
Karolina Aleknavičė
Dėl Kaune įsikūrusios augalų parduotuvės „Čigono daržas“ pavadinimo įsiplieskė ginčas. LRT.lt kalbinta Šiauliuose įkurto Romų integracijos centro vadovė Konsuela Mačiulevičiūtė sako, kad toks pavadinimas žeidžia. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ragina atsisakyti stigmatizuojančios kalbos, o Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka mano kitaip. Anot jo, galima sakyti ne tik „čigonas“, bet ir „negras“. „Čigonai neturi reguliuoti lietuvių kalbos“, – sako jis.
LRT.lt kalbinta Romų integracijos centro vadovė Konsuela Mačiulevičiūtė pasakojo, kad socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjo įmonę, pavadintą, anot jos, romų bendruomenę įžeidžiančiu žodžiu „Čigono daržas“. Paklausus, kodėl parduotuvė pavadinta būtent taip, įsiplieskė ginčas. „Kažkada afroamerikiečiai paprašė jų nevadinti negrais, o vadinti juodaodžiais, mes tai padarėme. Kažkada azijiečiai paprašė juos vadinti pagarbiau, mes tai ir padarėme, nevadiname jų čiurkomis. O dabar mes, romai, prašome mus vadinti romais, nes čigonas yra Hitlerio žodis“, – sakė ji, pabrėžusi, kad žodis „čigonas“ yra diskriminacinis.
„Aš nenorėčiau, kad, pavyzdžiui, mano vaikui atėjus į mokyklą būtų sakoma, kad „va, atėjo čigonė“. Lietuvoje gal ir nėra įstatymo, kuris draustų šį žodį vartoti, bet jis yra neigiamas. Jeigu aš sakyčiau apie jus – čigonė Karolina, ar jums patiktų? Tiesiog paklausiau parduotuvės, kodėl toks pavadinimas, man atsakė: „Todėl“, – pasakojo K. Mačiulevičiūtė.
„Mes save vadiname romais – rom, rom manuš – tai reiškia žmogų. Todėl viešoje erdvėje vartojamas žodis „čigonas“ daugeliui mūsų bendruomenės narių yra žeidžiantis ir neatitinka pagarbios komunikacijos principų. Kaip žmogus, jau daugiau nei 13 metų dirbantis romų integracijos srityje, turiu teisę kelti klausimus ir tikėtis dialogo, o ne viešo menkinimo ar tapatybės paviešinimo.“
Parduotuvės įkūrėja sako įžeisti nenorėjusi
Augalų parduotuvės įkūrėja Vilma Bagdonaitė-Tiknienė LRT.lt teigė įžeisti romų bendruomenės nenorėjusi. Pavadinimas „Čigono daržas“, anot jos, yra oficialiai įregistruotas ir niekam neužkliuvo.
„Taip vadinamės jau 7-erius metus. Dažniau pradžioje būdavo pasiteiravimų, kodėl. Kartais būdavo ir replikų, kad „ai, iš čigonų nepirksiu“. Bet niekada [nebuvo kritikos] iš pačių čigonų, romų, kaip jie nori būti vadinami. Aš visiškai nieko prieš – galiu vadinti taip, kaip jie nori, bet man čigonai yra čigonai ir man tai yra geras dalykas. Todėl drąsiai pasirinkome tą pavadinimą, nes čigonai asocijuojasi vien tik su gerais dalykais, tokiais, kokių mums, lietuviams, trūksta – laisve, karštesniu temperamentu, spalvomis, kvapais, šokiais, judėjimu“, – kalbėjo ji.
Ragina atsisakyti diskriminuojančios kalbos
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ragina atsisakyti stigmatizuojančios kalbos ir rinktis žodį „romas“.
„Dėl šios gėlių parduotuvės pavadinimo esame gavę paklausimą. Išties žodis „čigonas“ daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, laikomas nepagarbiu. Ne veltui Europos Sąjunga ir kitos tarptautinės institucijos savo dokumentuose naudoja sąvoką „romai“. Tarnyba taip pat ragina vartoti būtent šį žodį“, – teigiama komentare LRT.lt.
