„Laivai vaiduokliai“, gabenantys nelegalią naftą, atsidūrė D. Trumpo administracijos akiratyje

„Kapitonas“ priklauso slaptam laivų tinklui, kuris, naudodamas užsienio vėliavas ir priedangos bendroves, maskuoja nelegalias operacijas.

Autorė – Amanda Macias („Fox News“)

D. Trumpo administracija paskelbė, kad Jungtinės Valstijos sulaikys naftą iš tanklaivio, konfiskuoto prie Venesuelos krantų.

Po to, kai JAV perėmė tanklaivį, gabenusį Venesuelos žaliavinę naftą, vadinamasis šešėlinis „laivų vaiduoklių“ laivynas, naudojamas tarptautinėms sankcijoms apeiti, atsidūrė prezidento Donaldo Trumpo administracijos akiratyje.

Gruodžio 10 dieną D. Trumpas pranešė apie laivo „Skipper“ konfiskavimą. Šis tanklaivis slapta gabeno naftą, nepaisydamas tarptautinių sankcijų.

Platesniu mastu veikiantis šešėlinis laivynas – maždaug 1 000 tanklaivių armada – tyliai plaukioja pasauliniais jūrų keliais, gabendamas naftą iš sankcionuotų šalių, tokių kaip Rusija, Iranas ir Venesuela.

JAV pareigūnai teigia, kad po tanklaivio perėmimo ketinama konfiskuoti dešimtis milijonų dolerių vertės Venesuelos naftos.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt patvirtino, kad Jungtinės Valstijos perims naftą iš konfiskuoto tanklaivio prie Venesuelos krantų.

Kaip veikia „laivai vaiduokliai“

Vadinamieji „laivai vaiduokliai“ plaukioja su užsienio vėliavomis, siekdami nuslėpti savo tikrąją kilmę. Jie dažnai keičia pavadinimus, savininkus per priedangos bendroves, išjungia atsakiklius, kad išvengtų sekimo, ir vykdo krovinių perkėlimą jūroje, taip maskuodami naftos kilmę.

Rezultatas – sudėtinga, labirintiška nelegalių pervežimų ir užmaskuotų maršrutų sistema.

Pasaulinė problema

Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Ateities laboratorijos direktorius Benjaminas Jensenas teigė, kad problema neapsiriboja vien Venesuela.

„Manau, kad atėjo laikas Jungtinėms Valstijoms ir kitoms šalims pradėti spręsti tai, kas iš tikrųjų yra pasaulinė problema“, – sakė Vašingtone įsikūrusio centro ekspertas.

Pasak jo, tanklaivio konfiskavimas sukrėtė ne tik Karakasą, bet ir kitus veikėjus, kurie remiasi šešėline naftos prekyba.

„Mes nežinome, kaip visa tai stebima užkulisiuose, tačiau neatmetama, kad D. Trumpo administracijos laikotarpiu gali sekti ir kiti konfiskavimai“, – pridūrė B. Jensenas.

Kadangi Venesuelos ekonomika beveik visiškai priklauso nuo pajamų iš naftos, net ir vienas sėkmingas tokios prekybos sutrikdymas gali turėti reikšmingų pasekmių.

„Bet koks spaudimas jų gebėjimui apeiti sankcijas ir prekiauti nafta yra tiesioginė grėsmė ekonomikai, o kartu ir pačiam režimui“, – sakė jis.

Signalas Maskvai, Teheranui ir Karakasui

D. Trumpo administracija signalizavo, kad laivo „Skipper“ konfiskavimas – tik pradžia platesnių pastangų nutraukti naftos pajamas, palaikančias Maskvą, Teheraną ir Karakasą.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt ketvirtadienį patvirtino, kad laivas yra konfiskuotas.

„Šiuo metu Jungtinės Valstijos turi visą tyrimo grupę vietoje. Laive buvę asmenys apklausiami, o visi reikšmingi įrodymai yra konfiskuojami“, – sakė K. Leavitt. Ji pridūrė, kad nafta bus perimta pasibaigus teisiniam procesui.

Platesnis kontekstas

Kinija ir toliau išlieka didžiausia Irano naftos importuotoja ir antra pagal dydį rusiškos naftos pirkėja.

Anksčiau šiais metais Vokietijos pareigūnai konfiskavo 19 metų senumo tanklaivį „Eventin“, kai šis Baltijos jūroje patyrė variklio gedimą. Laivas anksčiau buvo identifikuotas kaip gabenęs rusišką žalią naftą ir kitus naftos produktus.

Vokietijos institucijos nustatė, kad su Panamos vėliava plaukiojęs laivas, anksčiau vadintas „Charvi“ ir „Storviken“, gabeno apie 99 tūkst. tonų rusiškos naftos.

foxnews.com