Vokietijos mokytojų asociacija (VBE) paragino visoje šalyje įvesti visavertį islamo religinį mokymą mokyklose. Pasak asociacijos, musulmonų mokiniai turėtų turėti tokias pat galimybes gauti religinį išsilavinimą kaip ir jų krikščionių bendraamžiai.
„Esame įsipareigoję užtikrinti, kad visi tikintieji galėtų laisvai kalbėti apie savo tikėjimą mokyklose ir gauti aktualią informaciją apie savo bei kitas religijas“, – teigė VBE federalinis pirmininkas Gerhardas Brandas leidiniui RedaktionsNetzwerk Deutschland (RND).
Jis paragino politikus pasirūpinti, kad mokyklos būtų aprūpintos reikalingu personalu ir mokymo medžiaga, o programos greitai įgyvendinamos ir plėtojamos.
Šiuo metu islamo religinis mokymas Vokietijoje reguliuojamas regioniniu lygmeniu, todėl skirtingose žemėse taikomi nevienodi modeliai. Pavyzdžiui, Šiaurės Reine-Vestfalijoje toks mokymas jau vykdomas mokyklose, o Bavarijoje egzistuoja valstybinis islamo studijų kursas kaip alternatyva etikai. Tačiau pastarasis nėra organizuojamas bendradarbiaujant su islamo religinėmis bendruomenėmis.
Skaičiuojama, kad Vokietijoje gyvena apie 5,5 mln. musulmonų, o 2020 m. mokyklas lankė bent 580 tūkst. musulmonų mokinių. Nepaisant to, tik apie 81 tūkst. jų šiuo metu dalyvauja islamo religinio ugdymo pamokose. Šios iniciatyvos šalininkai teigia, kad religinio ugdymo prieinamumo plėtra yra svarbi tiek sėkmingai integracijai, tiek apsaugai nuo ekstremistinės įtakos.
Vokietijos turkų bendruomenė taip pat išreiškė palaikymą iniciatyvai, tačiau įspėjo apie politines ir struktūrines kliūtis. „Islamo religinis mokymas yra būtinas – kaip ir katalikų ar protestantų“, – sakė bendruomenės pirmininkas Gökay Sofuoglu. Jis ragino suderinti ugdymo standartus nacionaliniu lygmeniu, kartu laikantis federacinės sistemos konstitucinių ribų. „Mums reikia nacionalinio islamo bendruomenių partnerio. Deja, šiuo metu tokio neturime“, – pridūrė jis.
Sofuoglu pabrėžė, kad nors valstybė turi išlikti pasaulietiška, ji privalo užtikrinti vienodą požiūrį į visas religines bendruomenes. „Nežinau, kaip tai būtų įgyvendinta visos šalies mastu“, – sakė jis.
Vokietijos mokytojų asociacijos prezidentas Stefanas Düllas RND teigė, kad religinis mokymas, kurį valstybinėse mokyklose vykdo kvalifikuoti ir sertifikuoti pedagogai, galėtų tapti atsvara fundamentalistinėms idėjoms, kurias moksleiviai gali perimti iš šeimos ar radikalių pamokslininkų internete.
Diskusijos dėl islamo mokymo neapsiriboja vien Vokietija. Musulmonų populiacijai augant visoje Europoje, didėja ir diskusijos apie tokio ugdymo poreikį bei grėsmes.
Šių metų balandį Remix News pranešė, kad Vienoje pirmą kartą musulmonai mokiniai tapo gausiausia religine grupe sostinės mokyklose – jie sudarė 41,2 proc. visų mokinių. Krikščionių skaičius sumažėjo iki 34,5 proc. Ši demografinė transformacija išryškino ir naujas socialines problemas – mokyklų bendruomenėse dažnėja smurtas, antisemitizmas ir moterų diskriminacija.
„Islamas keičia mūsų visuomenę taip, kaip mes to nenorime“, – dar 2024 m. spalį perspėjo Vienos mokyklos direktorius Christianas Klaras, išreikšdamas susirūpinimą dėl „spartėjančios islamizacijos“ bei augančio smurto mokyklose.
Tuo tarpu Ispanijoje šių metų pradžioje pranešta, kad apie 200 mokyklų Andalūzijos regione įgyvendina islamo mokymo programą. Tai paaiškėjo po vietos partijos „Vox Andalusia“ inicijuoto parlamento užklausimo, sukėlusio diskusijas apie imigrantų įtaką švietimo sistemai bei viešosioms institucijoms.
rmx.news
Demokratija demokratiškai verčiama pati sau kasti kapo duobę. Jeigu JŲ dėl diskriminavimo imtų Europoje mažėti, chm,, galima būtų susirūpinti kad neišnyktų visai. O dabar , kada gyvybiškai svarbu kad nedaugėtų, kokio velnio rūpintis JŲ gyvenimo sąlygų gerinimu?