Valdas Sutkus. Rusiškas pasaulis. „Dolinos efektas“: buto pirkėjas lieka ir be buto, ir be pinigų

Rusijoje verda toks nekilnojamojo turto skandalas, kokio šalyje nebuvo turbūt nuo „laukinių devyniasdešimtųjų“ laikų. Tai istorija apie garsią rusų estrados žvaigždę, buvusią Putino patikėtinę prezidento rinkimuose Larisą Doliną, aferistus, kurie ją sugebėjo apsukti tarsi provincijos bobutę, ir teisėtą Dolinos buto pirkėją, kuri šiandien liko ir be buto, ir be Dolinai sumokėtų pinigų, ir be realios teisinės apsaugos.

Ši byla Rusijoje tapo simboliu, jog teisė šalyje ne gina, o baudžia, ir – ne tuos, kurie padarė kvailystę, o tuos, kurie padarė viską teisingai. Kaip sako liaudies patarlė, durnių ir bažnyčioje muša, tik šį kartą durniaus klaida ištuštino ne jo paties, o kito, visai niekuo dėto žmogaus kišenę. Nes tas durnius pasirodė esąs žinomas ir įtakingas asmuo.

Viskas prasidėjo nuo Dolinos įtraukimo į klasikinę telefoninių sukčių schemą, kuri Rusijoje paplitusi taip, kad gausybė žmonių tampa jos aukomis. Visgi, be galo keista, kad tokio masto žvaigždė, kelis dešimtmečius dainuojanti per televiziją, nuolat bendraujanti su prodiuseriais, vadybininkais ir žurnalistais, universiteto dėstytoja taps banalių telefoninių aferistų grobiu. Ji juk ne kokia naivi babytė iš kokio kaimo Sibire, o Rusijos aukštuomenės žmogus, kuris turėtų instinktyviai tikrinti informaciją. Juo labiau, kad turi gausių pažinčių aukščiausiuose Rusijos valdžios sluoksniuose.

Bet sukčiai pataikė tiksliai – į jos amžių, į sovietinio tipo instinktyvią pagarbą visokioms specialiosioms tarnyboms ir į gilų, metų metais besikaupusį nesaugumo jausmą bei baimę prarasti savo turtą. Tokių žmonių psichika tampa idealia terpe manipuliacijai: jie bijo konfliktuoti, bijo klausti, bijo patys skambinti institucijoms, o jei dar balsas telefone prisistato kaip „banko saugumo tarnyba“, o po minutės – kaip „Federalinės saugumo tarnybos operatyvininkas“, tokių žmonių racionalumas dingsta kaip dūmas. Doliną „apdirbinėjo“ ne vieną dieną. Keletą savaičių ją laikė nuolatiniame įtampos režime: skambino, baugino „kibernetine ataka“ prieš jos banko sąskaitas, aiškino, kad nusikaltėliai ruošiasi pavogti (perrašyti kitam asmeniui) jos butą, o valstybės saugumo operatyvininkai nori Doliną apsaugoti ir sugauti nusikaltėlius, todėl Dolinai būtina kuo greičiau parduoti turtą, o pinigus „laikinai perduoti saugoti operatyvinei grupei“. Po to, žinoma, saugumiečiai viską Dolinai grąžins ir dar ji gaus valstybinį apdovanojimą už pagalbą teisėtvarkai.

Kai jie privedė dainininkę prie reikiamos būsenos, sekė kulminacija: Dolina iš tikrųjų pardavė savo prabangų penkių kambarių butą Maskvos centre: įdėjo pardavimo skelbimą, tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūrai, pas notarą pasirašė visus pardavimo dokumentus, gavo pinigus iš pirkėjos, ir šiuos pinigus iškart atidavė sukčiams – dalį grynaisiais, o dalį pervedimais į sukčių nurodytas sąskaitas. Dolina pardavė savo butą visiškai teisėtai, pirkėja sumokėjo pilną sumą, o po to sukčiai dingo su Dolinos pinigais.

