Minesota – JAV valstija, kurios gyventojų tarpe gausu tokių bepročių, kurie puola po pasienio pareigūnų automobilių ratais, kad tik tie neišgaudytų ir neišvežtų iš JAV mokesčių mokėtojų pinigų gyvenančių nelegalių migrantų. Na o valstijos valdžia taip nuslydusi nuo tikrovės, kad biologijos vadovėlį netrukus gali paskelbti pavojingu leidiniu.
Minesotos progresyvieji nutarė, jog biologija – ne objektyvus mokslas, o nuomonė
Čia gubernatorius yra Timas Walzas, pramintas „Timu – tamponu“. Pravardė Walzui prilipo pasirašius įstatymą, įpareigojusį mokyklas menstruacijų priemonėmis aprūpinti ne tik mergaites, bet ir visus galimai „menstruojančius asmenis“. Kadangi, pasak progresyvistų, lytis nuolat kinta ir nežinia, kas ten kaip menstruoja, tai tamponai privalomai atkeliavo ir į berniukų tualetus, kad tikrai nebūtų jokios diskriminacijos. Minesotos progresyvieji juk jau seniai nutarė, jog biologija – joks ne objektyvus mokslas, o tėra nuomonė ir, be to, neteisinga, nes sugalvota baltųjų vyrų rasistų. Todėl sveikas protas iš valstijos biurokratų kabinetų jau seniai tyliai išėjo.
Dabar Minesotos alternatyvioje tikrovėje atsirado dar vienas stebuklas – keturmečiams skirtos „MyGender Dolls“ lėlės su nuimamais ir keičiamais lytiniais organais. Ant stalo išdėliojamas spalvingas rinkinys: kūnai, drabužiai, šukuosenos, genitalijos. Vaikas gali surinkti žmogaus kūną iš atskirų detalių lyg žaislinį konstruktorių: uždeda šukuoseną, pagal pasirinkimą, vienus ar kitus lytinius organus ir darbužius. Šiandien viena detalė, rytoj kita, o šalia sėdintis pedagogas rimtu veidu aiškina, kad vaikas taip esą pažįsta save. Šio projekto tikslas – kad vaikai „sužinotų apie įvairias galimybes, kokiais žmonėmis jie gali tapti“. Minesotos universiteto mokslininkai keletą metų dirbo prie šio projekto, kurį finansavo gubernatorius Timas Valzas. Per tą laiką atliko tyrimus, kurių metu vaikams bei jų tėvams buvo mokami pinigai už tai, kad jie žaistų su tomis lėlėmis ir grupėse „kalbėtųsi apie lytį ir kūną“. Dabar projektas jau paruoštas diegimui darželiuose ir mokyklose.
Vaikas – žaliava projektui
Projekto kūrėjai lėles pristato kaip terapinę priemonę 4–10 metų vaikams. Jos bus tiekiamos mokyklų mokytojams, psichologams ir pediatrams. Projekto šūkis – „We make gender fun!“, kitaip tariant, „lytinės tapatybės painiavą paverčiame smagiu žaidimu“. Nuostabu – biologinę tikrovę sudaužo į šipulius, o vaiko sumaištį pavadina žaidimu.
Šis gaminys atsirado ne kokio kvanktelėjusio žaislų meistro garaže. Jį kūrė Minesotos universitetas. Projektas gavo universiteto Ankstyvųjų inovacijų fondo paramą. Jis buvo pristatytas kaip ugdymo priemonė mažamečiams vaikams, nes vaikų tarpe gali būti tokių, kurių lytinė tapatybė, pasak kūrėjų, galimai neatitinka biologinės lyties. Universitetinė pinigų įsisavinimo mašina veikė puikiai kaip visada: paraiška, dotacija, tyrimo grupė, konferencijos pranešimas, mokslinis žargonas ir spalvotas prototipas.
Ketverių metų vaikas dar painioja savaitės dienas, ne visada moka užsisegti striukę ir gali rimtai ginčytis, kad po lova gyvena pabaisa. Tačiau Minesotos universitetiniai išminčiai mano, kad jis jau pasirengęs svarstyti, ar jo kūnas atitinka „jam priskirtą“ lytį. Jam dar reikia pagalbos susirasti antrą pirštinę, bet suaugę aktyvistai jau tiesia pasirinkimui genitalijų katalogą.
Progresyvistai tai vadina „savęs pažinimu“, bet tikrasis vaizdas paprastesnis: pakvaišęs suaugęs žmogus įgrūda į vaiko galvą klausimą, kurio šis pats nekėlė, sujaukia vaiko protą, o paskui pasiūlo priemonę problemai spręsti. Puikus ideologinis verslo modelis – pirmiausia sukurti sumaištį, tada parduoti terapiją, surengti mokymus ir parašyti kitą paraišką dėl finansavimo. Vaikas čia – žaliava projektui, straipsniui ir naujos dotacijos pinigų įsisavinimui.
Minesota eksperimentams paruošta
Minesota tokiems eksperimentams jau paruošta. 2020 metais, Mineapolio gatvėms liepsnojant protestuose po kriminalinio nusikaltėlio George’o Floydo mirties, „progresyvioji“ valdžia ilgai kalbėjo apie juodųjų istorinį skausmą ir baltųjų sisteminę kaltę. Tuo metu dūmai kilo virš gyvenamųjų kvartalų, buvo plėšiamos parduotuvės, liepsnojo policijos komisariatas, o tvarka mieste subyrėjo kartu su išdaužytų vitrinų stiklais. Kai dega miestas, progresyvus valdininkas regi „teisingumo šauksmą“. Kai tamponai sukraunami berniukų tualetuose, jis mato „rūpestį“. Kai keturmečiui paduodama lėlė su keičiamais lyties organais, jis mato „terapiją“. Beprotybė čia visuomet perkrikštijama kilniu žodžiu.
Valstija virto pažangiosios beprotybės bandymų aikštele
Kamala Harris 2024 metų prezidento rinkimuose šitą Walzą pasirinko savo kandidatu į viceprezidentus. Už kaimyniškos šypsenos ir megztinio slėpėsi žmogus, kurio valdoma valstija virto pažangiosios beprotybės bandymų aikštele. „ Timas – tamponas“ mokėjo kairiųjų radikalizmą pateikti taip, lyg dalytų pyragą parapijos šventėje. Iš tribūnos – kaimyniškas juokelis, ant stalo – nauja pažangos programa, o už durų jau stovi mokyklos administratorius su tamponų dėže berniukų tualetui. Būtent taip atrodo vulgarusis progresyvizmas: išorėje – flaneliniai marškiniai, viduje – karas su tikrove.
Normalioje visuomenėje vaikas mokomas pažinti savo kūną ir juo pasitikėti. Progresyviųjų valdomoje Minesotoje kūnas pateikiamas kaip kažkoks ruošinys, juodraštis, kurį galima ir reikia perrašyti. Kai vaikų tėvai pamato šį groteską ir pasipiktina, diplomuoti lunatikai paaiškina, kad problema slypi ne jų projekte, o tėvų atsilikime ir prietaruose.
