PAGRINDINIAI ASPEKTAI
-
-
- Ukrainos smūgių Rusijos naftos infrastruktūrai skaičius 2026 m. balandį padvigubėjo – buvo taikomasi į naftos perdirbimo gamyklas keturiuose regionuose, objektus Kryme ir sankcionuotą tanklaivį, rodo ACLED duomenys.
- ACLED Rytų Europos tyrimų vadovė Olha Polishchuk šią kampaniją apibūdino kaip ilgalaikes pastangas sumažinti Rusijos pajamas iš naftos, išaugusias dėl karo Irane ir JAV sankcijų švelninimo.
-
Ukraina padvigubino smūgių Rusijos naftos infrastruktūrai mastą ir šį tempą išlaikė gegužę, taikydamasi į naftos perdirbimo gamyklas, eksporto terminalus, Baltijos jūros uostus ir sankcionuotus tanklaivius.
Ukrainos dronai balandžio 28 ir 30 dienomis smogė Tuapsės naftos perdirbimo gamyklai ir terminalui Rusijos Krasnodaro krašte, sukeldami gaisrus, didelę aplinkos taršą ir evakuaciją, teigiama ACLED karo situacijos Ukrainoje apžvalgoje. Tas pats objektas buvo atakuotas ir balandžio 16 bei 20 dienomis. Tuapsė yra vienas svarbiausių Rusijos naftos eksporto infrastruktūros centrų, todėl Ukraina ne kartą grįžta prie šio taikinio, laikomo Rusijos karo ekonomikos ramsčiu.
Balandį Ukraina smogė naftos perdirbimo gamykloms keturiuose Rusijos regionuose, naftos saugyklai okupuotame Kryme ir taikėsi į Juodojoje jūroje plaukiojantį su Kamerūno vėliava registruotą tanklaivį. ACLED duomenimis, Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą balandį buvo dvigubai daugiau nei vidutiniškai per ankstesnius tris mėnesius.
„Pirmąją gegužės savaitę Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių operacijos ir toliau smogė energetikos objektams giliai Rusijos teritorijoje, įskaitant Baltijos jūros uostą, naftos perdirbimo gamyklą ir sankcionuotus naftos tanklaivius. Tai rodo nebe laikiną eskalaciją, o ilgalaikę kampaniją“, – sakė ACLED Rytų Europos tyrimų vadovė Olha Polishchuk.
„Šie smūgiai vyksta kartu su besitęsiančiomis Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Ukrainos miestus, atskleisdami įsitvirtinusią abipusio giluminio karo fazę, nepaisant nuolatinių kalbų apie paliaubas“, – pridūrė ji.
Ekonominė šios kampanijos logika tiesiogiai susijusi su įvykiais Irane. ACLED analizė rodo, kad nuo vasario pabaigoje prasidėjusio karo Irane Rusijos pajamos iš naftos išaugo, nes dėl tiekimo trikdžių pakilo pasaulinės energijos kainos. Jungtinės Valstijos šį efektą dar sustiprino laikinai sušvelnindamos sankcijas Rusijai laikotarpiu nuo kovo 20 iki balandžio 19 dienos, todėl Rusijos naftos eksportui buvo daromas mažesnis išorinis spaudimas.
Ukrainos atsakas – smūgiai infrastruktūrai, kuri generuoja šias pajamas, siekiant fiziškai trikdyti eksporto pajėgumus ir mažinti finansinius srautus, finansuojančius Rusijos karo veiksmus.
„Laikas yra itin svarbus: pasaulinėms energijos rinkoms įsitempus dėl karo Irane, Rusija gauna naudą iš augančių naftos kainų ir laikino JAV sankcijų švelninimo kovo bei balandžio mėnesiais. Kyjivo atsakas – taikymasis į infrastruktūrą, kuri palaiko šį netikėtą pelną, siekiant ne tik fizinių trikdžių, bet ir pajamų srautų, amortizuojančių Rusijos karo pastangas, suardymo“, – sakė O. Polishchuk.