Ir čia prasidėjo šios istorijos beprotiškiausias etapas, sukrėtęs netgi Rusijos teisėtvarkos sistemą. Po kelių savaičių Dolina atsigavo ir tuomet prasidėjo jos pareiškimai policijai, ašaros žiniasklaidoje, pasakojimai apie „nežmonišką psichologinį spaudimą“. Dainininkė kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti buto pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti butą jai. Tuomet įvyko tai, kas sukrėtė visuomenę: teismas nusprendė, kad sandoris negalioja, nes Dolina buvo „suklaidinta“, buvo apgauta sukčių. Todėl pirkimo-pardavimo sutartis panaikinama, ir pirkėja privalo butą grąžinti Dolinai, tačiau grąžinti pirkėjai pinigus teismas Dolinos neįpareigojo. Tokį sprendimą patvirtino ir aukštesnysis teismas. O dėl pinigų, tai juk Dolina jų nebeturi, nes atidavė sukčiams. Todėl buto pirkėja turi ieškoti savo pinigų ne pas Doliną, o ten, kur tie pinigai dabar yra – pas sukčius. Taigi, tegul kreipiasi į sukčius su teismo ieškiniu. Taip, į tuos pačius, kurie jau sulaikyti ir dabar sėdi kalėjime be cento, nes Dolinos pinigus, kaip patys teisme aiškino, „atidavė asmeniui iš Dagestano“, kurio pavardę staiga „pamiršo“, pervedė į užsienio sąskaitas pagal nurodymus, gautus iš nenustatytų asmenų per „Telegram“ programėlę. Taigi, pirkėja liko ir be buto, ir be pinigų. Ji sumokėjo 112 milijonų rublių, pasitikėjo dokumentais, registrų centru, notaru ir valstybe. Ta pirkėja nepažinojo sukčių, nedalyvavo jokiose aferose, nieko nežinojo, tiesiog pirko būstą pagal skelbimą, kaip daro tūkstančiai Maskvos gyventojų.

Todėl Rusijos nekilnojamojo turto rinka dabar patiria tikrą šoką. Notarai jau atsisako tvirtinti būsto pirkimo sandorius su senyvo amžiaus pardavėjais, pirkėjai reikalauja iš pardavėjų net keletą valandų trunkančių nepriklausomų psichologinių adekvatumo testų, kuriuos atlieka mokslinį laipsnį turintys gydytojai psichiatrai, advokatai siūlo naujus kontraktų priedus, o žmonės viešai sako: po Dolinos bylos jokia nuosavybė nėra saugi.

Šis netikrumas plinta net ir į naudotų automobilių rinką. Nes juk kas gali būti tikras, jog savo automobilį pardavęs koks senolis neprareikalaus sandorį panaikinti ir automobilį susigrąžinti, o pinigų tuo tarpu jau nebeturės. Šiuo metu Rusijoje priskaičiuojama jau tūkstančiai atvejų, kai senyvo amžiaus žmonės per teismus naikina savo buto pardavimo sutartis ir grįžta į savo butus, o pinigų grąžinti pirkėjams negali, nes teigia, jog pinigus išviliojo sukčiai.

Bet iki šiol teismai bent jau priteisdavo pardavėjams grąžinti pinigus buto pirkėjams, kas realiai reiškė, kad pensininkas mokės kas mėnesį kažkiek pinigų iš savo pensijos, o po jo mirties už butą pinigus sumokėjusiam pirkėjui visgi atsiranda galimybė tą butą atsiimti. Tačiau Dolinos atvejis panaikina net šią hipotetinę pinigų susigrąžinimo galimybę. Tas visuotinis teisinio nesaugumo jausmas taip išplito Rusijoje, kad kilo audra socialiniuose tinkluose: pasirodė tiesioginiai raginimai neiti į jos koncertus, nežiūrėti laidų, nekviesti į renginius. Komentarai tipiški: „пока не вернёт деньги – ни ногой“ (kol pinigų negrąžins, nei kojos nekelsim). Diskutuojama ar tokio kvailumo ir toks ciniškas žmogus išvis gali būti vadinamas „liaudies artiste“ (Dolinai yra suteiktas garbės vardas „Rusijos Federacijos liaudies artistė“, ji yra apdovanota įvairiais valstybiniais ordinais). Prasidėjo ir protesto akcijos. Žmonės demonstratyviai grąžina bilietus į Dolinos koncertus, prie Dolinos namų neša šlepetes, taip darydami užuominą į „namų jaukumą“, maisto pristatymo kompanijos viešai skelbia, kad atsisako pristatyti maistą Dolinai į namus, restoranai sako, kad Dolina pas juos nepageidautina, nes galimai ji vėliau pareikalautų grąžinti už jos suvalgytus pietus sumokėtus pinigus, motyvuodama tuo, kad buvo apgauta sukčių. Dabar Dolinos byla pasiekė paskutinę Rusijos teismų instanciją – Aukščiausiąjį teismą. Jo sprendimas bus lemiamas.