nėra. Nuo visiškos Europos bejėgystės jau pakraupę net ir didžiausi euroentuziastai. Prieš keletą dienų kalbėjausi su rimtu šaltiniu Briuselyje, kuris pašiurpęs konstatavo, kad ten tvyro nesibaigianti pliurpalynė, kuri, kaip dar kartą įsitikiname, realių galių pasaulyje jau niekam nebeįdomi.
Leftistas Britanijos premjeras Keiras Starmeris kalba ta pačia kalba, kaip ir Briuselis. D. Trumpas konstatavo, kad Britanija kažkada buvo geriausia sąjungininkė, bet “specialūs santykiai” baigėsi.
JAV ambasadorius Izraelyje Mike‘as Huckabee: „Jei europiečiai nesupranta, kad Iranas kelia realią grėsmę visai Europai, tai jie yra dar kvailesni, nei aš kartais apie juos pagalvoju”. Kipro apšaudymai iš Libano, kuriuos atlieka Irano išlaikomi “Hezbollah” teroristai, tai tik patvitina.
Politinės impotencijos suparalyžiuotas Briuselis bei leftistinis flangas viskuo kaltina Ameriką.
Kodėl Europa nesusikalba su Amerika?
Priežastis labai aiški – mentalitetų skirtumai, kurios skiria giliausia praraja. Karas Irane tai labai vaizdžiai pademonstravo.
Tašką dėl vilčių, kad galimos kažkokios paliaubos, padėjo prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškęs, kad jokio sandorio su Iranu nebus, išskyrus besąlyginę kapituliaciją. Tiesa, kaip ta kapituliacija turėtų atrodyti – nekonkretizavo, kapituliacijos sąlygų neįvardijo ir savaitgalį žurnalistų kamantinėta Baltųjų rūmų sekretorė Karoline Leavitt. Tuo tarpu Irano prezidentas Masudas Pezeshkianas į D. Trumpo pareiškimą atsikirto: „Pasvajokit“. Bus įdomu.
Tiek konteksto, grįžtam prie temos. Štai dvi šių teiginių iliustracijos.
Pirmoji – Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pareiškimas ES vardu dėl karinių veiksmų Irane.
Kaip žinia, šiam tekstui pritarė ir Lietuva. Vienintelis, mano požiūriu, nekapituliantiškas požiūris, pareikštas viešai. Audronius Ažubalis: „Apgailestauju, kad Lietuvos Respublikos vadovai apsiribojo tik Irano veiksmų prieš kaimynines valstybes pasmerkimu. Kur Lietuvos aiškus ir nedviprasmiškas pareiškimas, kad Lietuva tvirtai remia JAV ir Izraelio akciją prieš nusikaltėlišką Irano režimą ir pagal išgales yra pasirengusi suteikti politinę ir praktinę paramą šiai akcijai?“
Antroji – JAV karo sekretoriaus Pete‘o Hegsetho kalba Pentagone kovo 4 dieną. Nematau reikalo dar ką nors komentuoti, tiesiog pasiskaitykite šiuos du pareiškimus ir pasidarykite išvadas patys.
„BRIUSELIS. Europos Sąjunga su didžiausiu susirūpinimu stebi pastarųjų valandų įvykius Irane ir platesniame regione. Karinių veiksmų pradžia žymi tragišką diplomatijos nesėkmę ir kelia egzistencinę grėsmę regioniniam bei pasauliniam saugumui.
ES vienareikšmiškai smerkia bet kokius veiksmus, kuriais pažeidžiamas valstybių suverenitetas ir tarptautinė teisė, įskaitant Jungtinių Tautų Chartiją. Nors pripažįstame pagrįstą susirūpinimą dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir regioninio stabilumo, pabrėžiame, kad smurtas nėra tvarus sprendimas sudėtingiems geopolitiniams iššūkiams spręsti.
Europos Sąjungos pozicija:
1. Skubus ugnies nutraukimas: Raginame visas puses nedelsiant nutraukti ugnį ir imtis maksimalaus susilaikymo politikos. Tolesnė eskalacija atneš tik neapsakomas kančias civiliams gyventojams.
