Neketinu galynėtis su Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentu, akad. prof. habil. dr. Vytautu Nekrošiumi, bet šioje situacijoje tylėjimas reikštų patogią savicenzūrą, kurią gali sau leisti tik LRT žurnalistai rašantys aktualijų temomis, žinodami kad tai atitinka redakcinę transliuotojo politiką.
Jau rašiau apie Konstantino Andrijausko atvejį, bet tik per žiniasklaidos nušvietimo prizmę. Šį kartą šios temos neliesiu, pakalbėkim apie autoritetus ir jų įtaką. Skaitau LMA prezidento akad. prof. habil. dr. Vytauto Nekrošiaus straipsnį, kuris skelbiamas LMA naujienų skiltyje.
Dėkime į šalį emocijas ir pereikime prie teksto analizės. „Visiškai palaikau Konstantino siekį nuplėšti plakatą.“ Akivaizdu, kad autorius ne tik vertina lozungą, bet ir pateisina veiksmą nuplėšti plakatą. Jokių užuominų, kad smurtas nepateisinamas, kad fiziniai veiksmai neleistini. Nepatinka – plėšk, draskyk, velkis į muštynes, o mes vėliau pateisinsime kad tai moralu. Vietoje aiškaus atsiribojimo nuo smurto, visas dėmesys nukreiptas į šūkio istorinį kontekstą ir moralinį vertinimą.
Aptariama, kodėl plakatas blogas, bet nekalbama ar reakcija teisėta. Kas vyksta toliau? Toliau vietoje veiksmo vertinimo vyksta oponentų diskreditavimas. Logika aiški, jeigu šūkis blogas, reakcija teisinga ir pateisinama. Kažkur tai girdėta, kai tikslas „geras”, tai tinka visos priemonės. Nekeliami klausimai ar plakato plėšimas buvo teisėtas, ar tai nepažeidžia saviraiškos laisvės, ar pilietis gali savavališkai vykdyti teisingumą jeigu jam šauna į galvą, kad tai teisinga?
Toliau pateikiama vienpusiškas šūkio vertinimas. Teigiama, kad šūkis visada reiškia diskriminaciją. Ar tikrai?
Priklausomai nuo interpretacijos vertinimas gali skirtis. Būtent tai ir matome visuomenės diskusijose. Apibendrinant – aiškiai išreiškiamas veiksmo palaikymas, ignoruojamas smurto ir teisėtumo klausimas, dėmesys nukreipiamas į šūkio diskreditavimą, naudojama oponentus delegitimizuojanti retorika. Selektyviai taikomi teisiniai ir moraliniai argumentai.
Nepamiršime kad teksto autorius akademikas, profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademija prezidentas. Skaitytojui siunčiama žinutė – tai ne šiaip nuomonė, o aukščiausio lygio eksperto vertinimas.
Žinoma, autorius turi teisę dalyvauti viešose diskusijose ir reikšti savo politines ar moralines nuostatas. Problema atsiranda tada, kai jis iš savo ekspertinės varpinės reiškia šališką poziciją, kuri neatlaiko kritikos ir rodo paramą smurtiniams veiksmams. Ištrinama riba tarp asmeninės pozicijos ir mokslinės ekspertinės pozicijos. Skaitytojui susidaro įspūdis kad mokslas sako, kad šis veiksmas teisingas, nors tai tik vieno asmens šališka nuomonė.
Jeigu šis pranešimas būtų pasirodęs asmeniniame socialinių tinklų profilyje, tada dar būtų galima suprasti, kad tai asmeninė pozicija. Kai tekstas publikuojamas Lietuvos mokslų akademija svetainėje, sudaromas įspūdis, kad tai oficiali institucijos pozicija.
Oficiali svetainė nėra spontaniška platforma. Naudojamas visos Lietuvos mokslų akademijos autoritetas smurto legitimizavimui. Tai jau ne autoriaus asmeninė nuomonė, bet institucijos pozicija.
Pasikartosiu, man šis lozungas irgi nepatinka, bet dėl to neketinu plėšyti plakatus ar veltis į muštynes. Nerekomenduoju tai daryti ir kitiems, bet neketinu toleruoti, kai asmeninis ar institucinis autoritetas naudojamas smurto pateisinimui.
Tai ne tas tikslas dėl kurio pateisinamos visos priemonės.
O koks ten buvo smurtas, nuplėšiant plakatą?
Buvo smurtas, fizinis ir tiesioginis. Tas kvailys sužalojo moterį, kuri priešinosi plakato nuplėšimui. Palyginčiau jį su Herostratu, tik pernelyg daug garbės tam tipui. Įdomu ar ištyrė jį dėl narkotinių ar kitų svaiginančių medžiagų buvimo?
Lozungas „Lietuva lietuviams” nėra tapatus lozungui „Lietuva TIK lietuviams”. Tiesa, norint, ar įsikarščiavus, jį galima suvokti kaip tik antra reikšme. Bet – pagalvojimas ne įrodymas. Žodelio TIK plakate nėra, vadinasi priekabė formaliai nepagrįsta.
Tada iš viso nereikejo to plakato. Nes savaime suprantama, kad lietuviams.
Dabartiniame pasaulyje net prancūzams, anglams, vokiečiams tas nebėra savaime suprantama