Autorė: Stine Jacobsen
Santrauka
- Partija „Naleraq“ surinko 24,6 proc. balsų (2022 m. – 12,2 proc.)
- „Naleraq“ priešinasi karinės infrastruktūros plėtrai Grenlandijos miestuose
- Grenlandijos premjeras teikia pirmenybę ryšiams su Danija, o ne su Vašingtonu
Grenlandijos partija „Naleraq“, pasisakanti už greitą nepriklausomybę nuo Danijos, Danijos visuotiniuose rinkimuose iškovojo pirmąją vietą, pasiųsdama į parlamentą Kopenhagos ir Nuuko sąjungos kritiką vienu svarbiausių momentų karalystės istorijoje.
Po JAV prezidento Donaldo Trumpo bandymų perimti didesnę kontrolę Arkties saloje išaugus tarptautiniam susidomėjimui Grenlandija, „Naleraq“ antradienį surinko 24,6 proc. balsų – gerokai daugiau nei 12,2 proc. per 2022 m. rinkimus.
„Tai labai aiškus signalas, kad status quo yra nepriimtinas“, – sakė Qarsoq Hoegh-Dam, iškovojęs „Naleraq“ mandatą ir pažadėjęs siekti, kad Grenlandijos balsas būtų girdimas visais su ja susijusiais klausimais.
Donaldo Trumpo ambicijos sustiprino dėmesį 57 tūkst. gyventojų turinčiai salai ir išryškino ilgalaikes problemas – Danijos investicijų į gynybą, infrastruktūrą ir ekonominę plėtrą mastą.
Rinkimų rezultatai užtikrino „Naleraq“ atstovavimą 179 vietų Danijos parlamente, kuriame dvi vietos skirtos Grenlandijai, o dar dvi – Farerų saloms.
Nors Grenlandijos valdančioji koalicija, vadovaujama partijos „Demokraatit“, pasisako už pragmatišką ir laipsnišką kelią į nepriklausomybę, išlaikant glaudžius ryšius su Danija, „Naleraq“ siekia greito atsiskyrimo. Analitikų teigimu, šis politinis skilimas gali būti išnaudotas Vašingtono.
Grenlandijos ir Danijos santykiai
Daugiausia asmeninių balsų Grenlandijoje surinkęs Hoegh-Dam pabrėžė tvirtą partijos nepritarimą karinės infrastruktūros plėtrai miestuose, teigdamas, kad gynybos objektai civiliuose rajonuose gali paversti juos potencialiais taikiniais.
Arkties regiono analitikas Martinas Breumas pažymėjo, kad nors Hoegh-Damo pergalė rodo grenlandiečių norą keisti santykius su Danija, „Naleraq“ pozicija nebūtinai atspindi oficialią Grenlandijos vyriausybės liniją.
Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas, pradėjęs eiti pareigas praėjusiais metais, siekia stiprinti ryšius su Danija. Reaguodamas į krizę, jis sausį pareiškė, kad rinktųsi Kopenhagą, o ne Vašingtoną.
Antrąją vietą Grenlandijoje užėmė partija „Inuit Ataqatigiit“ (IA). Jos atstove Danijos parlamente taps dabartinė Grenlandijos mineralinių išteklių ir verslo ministrė Naaja Nathanielsen, kuri į prašymus pakomentuoti neatsakė.
Tuo tarpu pagrindinė koalicijos partnerė „Siumut“ neseniai pasitraukė iš Grenlandijos vyriausybės, susilpnindama jos gebėjimą vieningai reaguoti į išorės spaudimą. Vis dėlto, pasak Breumo, glaudus Grenlandijos ir Danijos aljansas, nepaisant rinkimų rezultatų, išlieka stabilus net ir JAV spaudimo kontekste.
reuters.com
