2026 metų spalio protestus Paryžiuje lydėjo parduotuvių plėšimai ir turto naikinimas. Respublikos aikštėje vaizdo naujienų leidinio „Brut“ kamera užfiksavo diskusiją apie šiuos įvykius. Vienas pašnekovas riaušininkus teisino, aiškindamas, kad parduotuvių niokojimas tėra atsakas į valstybės ir neoliberalizmo smurtą. O šalia stovėjusi garsi prancūzų feministė Bettina Zourli pridūrė: „Bet tai juk privati nuosavybė, nieko baisaus! Nieko baisaus!“
Į šiuos žodžius sureagavo šalia stovėjusi paryžietė. Ji pasakojo, kad per riaušes ji mėgino sudrausminti parduotuvę plėšusius vyrus. Pasak moters, šie bandė patekti į jos butą, išvadino ją „purvina buržua“ ir grasino išžaginti. Zourli atsakė: „Tai šalutinė žala.“
Pokalbis tuo nesibaigė. Zourli tvirtino, kad taikus aktyvizmas neveikia, o „revoliucija nevyksta ramiai“. Ji pateisino ir banko „BNP Paribas“ niokojimą, nes banką laikė visuomenės problemų šaltiniu. Kai paryžietė apkaltino ją ginant žagintojus, Zourli tai paneigė. Tačiau turto niokojimo kaip politinės kovos priemonės ji ir toliau neatsisakė. Į diskusiją įsiterpęs gatvės tvarkytojas kalbėjo apie visai kitokias aktualijas: būtinybę padėti gyventojams ir sutvarkyti tai, ką riaušininkai suniokojo.
Nufilmuota scena greitai išplito. „Brut“ yra Prancūzijoje įkurtas vaizdo naujienų leidinys, daugiausia pasiekiantis auditoriją socialiniuose tinkluose. Socialiniame tinkle X paskelbta pokalbio ištrauka sulaukė daugiau kaip dviejų milijonų peržiūrų. Viešas ginčas netrukus persikėlė į spaudą.
Kas yra moteris, kurios žodžiai sukėlė tokį atgarsį? Zourli dėsto sociologiją Reno universitete, turi lyčių studijų magistro kvalifikaciją, rašo knygas ir aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose. „Esu feministė aktyvistė, sąmoningai pasirinkusi neturėti vaikų“, – prisistato ji leidinyje „Urbania“. Šiai temai skirta jos knyga „Be vaikų savo noru: nenoriu vaikų“, vėliau pasirodė kitas veikalas „Laikas rinktis: būti ar nebūti motina“.
Zourli savanorišką bevaikystę vadina politiniu veiksmu ir kritikuoja tradicinius šeimos vaidmenis, patriarchatą ir kapitalizmą. Ji taip pat skaito paskaitas apie seksualinio smurto aukų nutildymą. Todėl Paryžiaus pokalbyje įdomiausias jos pažiūrų kontrastas: moteriai papasakojus apie grasinimus išžaginti, smurto aukų gynėja prabilo apie „šalutinę žalą“, su kuria, supraskite, reikia susitaikyti vardan aukštesnio tikslo. Nes juk revoliucija be smurto nevyksta.
Svetimos nuosavybės klausimu šitai išsimokslinusiai universiteto dėstytojai praverstų ir Prancūzijos konstitucijos žinios. Nes ten aiškiai nurodyta, kad nuosavybė yra neliečiama. Tačiau universiteto dėstytojos revoliucinei retorikai tai gana nepatogus faktas.
„Grabj nagrablėnoje”. Ar moterėlė žino kas taip pasakė? Apskritai, ką ji žino apie bolševikinę revoliuciją Rusijoje? Iš kitos pusės, kad turtas tai vagystė pasakė prancūzas.