2. Civilių apsauga: Primename visoms konflikto šalims jų įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę. Civilių gyventojų ir kritinės infrastruktūros apsauga privalo būti absoliutus prioritetas.
3. Diplomatinis kelias: ES išlieka įsitikinusi, kad ilgalaikis stabilumas Vidurio Rytuose gali būti pasiektas tik per dialogą. Mes esame pasirengę tarpininkauti ir remti bet kokias pastangas atnaujinti derybas pagal tarptautiniu mastu sutartas schemas.
4. Regioninis poveikis: Esame giliai sunerimę dėl galimo pabėgėlių srautų padidėjimo, poveikio energijos rinkoms ir rizikos, kad konfliktas išplis į kaimynines šalis. ES glaudžiai bendradarbiauja su savo partneriais regione, kad užkirstų kelią platesniam gaisrui.
Raginame JT Saugumo Tarybą skubiai susirinkti ir imtis ryžtingų veiksmų taikai atkurti. Europos Sąjunga išliks vieninga ir naudos visas turimas priemones — diplomatines ir ekonomines — kad prisidėtų prie deeskalacijos.
Mūsų mintys yra su visais tais, kurie nukentėjo nuo šio konflikto. Taika privalo nugalėti.“
JAV karo sekretoriaus Pete‘o Hegsetho brifingas Pentagone kovo 4 dieną
„Šiandien stoviu prieš jus su aiškiu pranešimu apie operaciją „Epic Fury“. Amerika laimi įtikinamai, triuškinamai ir negailestingai. Prezidento Trumpo tiesioginiu įsakymu Karo departamentas pradėjo šią operaciją šeštadienio rytą, vos prieš keturias dienas. Tai reiškia, kad turime prisiminti du dalykus. Pirma, praėjo tik keturios dienos. Rodikliai keičiasi, dulkės nusėda, atvyksta daugiau pajėgų. Kaip sakė prezidentas Trumpas, mes skirsime visą reikalingą laiką, kad užtikrintume sėkmę.
Antra, praėjo tik keturios dienos. Ir rezultatai yra neįtikėtini. Tikrai istoriniai. Tik Jungtinės Amerikos Valstijos galėjo tai atlikti. Tik mes. Bet kai pridedi Izraelio gynybos pajėgas, šis derinys reiškia visišką mūsų radikalių islamistinių Irano priešų sunaikinimą. Jiems galas ir jie tai žino. Arba bent jau netrukus sužinos. O mes tik pradėjome medžioti, ardyti, demoralizuoti, sunaikinti ir nugalėti jų pajėgas.
Praėjo tik keturios dienos. Nuo vakar vakaro ir per kelias dienas, per mažiau nei savaitę, dvi galingiausios oro pajėgos pasaulyje visiškai kontroliuoja Irano dangų, oro erdvę. Tikiuosi, kad visi supranta, ką reiškia visiška oro erdvės kontrolė. Tai reiškia, kad mes skrisime visą dieną, visą naktį, dieną ir naktį, ieškosime, fiksuosime ir sunaikinsime Irano raketas ir gynybos pramonės bazę. Rasime ir sunaikinsime jų lyderius ir karo vadus.(…) Irano lyderiai, žiūrėdami į viršų, matys tik JAV ir Izraelio oro pajėgas. Kiekvieną minutę, kiekvieną dieną, kol nuspręsime, kad viskas baigta. Ir Iranas nieko negalės padaryti. B-2, B-52, B-1, „Predator“ dronai, naikintuvai, kontroliuoja dangų ir pasirenka taikinius. Mirtis ir naikinimas iš dangaus – visą dieną.
Mūsų kariai turi maksimalius įgaliojimus, suteiktus asmeniškai prezidento ir manęs. Mūsų kovos taisyklės yra drąsios, tikslios ir sukurtos tam, kad išlaisvintų Amerikos galią, o ne ją suvaržytų. Ir tai nėra sąžininga kova. Mes smogsim jiems tol, kol jie bus nugalėti, būtent taip ir turėtų būti. Iki šiol operacijoje „Epic Fury“ sutelkta dvigubai daugiau oro pajėgų nei 2003 m. Irake.
