Valdas Sutkus. Niujorko gubernatorė maldauja mokesčių mokėtojus grįžti iš Floridos

Dar 2022 metais Niujorko valstijos gubernatorė Kathy Hochul arogantiškai tėškė valstijos valdymu nepatenkintiems niujorkiečiams: „išvažiuokite, jei nepatinka“. Tuo metu vyko Niujorko valstijos gubernatoriaus rinkimų kampanija, Kathy Hochul siekė perrinkimo ir nesirinko žodžių, bandydama nubrėžti ryškią liniją tarp „tikrųjų niujorkiečių“ (kurie pritaria jos „progresyviai“ darbotvarkei) ir „svetimų“ (kurie drįsta ją kritikuoti). Pastariesiems ji pasakė taip: „Tiesiog lipkite į autobusą ir važiuokite į Floridą, kur jums ir vieta. Jūs nesate niujorkiečiai.“

Tai buvo be galo bukaprotiškas lozungas, turint galvoje tai, kad Niujorkas sukūrė sistemą, kurioje vos 1 proc. gyventojų sumoka apie 45 proc. visų pajamų mokesčių įplaukų. Tai yra pavojingiausia įmanoma priklausomybė. Kai ši kritinė masė nusprendžia pasitraukti, biudžete atsiveria milijardinės skylės, kurių neįmanoma užkamšyti jokia retorika. Fiskalinė 2026-ųjų metų prognozė Niujorkui yra tamsi. Moody’s ir S&P reitingų agentūros jau dabar įspėja apie neigiamą skolinimosi perspektyvą.

Likimo ironija tame, kad daugybė niujorkiečių taip ir pasielgė – ėmė masiškai keltis į Floridą bei Teksasą. Todėl dabar Hochul desperatiškai maldauja: „grįžkite, nes mes nebeturime pinigų“. Šių metų kovą leidinio „Politico“ forume ji jau kalbėjo be galo mandagiu tonu: „Man reikia aukštą grynąją vertę turinčių žmonių, kad jie remtų dosnias socialines programas, kurias norime turėti savo valstijoje“. Hochul netgi paragino niujorkiečius vykstant į Palm Byčą Floridoje „pažiūrėti, ką galite parsivežti namo, nes mūsų mokesčių bazė sunyko“. Gubernatorės mintis čia tokia: patriotiški niujorkiečiai, vykstantys atostogauti į Floridą (ypač į Palm Byčą, kur susikoncentravę didžiausi turtai), turėtų įkalbinėti ten persikėlusius savo draugus, buvusius kaimynus ar verslo partnerius sugrįžti gyventi atgal į Niujorką ir ten mokėti mokesčius. Šis sakinys yra ne kas kita, kaip oficialus prisipažinimas, jog Niujorko gerovė nėra tvari – ji yra parazitinė, tiesiogiai priklausoma nuo itin siauros grupės asmenų, kuriuos tie patys „progresyvūs“ politikai kasdien keikia kaip „gobšius turtuolius“.

Niujorko valstija 2026-aisiais pasiekė tą pavojingą politinės įtampos tašką, kai valdantysis elitas nebegali paslėpti sistemos griūties po progresyviais lozungais, o rūsti realybė pradeda reikalauti sąskaitų apmokėjimo. Ilgus metus Niujorkas buvo kairiojo liberalizmo vitrina – vieta, kurioje „dosnios socialinės programos“ ir milžiniškas biurokratinis aparatas turėjo tapti pavyzdžiu visai šaliai. Tačiau šiandien už šios vitrinos matome ne ką kitą, kaip elementarų bankrotą. Problema yra nebe tai, kad trūksta lėšų vienam ar kitam projektui, o tai, kad pati mokesčių bazė, tas pamatas, ant kurio laikosi visa valstijos konstrukcija, pradėjo fiziškai trauktis.

