Jonas Nedzveckas
Pasaulio žiniasklaida vis plačiau skelbia, kad Ukrainos smūgiai Rusijos Baltijos jūros naftos infrastruktūrai – įskaitant Sankt Peterburgo naftos terminalus, taip pat Primorsko ir Ust Lugos uostus – gali būti vieni reikšmingiausių per visą karo laikotarpį.
Tarptautinė naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad po kelias dienas trukusių atakų galėjo būti sutrikdyta iki 40 proc. Rusijos naftos eksporto pajėgumų, tai yra apie 2 mln. barelių per dieną – itin reikšmingas kiekis pasaulinėje rinkoje.
Portalas „Al Jazeera“ pateikia Sankt Peterburgo gyventojo Konstantino liudijimą. Astma sergantis 53 metų vyras (jo tapatybė neskelbiama) pasakoja, kad pastarosiomis savaitėmis jaučia degančios naftos, kuro ir kitų cheminių medžiagų kvapą. Šį kvapą sukėlė Ukrainos dronų atakos prieš du didžiausius Rusijos naftos terminalus Baltijos jūroje, kurie aptarnauja apie du penktadalius Maskvos jūrinio naftos eksporto ir beveik 2 proc. pasaulinės naftos tiekimo, remiantis Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis.
„Niekada nemaniau, kad taip bus – kad karas aplink mane tvyros ore“, – sakė jis.
Smūgiai Rusijos teritorijos gilumoje
Ust Lugos ir Primorsko terminalai, esantys priešingose Suomijos įlankos pusėse – atitinkamai 165 km ir 133 km nuo Sankt Peterburgo – yra svarbūs naftos transportavimo mazgai, sujungiantys telkinius palei Volgą, Uralo kalnuose ir Vakarų Sibire.
Atstumai nuo Ukrainos iki šių objektų siekia apie 800–1000 km, o nuo Kyjivo iki Sankt Peterburgo – apie 1000–1200 km. Tai rodo, kad smūgiai vykdomi itin dideliu nuotoliu, naudojant ilgo nuotolio dronus ar kitas priemones, galinčias pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje.
Per atakas dronų spiečiai įveikdavo daugiau nei 1 000 km, smogdami naftos saugykloms ir uostų infrastruktūrai. Dėl to kilo kelias dienas trunkantys gaisrai, buvo sunaikinta dalis rezervuarų, o kai kuriose vietose visiškai sustojo tanklaivių pakrovimas.
Kai kurie terminalai buvo atakuoti kelis kartus, todėl sutrikimai užsitęsė ilgiau nei kelias dienas ir privertė Rusiją riboti eksportą bei svarstyti galimą naftos gavybos mažinimą.
Rinkos reakcija
Šie įvykiai signalizuoja apie didžiausią Rusijos naftos eksporto per Baltijos uostus kritimą nuo 2022 metų invazijos į Ukrainą pradžios. Skaičiuojama, kad tai jau galėjo kainuoti Maskvai apie 1 mlrd. dolerių.
Nors Primorskas daugiausia eksportuoja žalią naftą, Ust Luga yra didžiulis perdirbimo ir eksporto kompleksas, kuris, remiantis palydovinėmis nuotraukomis, buvo smarkiai apgadintas.
Dėl sutrikimų prekybininkai priversti nukreipti naftą į mažesnius Baltijos ar Juodosios jūros uostus, tačiau šie nepajėgia priimti tokio srauto.
Analitikai pabrėžia, kad tai yra kryptinga Ukrainos strategija smogti Rusijos ekonomikai, nes naftos eksportas išlieka vienu svarbiausių valstybės pajamų šaltinių. Tokie trikdžiai daro spaudimą tiek biudžetui, tiek logistikai, o kartu didina neapibrėžtumą pasaulinėje rinkoje.
Kiekvienas 10 dolerių naftos kainos padidėjimas pasaulinėje rinkoje Kremliui gali atnešti apie 1,6 mlrd. dolerių papildomų pajamų per mėnesį. Todėl JAV ir Izraelio karas prieš Iraną, pakėlęs kainas dėl dalinio Hormūzo sąsiaurio uždarymo, netiesiogiai veikia ir Rusijos finansinę padėtį.
Skirtingi aiškinimai
Rusijos žiniasklaida šiuos įvykius pateikia kur kas atsargiau nei Vakarų leidiniai. Oficialūs šaltiniai dažniausiai teigia, kad dauguma dronų buvo numušti, o padaryta žala – ribota. Kai kur pripažįstami gaisrai ar pavieniai pažeidimai, tačiau jie apibūdinami kaip lokalūs incidentai, neturintys esminės įtakos eksportui. Taip pat pabrėžiamas oro gynybos efektyvumas ir teigiama, kad infrastruktūra veikia toliau.
Skirtingai nei „Reuters“ ar kiti tarptautiniai šaltiniai, Rusijos žiniasklaida paprastai nemini tokių skaičių kaip 40 proc. eksporto pajėgumų praradimas ar 2 mln. barelių per dieną, arba juos kvestionuoja.
Ką rodo palydoviniai duomenys?
Nepriklausomi šaltiniai, įskaitant OSINT (Open Source Intelligence) analitikus, remiasi palydoviniais vaizdais, kurie rodo apdegusius rezervuarus, tamsias gaisrų dėmes ir akivaizdžius infrastruktūros pažeidimus. Lyginant skirtingu metu darytas nuotraukas, matyti, kad dalis talpyklų yra pažeistos arba visiškai sunaikintos. Tai leidžia daryti prielaidą, kad bent dalis eksporto pajėgumų iš tiesų yra sutrikdyta.