Ši kampanija yra septynis kartus intensyvesnė nei ankstesnės Izraelio operacijos prieš Iraną per 12 dienų karą. Septynis kartus. Ir, kaip sakė prezidentas Trumpas, bus dar daugiau ir didesnių bangų. Mes tik pradedame. Mes greitėjame, o ne lėtėjame. Irano pajėgumai kas valandą nyksta, o Amerikos galia tampa vis galingesnė, protingesnė ir visiškai dominuojanti.
Šiandien atvyksta dar daugiau bombonešių ir naikintuvų. Dabar, visiškai kontroliuodami dangų, mes naudosime 500, 1000 ir 2000 svarų tikslias GPS ir lazeriu nutaikomas laisvo kritimo bombas, kurių turime beveik neribotą atsargą.
Pradžioje mes naudojome sudėtingesnę nuotolinio veikimo ginkluotę, bet dabar to nebereikia. Mūsų ginklų, taip pat „Patriot“ atsargos, išlieka labai didelės. (…) Mes galime lengvai tęsti šį kovą tiek, kiek mums reikia. Ir, kaip sakiau vakar, sąlygas nustatome mes. (…) Irano oro pajėgos, sukurtos 1996 m., 2026 m. sunaikintos. Irano karinis jūrų laivynas guli Persijos įlankos dugne.
Vakar naktį mes nuskandindavome jų brangiausią laivą „Soleimani“. Jų karinės jūrų pajėgos nebeveiksnios. (…) Vakar Indijos vandenyne, ir mes tai parodysime ekrane, amerikiečių povandeninis laivas nuskandino Irano karo laivą, kuris manė esąs saugus tarptautiniuose vandenyse. Vietoj to, jis buvo nuskandintas torpeda. Tyli mirtis.
Pirmasis priešo laivo nuskandinimas torpeda nuo Antrojo pasaulinio karo. Kaip ir tame kare, mes kovojame, kad laimėtume. (…) JAV ir Izraelio žvalgybos ir karinės galios derinys kontroliuos Iraną, ir kontroliuos jį netrukus.
Žinoma, Iranas vis dar galės paleisti keletą raketų ir dronų į civilius taikinius, jie bandys pulti mūsų ambasadas, bazes ir lengvus taikinius. Juk jie yra teroristai ir jiems reikia pulti civilius, nes jie negali kovoti akis į akį. Bet mes juos surasime ir nužudysime. Tai yra tai, ko nepastebi melagienų kanalai. Mes perėmėme Irano oro erdvės ir vandens kelių kontrolę be karinių pajėgų dislokavimo. Mes kontroliuojame jų likimą. (…)
Šio karo sąlygas kiekviename žingsnyje nustatysime mes. Kaip sakiau pirmadienį, misija yra labai aiški – sunaikinti Irano raketas, dronus ir juos gaminančias įrenginius, sunaikinti jo laivyną ir svarbią saugumo infrastruktūrą bei sugriauti kelius į branduolinius ginklus.
Iranas niekada neturės branduolinės bombos, niekada. Ir būtent todėl prezidento Trumpo moralinis aiškumas dėl Irano šiandien yra toks svarbus. Skirtingai nei praeityje, kai neaiškios raudonos linijos ir begalinės derybos leido Iranui finansuoti terorizmą ir po truputį artėti prie bombos, šis prezidentas aiškiai mato grėsmę ir veikia ryžtingai.
Jokių daugiau pusinių priemonių, ypač kai Iranas yra silpnas. Jokių daugiau leidimų Teheranui laimėti laiko. Prezidento vadovavimas garantuoja, kad mes baigsime tai, ką pradėjome. (…) Mūsų puolamosios operacijos, tobulintos per mėnesius trukusius atkaklius pasiruošimus, yra nesustabdomos. O mūsų gynybiniai veiksmai yra beprecedenčiai. (…)
Mes veikėme ryžtingai, kad apgintume savo žmones, interesus ir sąjungininkus. Prezidentas Trumpas ėmėsi drąsių veiksmų, pirmiausia atsižvelgdamas į Amerikos interesus, ir būtent už tokius drąsius veiksmus jį išrinko amerikiečiai. Mūsų ištikimam partneriui Izraeliui – jūs vykdote misiją su neprilygstamu meistriškumu ir geležiniu ryžtu.(…) Praėjus keturioms dienoms, mes tik pradėjome kovą.
