Karaliaučiaus krašto interneto svetainės pranešė, kad regiono intelektualų bendruomenę paliko, išėjo Anapiln, žinomas kantianos propaguotojas, filosofas Baltijos federalinio Imanuelio Kanto universiteto mokslininkas, profesorius Leonidas Kalinikovas.
Atsisveikinimas su Baltijos federalinio Imanuelio Kanto universiteto profesoriumi, filosofijos mokslų daktaru Leonardu Kalinnikovu vyko Karaliaučiuje. Mokslininkas mirė rugpjūčio 6 d. Apie tai pranešta universiteto „Telegram“ kanale. Leonardas Kalinikovas gimė 1936 m. balandžio 23 d. Ivanove. Jis baigė Pedagoginio instituto Istorijos ir filologijos fakultetą. Po to profesorius dėstė mokyklose ir universitetuose.
Mokslininkas yra daugiau nei 100 straipsnių ir kelių monografijų apie Kanto filosofiją autorius. „Profesorius Kalinikovas nuoširdžiai tikėjo Rusijos kaimų atgimimu, pasisakė už mokyklų, ligoninių, bibliotekų statybą, dėjo pastangas ir padėjo pamatus būsimai vidaus švietimo plėtrai. Jis sakė: „Tokia bus ateitis, jei žmonėse matysime savo egzistencijos ir pasaulio prasmę. Tačiau tam turime mokėti vertinti dabartį ir ją kuo geriau tobulinti“, – prisimena Kalinikovo mokinys
xxx
Apie I. Kanto filosofijos ir idėjų skleidėjus postsovietinėje erdvėje, kur daugelis, deja, moka tik gimtąją ir rusų kalbas – pasaulinis I. Kanto filosofinės minties kontekstas mažiau žinomas.
Deja, o vokiečių ir anglų kalbomis išleisti kantianos veikalai – pasiekiami tik nedidelei labiau išsilavinusiai mūsų Lietuvos krašto visuomenės intelektualų grupei.
Pernai pažymint I. Kanto 300 metų gimimo jubiliejų mūsų šalies universitetų akademinėse bendruomenėse gilesnių diskusijų, ir pasaulinio mąsto filosofo įnašo įvertinimo ir svarbos žmonijos raidai neįvyko, apsieita kukliais paminėjimais.
Džiugu, kad grupė visuomenininkų, seniūnijos darbuotojų Vilniaus Pilaitės mikrorajone, alėjoje pavadintoje I. Kanto vardu, atidengė paminklinę lentą I. Kantui.
Lietuvių filosofas, logikas, filosofijos istorijos tyrinėtojas Romanas Plečkaitis (1933–2009) yra išvertęs į lietuvių kalbą šiuos I. Kanto veikalus: „Prolegomenai“,: Vilnius, Mintis, 1972, 1993; „Praktinio proto kritika“, Vilnius, Mintis, 1987; „Grynojo proto kritika“, Vilnius, Mintis, 1982, 1996; „Sprendimo galios kritika“, Vilnius, Mintis, 1991; „Grynojo proto kritika“, Vilnius, Mintis, 1996; „Religija vien tik proto ribose“, Vilnius, Pradai, 2000; „Antropologija pragmatiniu požiūriu“ (kartu su R. Rybeliene), Vilnius, Margi raštai, 2010.
Vėliau leidykla „Margi raštai“ yra pakartotinai išleidusi R. Plečkaičio išverstus į lietuvių kalbą I. Kanto veikalus: „Grynojo proto kritika“ – vienas iškiliausių ir reikšmingiausių filosofijos veikalų žmonijos minties istorijoje. Pagrindinis klausimas, kuris rūpi filosofui, – ar galima metafizika (filosofija) kaip mokslas, prilygstanti matematikai ir teoriniam gamtos mokslui, kurių teiginiai visuotinai pripažįstami.
„Praktinio proto kritika“ – tai antroji iš trijų „Kritikų“, kuriose išdėstyta visa Immanuelio Kanto filosofijos sistema. Remdamasis „Grynojo proto kritikoje“ suformuluotais principais Kantas sukūrė moralės teoriją, kurią pateikė „Praktinio proto kritikoje“. „Praktinio proto kritika”, „Sprendimo galios kritika“ – viena iš trijų vokiečių filosofo Imanuelio Kanto kritikų, kurioje mąstytojas kalba apie meno teoriją ir estetinį suvokimą. Tai veikalas, lėmęs moderniosios estetikos disciplinos raidą.
„Antropologija pragmatiniu požiūriu“ Kantas, vadindamas savo antropologiją pragmatine, skiria ją nuo „fiziologinės antropologijos“, tiriančios tai, kuo „žmogų padaro gamta“.
Šalia kitų leidinių skaitytojai gali susipažinti Jūratės Sučylaitės istoriniu romanu „Imanuelio kelias“.
