Lenkijoje pradėta kampanija „Sukilimas už Konstituciją“. Lenkai dažniau klausia: „Ar tai naudinga Lenkijai?“, o lietuviai – „Ar mes tinkamai prisitaikėme?“

Jonas Nedzveckas

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad skaitmeninių reikalų ministro priimtas teisės aktas prieštarauja šalies Konstitucijai tiek, kiek juo sudaroma galimybė Lenkijos civilinės būklės aktų registruose įteisinti užsienyje sudarytas tos pačios lyties asmenų sąjungas.

Liepos 28 d. paskelbtas sprendimas byloje Nr. U 2/26 tapo dar vienu svarbiu Lenkijoje vykstančio ginčo dėl santuokos sampratos ir nacionalinės teisės viršenybės etapu. Tribunolas pabrėžė, kad Konstitucijos 18 straipsnyje santuoka suprantama kaip vyro ir moters sąjunga, todėl šios sampratos negalima pakeisti ministro priimtu poįstatyminiu teisės aktu.

Pakeistos santuokos liudijimų formos

Ginčas kilo dėl 2026 m. gegužės 22 d. skaitmeninių reikalų ministro priimto teisės akto, kuriuo buvo pakeistos civilinės būklės aktų registravimo dokumentų formos.

Anksčiau santuokos liudijime buvo numatyti atskiri laukeliai „Vyras“ ir „Moteris“. Naujojoje formoje jie pakeisti dviem vienodais laukeliais „Vyras / moteris“. Taip atsirado techninė galimybė į Lenkijos registrus perrašyti užsienio valstybėse išduotus dokumentus, patvirtinančius ten sudarytas tos pačios lyties asmenų santuokas.

Kartu dokumentuose liko nepakeista dalis, skirta duomenims apie „šioje santuokoje gimusius vaikus“. Teisės akto kritikai įspėjo, kad ateityje tai galėtų tapti pagrindu reikalauti Lenkijoje pripažinti ne tik tos pačios lyties asmenų santuokas, bet ir su jomis siejamas įvaikinimo bei tėvystės teises.

Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad toks ministro sprendimas nesuderinamas su Konstitucija tiek, kiek juo leidžiama Lenkijos civilinės būklės aktų registruose įforminti kitokią nei vyro ir moters sąjungą.

Į Tribunolą kreipėsi PiS deputatai

Byla buvo pradėta pagal birželio 3 d. grupės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) deputatų kreipimąsi. Jiems atstovavo Seimo narys Marcinas Warchołas.

Pareiškėjai pabrėžė, kad monogaminė vyro ir moters santuoka yra vienas Lenkijos visuomeninės ir konstitucinės santvarkos pagrindų. Jų teigimu, Konstitucijos 18 straipsnyje įtvirtinta santuokos samprata turi konstitucinio principo statusą, todėl įstatymų leidėjas, o juo labiau ministras, negali priimti jai prieštaraujančių teisės normų.

Deputatai taip pat teigė, kad santuokos, kaip vyro ir moters sąjungos, samprata yra neatskiriama Lenkijos konstitucinės tapatybės dalis. Todėl teisė spręsti, kokia sąjunga turi būti laikoma santuoka, negali būti perduota nei Europos Sąjungai, nei kitai tarptautinei institucijai.

„Europos Sąjungos teisė negali nustatyti, kokia sąjunga Lenkijos teisinėje sistemoje gali arba privalo būti laikoma santuoka“, – teigta pareiškėjų argumentuose.

Aktyvus „Ordo Iuris“ vaidmuo

Svarbų vaidmenį ginče atliko konservatyvios teisinės minties institutas „Ordo Iuris“. Jis dar sausį dalyvavo viešose teisės akto projekto konsultacijose ir Skaitmeninių reikalų ministerijai pateikė išvadą, kad siūlomi pakeitimai pažeidžia Konstitucijos 18 straipsnį bei Šeimos ir globos kodeksą.

Gegužę ministerijai paskelbus antrąją projekto redakciją, viešoms konsultacijoms buvo skirtos vos keturios dienos. Nepaisydamas trumpo termino, institutas pateikė naują išvadą ir paragino teisę kreiptis į Konstitucinį Tribunolą turinčius subjektus ginčyti ministro teisės aktą.