Amerika kovoja, kad laimėtų, ir operacijoje „Epic Fury“ mes laimime. Tegu Dievas saugo ir gina mūsų karius.“
***
Buvusi valstybės sekretorė Condoleezza Rice paragino prezidentą Donaldą Trumpą „galutinai sutvarkyti Iraną“ ir pagyrė drąsią karinę operaciją „Epic Fury“, kurios metu buvo likviduotas Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei.
„Iranas kariauja su mumis jau mažiausiai 47 metus“, – sakė C. Rice, dalyvavusi „Fox News“ laidoje „Special Report“. Ji teigė, kad pagrindinis smūgių tikslas – paralyžiuoti tironišką Irano režimą, kol jis nepradėjo kontratakuoti. „Jei galite padaryti Iraną iš esmės nepajėgų imtis karinių veiksmų prieš mus ir mūsų sąjungininkus, tai yra verta daryti, ir manau, kad jie bando neutralizuoti Iraną kaip karinę jėgą regione, – kalbėjo ji. – Teigti, kad šis režimas nebuvo grėsmė, yra ne istoriška. Jie jau seniai yra grėsmė.“
Įdomi detalė: C. Rice, buvusi prezidento George’o W. Busho valstybės sekretorė, penktadienį buvo pastebėta Baltuosiuose rūmuose su D. Trumpu. Dirbdama jo administracijoje, C. Rice nuo 2001 iki 2005 m. buvo nacionalinio saugumo patarėja. Nuo 2005 iki 2009 m. ji taip pat buvo valstybės sekretorė ir atliko svarbų vaidmenį kare su terorizmu.






„Iranas šaudo, kur papuola ir taip siekia išprovokuoti ir padaryti žalos kuo daugiau šalių” – matosi kad Rachlevičius nesuvokia kas vyksta, matyt labai siauras jo šaltinių sąrašas, iš ko jis gauna informaciją apie Netanjahaus ir Trampo sukeltą karą.
Apskritai karą prieš Iraną pradėjo JAV 1953 m., kartu su Čerčiliu, kai slapto perversmo keliu (operacija Ajax) nuvertė demokratiškai išrinktą Irano vyriausybę ir į valdžią pastatė diktatorių, o visam pasauliui 50 metų MELAVO apie tą perversmą.
Du kanalai: 1) youtube.com/@GDiesenRU 2) youtube.com/@DHaiphongRU – kitoks požiūris į Izraelio/JAV agresiją prieš Iraną. Nurodau kanalus RUSŲ kalba, nes Lietuvoje dažnas iš vyresnių žmonių angliškai sunkiai tesupranta. O jaunimas be vargo ras tuos pačius Danny Haiphong ir Glenn Diesen anglų kalba.
Labai nuostabi mintis: viską reikia spręsti derybų keliu. Štai pažvelkime: jau antri metai Ukraina spaudžiama derėtis ir sutikti su teritorinėmis nuolaidomis. Suprantama kalba tai reiškia pasiduoti, arba, kaip dabar mėgstama sakyti, – kapituliuoti. Bet taikos kažkodėl nematyt. Bombos, dronai bei raketos krenta toliau. Artimuosiuose rytuose karas taip pat begalinis. Gal gi todėl, kad nesiderama? O gal viskas paprasčiau: tegul jie kariauja, o mes sau taikiai galime gyventi? Ar tai sprendimas? Gangrenos (organizmo dalies staigus infekcinis uždegimas pūnant) atveju galūnių pašalinimas (amputacija) leidžia išgelbėti visą likusį organizmą, jo gyvybę. To nepadarius – galas. Taip ir mūsų šiuolaikiniame pasaulyje. Mūsų žemės gaublyje yra kelios gangrenuojančios dalys, kurių akivaizdi išraiška yra valstybinis terorizmas. Tai, ko dabar ėmėsi JAV su Izraeliu yra ne kas kita kaip gangrenos pašalinimas valstybinio terorizmo židinio išardymu.
