Mes tradiciškai žinome, kad pagal Konstituciją, prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus. Lietuva turi Prezidentūrą, didžiulį Užsienio reikalų ministerijos aparatą, daugybę diplomatų, trūksta tik nedidelės smulkmenos – pačios užsienio politikos ir diplomatijos. Prezidento Valdo Adamkaus laikais ir vieną, ir kitą turėjome, o dabar viso to nebėra. Šis vakuumas nėra kažkas unikalaus, tai tik vienas iš sisteminės degradacijos elementų, nes valstybė yra susisiekiančių indų sistema ir ji degraduoja kaip visuma.
Lietuva yra tapusi garsiakalbiu, kuris tik triukšmauja ir stengiasi pataikauti Briuseliui, o vienintelis diplomatinės veiklos tikslas – „mus pastebėjo užsienyje“. Taip anoje kadencijoje elgėsi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, dabar tokį veikimo būdą perėmė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Prisimenate anos kadencijos „konservatorių“ svaičiojimus, kai po eilinio ministro G. Landsbergio interviu jo aplinka trimituodavo, kad „Lietuva formuoja pasaulinės politikos dienotvarkę“? Suformavo… Tokius dalykus turėtų fiksuoti ir viešai analizuoti, pavyzdžiui, TSPMI, bet jis yra tapęs „konservatoriams“ tarnaujančia propagandine ir naujųjų komjaunuolių ugdymo organizacija, kuri užsiima įvairiomis veiklomis, bet ne rimta Lietuvos vidaus ir užsienio politikos analize.
Dabar nekalbėsiu apie Ukrainą, be jos pasaulyje dabar yra dar du karšti įtampos taškai, kuriuos labai supaprastintai ir trumpai galima pavadinti Izraelis, JAV ir Iranas bei Gaza. Pastaruoju metu G. Nausėda pasisakė abiem klausimais ir abu kartus, mano nuomone, praleido gerą progą patylėti. Visų pirma, dėl to, kad abiem šiais atvejais Lietuvos nuomonė niekam neįdomi ir nieko nereiškia, todėl geriau reikėtų susitelkti į vidaus reikalus, kurie jau tampa nevaldomi. Kita vertus, abu kartus G. Nausėda kalbėjo pagal standartinius briuselinius šablonus ir abu kartus su savo pozicija prašovė pro šalį.
Man kyla keli klausimai. Pirmas – dėl Prezidentūros užsienio politikos grupės kvalifikacijos. Ar jos ir jie ten tikrai nesupranta, kas realiai tuose regionuose vyksta ir prezidentui pasakoja laikraštines banalybes, kurias jis po to viešai ištransliuoja kaip Lietuvos poziciją? Ar prezidentas jų neklauso ir pats nuolat kartoja tas pačias leftistines briuselines mantras?
Kai kas dabar galvoja, kad aš perspaudžiu, bet jūs nematote ir mūsų žiniasklaida jums nerodo, kas realiai vyksta Europoje. Tai – tikros civilizacijų grumtynės. Vyksta masinės demonstracijos, kuriose vienu metu plaikstosi vadinamosios Palestinos, Irano, LGBTQ+ ir raudonos vėliavos su kūjais ir pjautuvais. Šio aljanso tikslas ir logika – kita tema.
Tuo tarpu savaitgalyje Glastanberyje vykęs didžiausias britų muzikos festivalis tapo masine antisemitizmo orgija, kurią tiesiogiai rodė visuomeninis transliuotojas BBC. Štai vadinamasis punk-reperis Bobas Vylanas savo pasirodymo metu nuo scenos užvedinėjo daugiatūkstantinę minią ir visi kartojo „Death, death to the IDF!” (Mirtis, mirtis IDF – Izraelio gynybos pajėgos).
Todėl, kai Lietuvos politikai bando įsijausti į visos Europos moralinių vėliavnešių vaidmenį, pirmiausiai jie turėtų suvokti platesnį kontekstą ir labai gerai apgalvoti savo poziciją. Kai dėl G. Nausėdos pareiškimo dėl Gazos, tai matome labai įdomią situaciją, kuri tik dar kartą patvirtina, kokia miglota buvo ta žurnalistų, pusiaužurnalistų ir visai nežurnalistų kelionė į Izraelį ir jos baigiamasis etapas. Nors prezidentas yra Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, o toje visiškai neskaidrioje istorijoje buvo naudojami Karinių oro pajėgų resursai, jis nieko nedarė, kad nebūtų švaistomi dešimtys tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų vienam iš „konservatorių“ ruporų iš Vienos parskraidinti.