Tai tiesioginė pasekmė dešimtmečius vykdytos politikos, kurioje mokesčių mokėtojas buvo traktuojamas ne kaip laisvas pilietis, o kaip valstybės resursas. Niujorkas sukūrė labiausiai progresyvią mokesčių struktūrą JAV, kur vos 1 proc. gyventojų sumoka beveik pusę visų pajamų mokesčių. Kai ši kritinė masė žmonių nusprendžia, kad jiems užtenka būti melžiamomis karvėmis, sistema pradeda eižėti. O jie nusprendžia vis dažniau. Oficialūs duomenys rodo, kad vien per pastarąjį dešimtmetį iš Niujorko į kitas valstijas nutekėjo per 110 mlrd. dolerių apmokestinamųjų pajamų. Didžioji dalis šio kapitalo nusėdo Floridoje, kurioje valstijos pajamų mokestis lygus nuliui. Kol Niujorkas kasmet praranda tūkstančius mokesčių mokėtojų, Florida kas savaitę sulaukia vidutiniškai 4,2 tūkst. naujų gyventojų. Tai yra evakuacija iš degančio teatro, kurį užvaldė pakvaišę klounai.

Kodėl jie bėga? Atsakymas yra vertybiniame konflikte tarp valstybės kaip paslaugos teikėjos ir valstybės kaip represijų įrankio. Vidutinis pasiturintis niujorkietis šiandien susiduria su kombinacija, kuri prieštarauja bet kokiai sveikai logikai: ir taip jau didžiuliai mokesčiai nuolat didėja, o saugumas ir tvarka gatvėse mažėja, ideologizuotos švietimo sistemos kokybė blogėja. Valstijos gubernatorė bando moralizuoti, sakydama, kad turtuoliai turėtų jausti pareigą likti, tačiau jos pačios aplinkoje veikia jėgos, kurios daro viską, kad žmonės išvyktų. Naujasis Niujorko meras Zohranas Mamdani, atvirai save vadinantis demokratiniu socialistu, savo 2027 m. fiskalinį planą grindžia dar agresyvesniu mokesčių reketu. Jis reikalauja, kad mokesčiai būtų dar ženkliai didinami. Mamdani logika brutali, beveik bolševikinė: „Atėjo laikas pareikalauti Niujorko turtingiausiųjų ir didžiųjų korporacijų sumokėti savo teisingą dalį“. Problema tik ta, kad marksistams „teisinga dalis“ reiškia kasdien sakyti „rytoj dar šiek tiek daugiau, nei šiandien“, kol pasiekiama visiška konfiskacija.

Šis kognityvinis disonansas Niujorko valdžios koridoriuose pasiekė absurdo lygį. Vieną dieną gubernatorė „Politico“ forume baiminasi, kad „valstijos mokesčių bazė išseko“, o kitą dieną ji pasirašo rekordinio išlaidų dydžio biudžetą, kuriame išlaidos vienam gyventojui Niujorke yra daugiau nei dvigubai didesnės, negu Floridoje. Ir paradoksas tame, kad didesnės išlaidos negarantuoja geresnio gyvenimo. Statistika rodo, kad Floridoje, išleidžiant perpus mažiau, benamių skaičius nuo 2007 m. sumažėjo 50 proc., o Niujorke jis tiek pat išaugo. Floridos moksleiviai rodo geresnius rezultatus, nors valstybė švietimo sistemai lėšų ten skiria kur kas mažiau. Tai reiškia, kad Niujorkas tiesiog maitina neefektyvią biurokratinę mašiną, kuriai niekada nebus gana.

Kai Niujorką valdo marksistai, svajojantys apie vis naujus mokesčius ir nuolatinį turto perskirstymą, joks sveiko proto milijonierius net nemąstys apie grįžimą. Žmonės balsuoja kojomis. Jie renkasi vietą, kurioje jų darbas yra gerbiamas, o ne baudžiamas. Florida siūlo laisvę, Niujorkas siūlo moralizuojantį reketą.