A. Valotka: galima sakyti ir „negras“, ir „čigonas“
LRT.lt kalbintas Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka teigė, kad kalbos etikos klausimų inspekcija nenagrinėja, nors kartais panašių klausimų sulaukia.
„Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. Teismas tą yra seniai konstatavęs. Aš matau, kaip indoktrinuoti studentai, ypač Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, <…> jiems tiesiog mėšlungis lūpas surakina, jeigu bando ištarti žodį „negras“. Tai yra geras, normalus žodis. Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis. Man atrodo, kad tai germanizmas, nuo Zigeuner kilęs. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir suraskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija. <…> Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“, – LRT.lt pasakojo jis.
Advokatas: teisėje yra žodis „bet“, už kurio daug kas slypi
Advokatas, Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis sako, kad svarbiausia – įvertinti, kokiame kontekste žodžiai yra naudojami.
„Žodžio laisvė yra viena iš pagrindinių žmogaus laisvės išraiškos formų. Ji saugo ir nuo patogios, ir nuo erzinančios nuomonės išreiškimo. Bet teisėje yra žodis „bet“, už kurio daug kas slypi. Teismai pasisako, kad kiekvieno žmogaus laisvė ir teisė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus teisė ir saugumas. Jeigu išimtume iš konteksto žodžius, tai pats žodis „negras“, „čigonas“ ar kiti žodžiai – „indėnas“, „aborigenas“ ar panašiai, niekaip nediskriminuoja ir patys savaime nėra nusikaltimas, BET tik jeigu nėra tikslo žeminti, kurstyti neapykantą ar diskriminuoti.
Klausimas – ne dėl gramatikos, o ar esame empatiški
Tautinių mažumų departamento vadovas Dainius Babilas pabrėžia, kad net jeigu žodis „čigonas“ yra įrašytas žodyne ir kalbos požiūriu teisingas, būtina atsižvelgti į tai, kad jis skaudina pačią romų bendruomenę.








Jei patiems čigonams-romams labai svarbu – kodėl jų oficialiai nevadinti romais? Kartvelai(?) prašė – sutikome, nors gal jau ir pamiršome pažadą.
Palyginkime „Čigono daržą” su „Romo daržu”. Manyčiau antrame tame darže daugiau pašaipos savininkui , o gal net patyčios
Manau, kad žydas, negras ir čigonas yra seni lietuviški žodžiai, neturintys jokios įžeidžiamos prasmės.
„Čigonas” yra liaudiškas žodis, atspindintis ilgalaikį buitinį lietuvių ir čigonų bendravimą, su ,žinome, buvusiais tam tikrais šešėliais. J ei žodį „čigonas” cenzūruosime, išbrauksime, tai pamažu žodžio „romas” reikšmė apims ir niuansus kuriuos savyje talpina „čigonas”. Šiais laikais nereikia senu žodžiu piktnaudžiauti, bet kur tinka – naudoti. Beje, jeigu „romas” tai žmogus, tai ,leiskite paklausti , o mes kas tokie? Ne žmonės? Ir t.t. Žiūrėk, žodis po žodžio, vyrai ir suskibs už krūtų.
Romai iš Romuvos-čigonai.
Beje, žodį cygonas radau jau K. Sirvydo žodyne (1677 m. leidimas).
Audrius Valotka visiškai teisus.
Tautų pavadinimai nesiranda per dieną, o atspindi ilgą kalbos raidą (išimtis – nevykęs Valstybinės kalbos komisijos sprendimas gruzinus vadinti kartvelais). Tautovardis čigonai (tiesa, su „c” pradžioje) vartojamas jau 1883 metais „Auršos” 7-ajame numeryje. Negrai jau XVI a. K. Sirvydo žodyne vadinami gudybe murini (Prūsijos karalystėje – muriniai). Žodis negras greičiausiai yra rusybė, atėjusi į lietuvių kalbą XX a. pradžioje.
Bijau, kad „greičiausiai“ su tokia reikšme yra rusybė „skoreje vsego“, o lietuviškas žodis tokia reikšme yra „tikriausiai“ arba „veikiausiai“.
Tik nevartokite žodžio zhydukas.
Tik nevartokite žodžio ***** .