Vis dėlto tokie duomenys turi ribotumų – jie fiksuoja tik momentinę būklę ir neleidžia tiksliai nustatyti bendro sistemos pažeidimo masto ar atkūrimo tempo. Todėl skaičiai apie 40 proc. ar 2 mln. barelių per dieną laikomi vertinimais, o ne absoliučiai tiksliais rodikliais.
Ar dronai gali skristi per Baltijos valstybes?
Teiginiai, kad Ukrainos dronai galėjo skristi per Baltijos valstybes, pastaruoju metu vis dažniau pasirodo informacinėje erdvėje. Vis dėlto kai kurie realūs incidentai rodo kiek kitokį vaizdą – ne planuotus maršrutus, o galimus nukrypimus.
Rimčiausias toks atvejis užfiksuotas kovo 25 d., kai iš Rusijos į Estonia oro erdvę įskridęs dronas pataikė į Auverės elektrinės kaminą rytinėje Ida-Viru apskrityje, mažiau nei už 50 kilometrų nuo Ust Lugos uosto. Į šį objektą Ukraina tą pačią naktį buvo surengusi smūgį. Per incidentą niekas nenukentėjo, o elektrinės veikla nesutriko.
Tą pačią naktį kitas dronas iš Rusijos įskrido į Latvia oro erdvę ir susprogo Krāslavos regione pietrytinėje šalies dalyje. Latvijos kariuomenės atstovai nurodė, kad objektas radaru buvo aptiktas likus maždaug dešimčiai minučių iki smūgio ir, tikėtina, nukrypo nuo kurso arba buvo paveiktas elektroninės kovos priemonių.
Dar vienas dronas nukrito Lithuania teritorijoje – Varėnos rajone, netoli sienos su Baltarusija. Tai įvyko po atskiros atakos prieš Primorsko uostą – kitą svarbų Rusijos Baltijos jūros naftos terminalą, kuriame gaisras tęsėsi daugiau nei dvi dienas. Lietuvos pareigūnai patvirtino, kad prieš suduždamas dronas skrido virš Baltarusijos.
Kol kas nėra aišku, kodėl dalis šių bepiločių orlaivių nepasiekia numatytų taikinių Rusijoje ir nukrypsta į kaimyninių valstybių teritoriją. Tačiau pareigūnai ir analitikai kaip pagrindinę priežastį įvardija Rusijos naudojamas elektroninės kovos priemones – GPS signalų trikdymą ir klastojimą. Žinoma, kad tokios sistemos gali paveikti tiek GPS, tiek Europos „Galileo“ navigaciją, dėl ko dronai praranda orientaciją ir nukrypsta nuo kurso.
Nepaisant šių incidentų, versijos apie sąmoningą dronų maršrutą per Baltijos šalis neturi patikimų įrodymų. Jas aktyviai platina Rusijos propagandiniai kanalai, kalbėdami apie neva egzistuojantį Europos valstybių „sąmokslą“ su Kyjivu.
Kai kuriose interpretacijose teigiama, kad dronai galėjo būti nukreipti į Baltijos regioną dėl Rusijos elektroninės kovos sistemų poveikio, tačiau tokios prielaidos lieka spekuliatyvios.
Dauguma analitikų tokį scenarijų vertina kaip mažai tikėtiną.
Logika aiški: Lietuva, Latvija ir Estija yra NATO narės, todėl bet koks karinis objektas, kertantis jų oro erdvę ir judantis Rusijos kryptimi, būtų laikomas rimtu saugumo pažeidimu ir galėtų sukelti sunkiai prognozuojamą tarptautinę eskalaciją. Dėl šios priežasties nei Ukraina, nei jos partneriai neturi jokio racionalaus intereso naudoti tokį maršrutą. Ukrainos ekspertai šias versijas taip pat atmeta, pabrėždami, kad tokie skrydžiai būtų lengvai atsekami ir strategiškai nenaudingi.
Ekspertų vertinimu, smūgiai į Sankt Peterburgo regioną vykdomi kitais, gerokai labiau kontroliuojamais būdais – naudojant ilgo nuotolio dronus iš Ukrainos teritorijos arba, kai kuriais atvejais, iš arčiau taikinių esančių vietų Rusijos viduje, nors pastarasis scenarijus paprastai nėra oficialiai patvirtinamas.
Be to, šiuolaikiniai dronai gali skristi sudėtingomis trajektorijomis, apeidami oro gynybos sistemas, todėl jų tikslus maršrutas dažnai lieka nežinomas net ir po atakos. Taigi, nėra patikimų duomenų, kad dronai būtų sąmoningai skraidinami per Baltijos valstybes.
Pastaruoju metu jau smogta 13 objektų, iš kurių mažiausiai aštuonios naftos perdirbimo gamyklos buvo smarkiai apgadintos.
Kyjivas šiuos veiksmus vertina ne tik kaip karinę, bet ir kaip politinę priemonę. Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskyy, ekspertų teigimu, gali siekti išnaudoti situaciją siūlydamas moratoriumą smūgiams energetikos infrastruktūrai.
Tuo pačiu analitikai atkreipia dėmesį į platesnį efektą: tokie smūgiai prisideda prie naftos kainų augimo ir netiesiogiai stiprina Irano pozicijas derybose su Vašingtonu.
Taigi, susigaudyti, kam tai yra naudinga, nėra lengva.
Autorius yra Tautos forumo rėmėjas