Liepos 23 d. „Ordo Iuris“ pateikė Tribunolui ir amicus curiae, arba „teismo draugo“, išvadą. Joje buvo nurodyta, kad vienintelė tikroji teisės akto naujovė – Lenkijos civilinės būklės aktų registrų pritaikymas tos pačios lyties asmenų santuokoms registruoti.

Instituto teigimu, panaikinus šią tvarką jokios teisės spragos neatsirastų: civilinės metrikacijos įstaigos galėtų toliau naudoti anksčiau galiojusias ir Konstituciją atitinkančias dokumentų formas.

Posėdžio pradžioje Konstitucinio Tribunolo pirmininkas Bogdanas Święczkowskis patvirtino, kad instituto išvada buvo gauta ir įtraukta į bylos medžiagą.

Sprendimas turės praktinių padarinių

Tribunolo sprendimas svarbus ne tik civilinės metrikacijos įstaigoms. Juo galės remtis ir kitų valstybės institucijų darbuotojai, susiduriantys su reikalavimais tos pačios lyties asmenų sąjungoms suteikti santuokai prilygstančias teisines pasekmes.

Tai gali būti Socialinio draudimo įstaigos (ZUS), Žemės ūkio socialinio draudimo fondo (KRUS), pensijų tarnybų, Nacionalinio sveikatos fondo (NFZ), mokesčių administravimo įstaigų darbuotojai ir darbdaviai.

„Ordo Iuris“ anksčiau paskelbė dokumentus, kurie, instituto vertinimu, rodo Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerijos spaudimą socialinio draudimo bei pensijų institucijoms skirti sutuoktiniams priklausančias išmokas asmenims, užsienyje įforminusiems tos pačios lyties sąjungas.

Po Tribunolo sprendimo tokių institucijų darbuotojai galės juo remtis atsisakydami vykdyti nurodymus, grindžiamus antikonstituciniu ministro teisės aktu.

Sprendimas galioja ir jo oficialiai nepaskelbus

Konstitucinio Tribunolo pirmininkas B. Święczkowskis pabrėžė, kad teismo posėdžių salėje paskelbtas Tribunolo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir privalo būti vykdomas viešosios valdžios institucijų net ir tuo atveju, jeigu jis dar nepaskelbtas oficialiajame valstybės leidinyje.

Ši pastaba ypač reikšminga dėl užsitęsusio Lenkijos valdžios institucijų konflikto dėl Konstitucinio Tribunolo statuso ir jo sprendimų skelbimo.

„Sukilimas už Konstituciją“

Tribunolo nutartis tapo reikšminga pergale „Ordo Iuris“ birželio 11 d. pradėtai kampanijai „Sukilimas už Konstituciją“. Institutas yra pažadėjęs nemokamą teisinę pagalbą pareigūnams, kurie patirtų spaudimą arba neigiamų padarinių dėl atsisakymo perrašyti tos pačios lyties asmenų sąjungą patvirtinančius užsienio dokumentus.

„Šis teisės aktas, žlugus įstatymo dėl „artimiausio asmens statuso“ projektui, buvo dar vienas bandymas neteisėtai primesti Lenkijos piliečiams pareigą tos pačios lyties asmenų bendrą gyvenimą pripažinti tariama santuoka. Nuo šiol kiekvienas, remdamasis Konstitucinio Tribunolo sprendimu, gali atsisakyti vykdyti tokio pobūdžio antikonstitucinius nurodymus“, – pareiškė „Ordo Iuris“ instituto advokatas ir vyresnysis analitikas Nikodemas Bernaciakas.

Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimas dar kartą parodė, kad ginčas dėl santuokos sampratos Europoje vyksta ne vien politinių deklaracijų lygmeniu. Jis vis dažniau persikelia į teismus, kuriuose sprendžiama, kiek Europos Sąjungos reikalavimai ir kitose valstybėse priimti sprendimai gali keisti nacionalinėse konstitucijose įtvirtintą šeimos bei santuokos sampratą.

Lietuvoje Konstitucija ne ginama, o „pritaikoma“

Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimas ypač išryškina Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) pasirinktą priešingą kryptį. Lenkijos teisėjai savo uždaviniu laiko Konstitucijoje įtvirtintos santuokos sampratos apsaugą, o Lietuvos KT jau daugelį metų nuosekliai plečia Konstitucijos tekstą taip, kad jis atitiktų besikeičiančią europinę politinę ir ideologinę kryptį.

Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnyje nedviprasmiškai pasakyta: „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.“

Atrodytų, kad ši nuostata nepalieka vietos abejonėms: Konstitucijos kūrėjai santuoką susiejo su vyro ir moters sąjunga. Tačiau Lietuvos KT pasirinko ne saugoti aiškią konstitucinę nuostatą, o palaipsniui keisti jos turinį aiškinimo būdu.

Lūžis įvyko 2011 m. rugsėjo 28 d., kai Konstitucinis Teismas paskelbė, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama vien iš santuokos instituto. Teismas šeimą pradėjo aiškinti remdamasis ne jos narių lytimi ar santuokiniu ryšiu, bet tarpusavio atsakomybe, emociniu prieraišumu, savitarpio pagalba ir bendru gyvenimu. Šitaip buvo padėtas pagrindas šeimos sąvoką ateityje taikyti ir tos pačios lyties poroms.

2019 m. sausio 11 d. nutarime žengtas dar vienas žingsnis. KT paskelbė, kad pagal Konstituciją šeima negali būti suprantama tik kaip vyro ir moters sąjunga, o tos pačios lyties asmenų sukurti stabilūs santykiai taip pat gali būti laikomi šeimos gyvenimu. Šioje byloje Teismas rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. 2019 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas

Galutinai ši kryptis įtvirtinta 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu dėl partnerystės instituto. KT nusprendė, kad įstatymų leidėjo neveikimas, neužtikrinant partnerystėje gyvenančių asmenų santykių teisinės apsaugos, prieštarauja Konstitucijai. Kartu prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas Civilinio kodekso reguliavimas tiek, kiek partnerystė buvo numatyta tik vyro ir moters porai, pašalinant tos pačios lyties asmenis.

Lenkai dažniau klausia: „Ar tai naudinga Lenkijai?“, o lietuviai – „Ar mes tinkamai prisitaikėme?“

Formaliai KT iki šiol teigia nekeičiantis santuokos sampratos: santuoka Lietuvoje tebėra vyro ir moters sąjunga. Tačiau praktiškai šalia jos kuriamas beveik analogiškas teisinis institutas, kuriam palaipsniui gali būti suteikiamos santuokai artimos teisės. Taip Konstitucijos 38 straipsnis nepanaikinamas, bet jo išskirtinė reikšmė nuosekliai silpninama.

Būtent čia ir atsiskleidžia Lietuvos KT prisitaikėliškumas. Užuot klausęs, ką Konstitucijoje įtvirtino ją referendumu priėmusi Tauta, Teismas vis dažniau aiškina, ką Konstitucija esą turėtų reikšti atsižvelgiant į Europos teismų jurisprudenciją, tarptautines politines tendencijas ir kintančias socialines nuostatas. Tokiu būdu Konstitucija iš aukščiausios ir stabilios Tautos valios išraiškos paverčiama „gyvu dokumentu“, kurio turinį gali keisti devyni teisėjai.

Tai kelia esminį demokratinės santvarkos klausimą: jeigu Konstitucijos prasmę galima iš esmės pakeisti jos nekeičiant referendumu, kam tuomet apskritai reikalinga sudėtinga Konstitucijos keitimo tvarka? Politinei valdžiai nebereikia įtikinti visuomenės – pakanka sulaukti palankaus Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Lenkijos sprendimas rodo kitokį požiūrį: Konstitucija nėra prie besikeičiančios politinės mados pritaikomas dokumentas. Jeigu visuomenė nori pakeisti konstitucinę santuokos sampratą, tai turi būti daroma viešai, demokratiniu būdu ir laikantis Konstitucijos keitimo procedūros, o ne tyliai perrašant jos turinį teismų nutarimais.

Todėl Lietuvos ir Lenkijos skirtumas yra ne vien požiūris į tos pačios lyties asmenų sąjungas. Tai kur kas fundamentalesnis ginčas: ar Konstitucinis Teismas yra Konstitucijos sergėtojas, ar institucija, įgaliota pritaikyti ją prie politinės konjunktūros. Lenkijos Tribunolas pasirinko pirmąjį kelią. Lietuvos Konstitucinis Teismas kol kas renkasi antrąjį.

Parengta pagal ordoiuris.pl