Ženevoje JT ekspertai išreiškė gilų susirūpinimą ir sielvartą po to, kai 2026 m. vasario 28 d. per Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio karinius išpuolius Minabe, Irano Hormozgano provincijoje, buvo atakuota mergaičių pradinė mokykla, per kurią, kaip pranešama, žuvo mažiausiai 165 moksleivės ir daugelis kitų buvo sužeisti.
Kaip skelbiama,atvykę vaikų pasiimti tėvai atrado traškius nuodėgulius.
Ir Mūs Lietuvoje dar yra tokių, kurie tai vadina gražia „Bombardavimų simfonija”. Nukvakę inteligentai, ne daugiau, gali džiaugtis genocidų ir mergaičių žudynėmis, kaip kadais Vokietijoje. Ten dar vaikučius nepakaltinamieji juodlige užkrėstais pyragaičiais vaišino, o mūs prapiesoriai tyli ir slepia tiesą nuo kvailų studenčiokų. Tas, kuris tai paviešino ir aprašė, taip pat sakė, kad Amerika tikrai nei Čikagos, nei Bostono dėl Baltijos šalių tautų neaukos. Taip sakė labai aukšto rango Amerikės politikas ir pasaulinio masto geopolitikos žinovas – grandas. Bet vakcinuotiems kapsukiečiams su vedeušnykais su dviem aukštaisiais, dideliais moksliniais laipsniais ir didesnėmis pajamomis tai pofig.
o pats už ką pasiryžęs aukoti Vilnių ir Kauną
Aš už tai, kad nieko nereikėtų aukoti ir išliktų Lietuvių tauta. Kad Europa susisikurtų atitinkamą kariuomenę ir galėtų pati apsiginti, atsikračiusi karo nugalėtojų statytinių ir profesionalių dezistų, ir demagogų pagal E.Bernays’o runkelių medžiojimo ir maustymo mokslą.
Po WWI ir WWII pacifistai Europoje įgavo milžinišką jėgą. Daryk viską atbulai negu buvo daroma iki 1945 metų ir bus kaip tik ko reikia Europai.
…as tai lengviau pasakyciau,kokios Europos nenoreciau – tokios,kokia ji yra dabar…
O prieškarinės Europos norėtum?
…nea,man labiau patinka mezozojaus eros Europa – kai ji dar nezinojo,kad ji Europa…
O kas gali susikalbėti pakaitomis tai su Obamos tai su Trumpo Amerika?
„Hell’s Bottom“-arba pragaro dugnas,taip vadinosi mažas pajamas gaunančių gyventojų gyvenamasis ir pramoninis rajonas Arlingtono mieste, Virdžinijos valstijoje.
Tai buvo lūšnynų su plytų gamyklomis,barais ir lombardais rajonas.Vietovės pastatai buvo nugriauti,kad
1941–1943 m. atsirastų vietos Pentagono statybai.
Nereikia apsimetinėti, pasibaigus WWII, Europoje dėl suprantamų priežasčių įsivyravo šūkis „tai neturi pasikartoti!”. Dešimtmečiais visi džiaugėsi pokarinės Europos taikingumu, vokiečių ir prancūzų susitaikymu, bendra rinka i r t.t. Jei ne totalitarinė SSSR rytuose, pacifizmas ir politkorektiškumas būtų Europą visiškai pribaigęs – europiečių ir visų stebinčių didžiausiam pasitenkinimui. O čia dar sužlugo ir SSSR. ES pasijuto lyg laimėjusi karą ir dar 10 ar 15 metų triumfavo euforijoje. O kai atėjo Putinas – i r dar 10 ir 20 metų tikėjosi perkalbėti iš kažkur išlindusį nenaudėlį chuliganą… Va taip. O kas čia keisto? Kokia Europa buvo formuojama po karo tokią ir turime.
ES jokio karo nelaimėjo, o laimėjo tie, kurių vasale šiandien ji yra. Mes irgi – antrarūšiai, trečiarūšiai ir vienur, ir kitur, ir t.t. Reikia baigt vienąkart su tuo vadovėliniu deziukų ir Kapsukės-prapiesorių baikomis zubryloms (mokslo pirmūnams bele ko). Be desovietizacijos mums bus chana pagal planą „Lietuva – 2050”.