Kaip anksčiau šiais metais sakė vienas Ukrainos vadas, robotai ir dronai „nekraujuoja“.
Mūšio lauke tarp Ukrainos ir Rusijos jau seniai dominuoja dronų karas, tačiau dabar bepiločiai orlaiviai išstumia net ir elitinius snaiperius – tai patvirtina Ukrainos specialiųjų pajėgų kario Viačeslavo Kovalskio patirtis.
„Anksčiau buvau snaiperis ir visi sukosi aplink mane. Dabar visi sukasi aplink drono pilotą – įskaitant mane“, – „The Wall Street Journal“, kurį cituoja „Mandiner“, sakė V. Kovalskis.
Kovalskis išgarsėjo 2023 metais pasiektu pasaulio rekordu, kai beveik iš keturių kilometrų atstumo nukovė Rusijos karininką. Tačiau šiandien jis daugiausia padeda dronų operatoriams.
„Dronai tiesiog yra efektyvesni ir pigesni“, – teigė jis.
Sprogmenis gabenantys bepiločiai orlaiviai yra maži, manevringi, mato toliau ir reaguoja greičiau. Net ir sunaikinti jie kainuoja tik tūkstančius dolerių vertės įrangos, o ne žmonių gyvybes.
Dronai taip pat pakeitė snaiperius žvalgyboje, nes gali greitai aptikti taikinius ir perduoti artilerijai tikslias koordinates. Be to, snaiperių darbą apsunkina priešo dronai su termovizoriais, kurie beveik panaikino ankstesnį slaptumo pranašumą.
„Tuo tarpu jaunas drono pilotas sėdi bunkeryje, paleidžia bepiločio orlaivio sistemą ir yra pasirengęs kilti“, – sakė vienas šaltinis.
Kovalskis taip pat atskleidė, kad per penkias rotacijas fronto linijoje 2024 metais nepasiekė nė vieno patvirtinto snaiperio taikinio.
Bepiločių technologijų dominavimas neapsiriboja vien dronais – Ukraina tampa lydere ir robotizuoto karo srityje.
„Robotai nekraujuoja“, – pažymėjo vienas Ukrainos vadas.
JAV kariuomenė vis dar rengia snaiperius, tačiau mokymo programos papildytos naujais elementais, skirtais kovai su dronų keliamomis grėsmėmis. Pentagonas pabrėžia, kad žmogus snaiperis išlieka „nepastebimu ir itin svarbiu įrankiu šiuolaikiniame mūšio lauke“, ypač blogomis oro sąlygomis ar miestų kovose, rašo WSJ.
Dronų dominavimas ypač išryškėjo per NATO pratybas „Ežiukas 2025“, kai Ukrainos bepiločių orlaivių specialistai pranoko ir „neutralizavo“ Didžiosios Britanijos bei Estijos dalinius.
„Pranešama, kad 2025 metais 85 proc. Rusijos taikinių fronte buvo sunaikinti dronais, o apie 70–80 proc. visų Rusijos karių žūčių ir sužeidimų sukėlė būtent bepiločių orlaivių smūgiai“, – šią savaitę „GIS Reports“ rašė Robas de Wijkas, Hagos strateginių studijų centro (HCSS) įkūrėjas ir Leideno universiteto profesorius.
„Dronai kartu su pasienio įtvirtinimais ir minų laukais leidžia įstumti Rusiją į statišką karą“, – teigia jis.
Nors tai laikoma svarbiu Europos laimėjimu, spartus bepiločių technologijų vystymasis gali reikšti vis labiau distopinę ateitį, kurioje dominuos autonominiai koviniai dronai.
Tuo metu bepiločiai orlaiviai ir raketos toliau masiškai naudojami abiejų pusių. Anksti ketvirtadienį Maskva paleido 675 atakos dronus ir 56 raketas, daugiausia nukreiptas į Kyjivą. Per atakas žuvo beveik 20 žmonių, dešimtys buvo sužeisti.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuo trečiadienio pradžios prieš Ukrainą buvo paleista apie 1 560 bepiločių orlaivių – tai ilgiausia nepertraukiama dronų atakų banga nuo karo pradžios.
Ukrainos oro pajėgos pranešė numušusios 652 dronus ir 41 raketą.
Ukraina taip pat tapo viena svarbiausių kovos su dronais technologijų kūrėjų pasaulyje. Net anksčiau skeptiškai vertinusios Jungtinės Valstijos neseniai kreipėsi į Ukrainą dėl jos sukauptos bepiločių technologijų patirties, siekdamos ją pritaikyti konflikte su Iranu.
Praėjusių metų birželį V. Zelenskis skelbė, kad 117 Ukrainos atakos dronų sunaikino daugiau nei 40 Rusijos strateginių karinių orlaivių. Slapta operacija „Voratinklis“ buvo nukreipta prieš penkias Rusijos oro bazes.
rmx.news