ACLED ataskaitoje cituojami analitikai pažymi, kad vien kovo pabaigoje Ukrainos smūgiai Rusijos Baltijos uostams sumažino Rusijos savaitines pajamas iš naftos dviem trečdaliais. Tai paaiškina, kodėl Ukraina ne tik tęsia, bet ir intensyvina šią kampaniją, nepaisant to, kad Rusija toliau rengia gilumines atakas prieš Ukrainos miestus.
Ankstesni smūgiai eksporto maršrutams parodė, kaip greitai tokios operacijos gali sukelti finansinių nuostolių. Pasak O. Polishchuk, gegužę išlaikomas intensyvus tempas rodo, kad Ukraina sąmoningai siekia neutralizuoti Rusijos ekonominę naudą iš išorinių aplinkybių.
ACLED duomenys taip pat rodo, kad nuo vasario išaugo Ukrainos atakų skaičius Rusijos teritorijoje ir okupuotuose regionuose. Smūgių okupuotam Krymui balandį buvo daugiau nei keturis kartus daugiau nei vidutiniškai 2025 metais. Taikiniais tapo ne tik naftos infrastruktūra, bet ir Rusijos karinės gamyklos, aerodromai, karo laivai bei kariniai mokymo objektai.
Ukrainos giluminių smūgių geografija plėtėsi kartu su jų dažnumu, atspindėdama tiek augančius tolimojo nuotolio dronų pajėgumus, tiek sąmoningą strategiją vienu metu didinti spaudimą įvairioms Rusijos karinio ir ekonominio potencialo grandims.
Tuo metu Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas. ACLED duomenimis, Rusija užėmė gyvenvietę į rytus nuo Kostiantynivkos Donecko srityje ir keturis kaimus netoli tarptautinės sienos Sumų bei Charkivo srityse. Rusijos pajėgos taip pat veržėsi Kupjansko ir Borovos kryptimis Charkivo srityje.
Per savaitę nuo balandžio 25 iki gegužės 1 dienos Rusija surengė mažiausiai 50 tolimojo nuotolio raketų ir bepiločių orlaivių atakų, įskaitant smūgius Kyjivui bei vakariniams Rivnės ir Ternopilio regionams. Per šias atakas žuvo mažiausiai 36 civiliai gyventojai Dnipropetrovsko, Donecko, Sumų, Chersono, Charkivo, Černihivo ir Zaporižios regionuose.
Balandžio 25 dieną per Rusijos dronų ataką Dnipre žuvo aštuoni civiliai, daugiau nei 50 buvo sužeisti. Balandžio 27 dieną Rusijos dronai pataikė į su Nauru vėliava plaukiojusį laivą, plaukusį į Odesos uostą, o balandžio 30 dieną per dar vieną dronų ataką Odesoje buvo sužeisti 24 civiliai.
ACLED pažymi, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai greičiausiai tęsis nepriklausomai nuo tolesnių įvykių Hormūzo sąsiauryje, nes jie didina Rusijos biudžeto deficitą ir gali paveikti sprendimus dėl karinių išlaidų.
Analizėje taip pat pažymima, kad panašus atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą mastas buvo fiksuotas dar praėjusių metų lapkritį ir gruodį – dar iki karo Irane pradžios. Tai rodo, kad kampanija turi gilesnes strategines šaknis nei vien dabartiniai energijos rinkos sukrėtimai. Tačiau karas Irane smarkiai padidino šios strategijos svarbą ir suteikė Ukrainai papildomą motyvaciją tęsti smūgius tiems patiems taikiniams.
Du karai, viena energijos rinka ir Ukrainos dronų kampanija, kuria siekiama neleisti Rusijai pasipelnyti iš abiejų konfliktų sankirtos.
defence-blog.com