Kita vertus, jei situacija Gazoje kaista ir prezidentas skelbia pareiškimą, kodėl tyli taip brangiai „išgelbėtas“ veikėjas ir kiti tos delegacijos dalyviai? Juk jie buvo Izraelyje, turėjo viską sužinoti iš pirmų lūpų ir šaltinių, turėjo galimybę pasikalbėti su pareigūnais, ekspertais, kurie būtų pateikę informaciją apie realią situaciją? Pasvajokite.
Dabartinė Gaza – tik vienas visiškai naujos regiono geopolitinės architektūros fragmentas ir ten dabar vyksta itin įdomūs, sudėtingi ir dideli kariniai bei diplomatiniai procesai, kurie gali pakeisti visą Artimųjų Rytų veidą. Todėl G. Nausėdos visiškai banalios kalbos, kad Europa privalo panaudoti įtaką Izraeliui humanitarinei katastrofai Gazoje nutraukti, rodo, kad politinės išminties, platesnio pasaulinių procesų suvokimo ir diplomatinės išminties S. Daukanto aikštėje nerasta. Apie tai ir pakalbėsime.
Red. pastaba – visas tekstas tik Vido Rachlevičiaus puslapio prenumeratoriams.
Žydai pražiopsojo antisemitinės energijos kaupimąsi pokarinėje V.Europoje , nes paradui vadovavo žydų aktyvistai, 50 metų po karo kovoję prieš vietinių baltųjų antisemitizmą. Jiems atrodė, kad Europos praskiedimas kitų rasių ir tikėjimų atstovais bus žydams į naudą. Kaip sakoma, mažumą apsiriko. Dar bando stebėtis – kas galėjo pagalvoti , kad štai XXI amžiuje Europoje atbus antisemitizmas. Bet visiems aišku, kad pagalvoti REIKĖJO prieš varant pleištą pleištu.
Dezi propagandisto, melosklaidininko, profesija šiandien Mūs neosovietinėje Lietuvoje pati populiariausia. Suplak viską ir sumaišyk viską, ir gausi šiuolaikinę internaciukų konspiraciją ir agresiją – bolševikinį-oligarchinį Internacionalą. Internacizmą, taip sakant paprasčiau. Mes taip pat neturime politikų ir mūsų tautai dirbančių stiprių ekonomistų. Visi jie tarnauja, dirbo ir dirba svetimųjų naudai – agresyvių konspiratorių naudai. Pasaulio Vyriausybei ir jos Kunigaikščiui, turinčiam privilegiją ne tik žudyti, bet ir taikyti visur ir viskame Jėgos pirmumo teisę ir transformuotus Sovietijos Fundamentus, Internacionalo Fundamentus, kadais buvusius univerkių, ypač Kapsukės, pagrindu. XX amžiaus istorija neparašyta ir įslaptinta, tiesos siekis ir pati tiesa kriminalizuoti, tad ko norėt, kad šiandien visur ir viskame viešpatauja tik turėję nederamų ryšių su okupantu, su okupaciniu režimu pseudo politiniai veikėjai ir apsišaukėliai – plaukę iš karo nugalėtojų, išskirtinai jiems, jiems suteiktų privilegijų. Viršenybių ir pirmumo mūsų atžvilgiu. Žinoma, tai buvo tik neišsilavinusio žmogaus nuomonė. Neraštingo žmogaus išvada.
Kiek supratau, čia apie Rachlevičių(s)? Ir apie jo visko į viską suplaktus gogelmogelius liaudžiai?
Skaudus, bet teisingas straipsnis.
Jau vadinamasi skaitytojas pasirodė bibliotekoje ir pie savo komentarų iš skirtingų kompiuterių spaudinėja patiktus, drauge minisuodamas Jules pasisakymą. Nevalyvas, labai nevalyvas.