Trys Baltijos šalys praėjusią savaitę per maždaug 48 valandas užfiksavo bepiločių orlaivių įsiveržimus, kai Ukrainos smogiamieji dronai, nukreipti į Rusijos Baltijos jūros uostų infrastruktūrą, dėl Rusijos elektroninio karo poveikio nukrypo į NATO teritoriją.
Rimčiausias incidentas įvyko kovo 25 d. 3 val. 43 min., kai iš Rusijos į Estijos oro erdvę įskridęs dronas pataikė į Auverės elektrinės kaminą rytinėje Ida-Viru apskrityje, mažiau nei už 50 kilometrų nuo Rusijos Ust Lugos uosto, į kurį Ukraina tą pačią naktį smogė. Niekas nenukentėjo, o elektrinės veikla nesutriko, pranešė Estijos energetikos bendrovė „Enefit Power“. Vis dėlto incidentas paskatino Taline sušaukti neeilinį vyriausybės posėdį ir visoje šalyje paskelbti pavojaus signalą, kuris sukėlė sumaištį, nes nebuvo nurodyta konkreti paveikta teritorija.
Estijos vidaus saugumo tarnybos generalinė direktorė Margo Palloson patvirtino, kad tai „iš tiesų ukrainietiškos kilmės“ dronas, o Estijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, jog jis „nebuvo nukreiptas prieš Estiją“.
Estijos gynybos pajėgų vadas generolas leitenantas Andrusas Merilo teigė, kad tyrėjai dar nustatinėja drono tipą, tačiau aiškiai nurodė jo paskirtį: „Galime gana užtikrintai teigti, kad tai buvo ne žvalgybinis dronas, o sprogmenimis užpildytas įrenginys – arba atakos, arba viliojantis dronas.“
Tą pačią naktį kitas dronas iš Rusijos įskrido į Latvijos oro erdvę
Anksčiau tą pačią naktį kitas dronas iš Rusijos įskrido į Latvijos oro erdvę ir apie 2 val. 30 min. vietos laiku susiprogdino Krāslavos regione pietryčių Latvijoje, pranešė šalies kariuomenė. Latvijos Jungtinio štabo viršininko pavaduotojas Egils Leščinskis sakė, kad objektas radaru buvo aptiktas likus maždaug dešimčiai minučių iki smūgio ir, tikėtina, nukrypo nuo kurso arba buvo paveiktas elektroninio karo priemonių.
Pirmadienio naktį dar vienas Ukrainos dronas nukrito Varėnos rajone pietryčių Lietuvoje, netoli Baltarusijos sienos, po atskiros atakos prieš Primorską – kitą svarbų Rusijos Baltijos naftos uostą, kuriame gaisras tęsėsi daugiau nei dvi dienas. Lietuvos pareigūnai patvirtino, kad prieš suduždamas dronas skrido virš Baltarusijos.
Neaišku, kodėl šie Ukrainos bepiločiai orlaiviai vis dažniau nepasiekia numatytų taikinių Rusijoje ir nukrenta Vakarų teritorijoje, tačiau pareigūnai ir analitikai kaip pagrindinę priežastį įvardija Rusijos GPS trukdymą ir signalų klastojimą. Žinoma, kad Rusijos sistemos gali trikdyti ir klaidinti pasaulines palydovinės navigacijos sistemas, tokias kaip GPS ir Europos „Galileo“, dėl ko dronai praranda orientaciją arba nukrypsta nuo kurso.
Vokietijos aviacijos ir kosmoso centro (DLR) atstovas Ralfas Zieboldas yra pažymėjęs, kad tai yra elektroninio karo forma, skirta sutrikdyti dronų, naudojančių palydovinę navigaciją, veikimą.
Vis dar neaišku, ar Rusija sąmoningai nukreipia dronus į NATO šalis, ar šie įsiveržimai yra tik šalutinis elektroninio karo poveikis, saugant svarbią infrastruktūrą savo teritorijoje. Vakarų pareigūnai kol kas incidentus vertina kaip nelaimingus atsitikimus.
Nė vienas iš trijų dronų nebuvo perimtas Baltijos šalių ar sąjungininkų oro gynybos sistemų
Papildomas veiksnys yra ir dideli atstumai – kai kurie Ukrainos taikiniai Rusijoje yra nutolę iki 1000 kilometrų, todėl net nedidelės navigacijos klaidos gali turėti didelį poveikį.
Rusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė teiginius, esą Baltijos šalys leido Ukrainos dronams naudotis jų oro erdve skrydžiams virš Leningrado srities, tačiau šie teiginiai laikomi nepatvirtintais ir greičiausiai kilusiais iš socialinių tinklų kanalų.
Nė vienas iš trijų dronų nebuvo perimtas Baltijos šalių ar sąjungininkų oro gynybos sistemų. Estijos gynybos pajėgų vadas pripažino, kad veikimas netoli Rusijos sienos yra ribojamas tiek teisiškai, tiek taktiškai, siekiant išvengti netyčinės eskalacijos.
Incidentai įvyko augant panašių pažeidimų skaičiui rytiniame NATO flange. 2025 m. liepą Lietuvoje buvo užfiksuoti du iš Baltarusijos įskridę rusiškos kilmės „Gerbera“ dronai, vienas jų rastas Gaižiūnų poligone su maždaug dviem kilogramais sprogmenų. Rugpjūtį Ukrainos dronų nuolaužos aptiktos Estijoje, o dar po mėnesio Latvijoje rasti panašūs fragmentai.
Šių incidentų gausėjimas didina sąjungininkų susirūpinimą. Estijos vidaus saugumo tarnybos vadovė Margo Palloson pažymėjo, kad tai yra Rusijos agresijos karo pasekmė ir tokių įvykių gali daugėti.
Latvijos premjerė Evika Siliņa taip pat atkreipė dėmesį, kad atakų intensyvėjimas sutapo su laikotarpiu, kai Vakarų dėmesys buvo nukreiptas į Artimuosius Rytus.
Reaguodamas į situaciją, Latvijos gynybos ministras Andris Sprūds nutraukė vizitą Kyjive, o Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pranešė apie pradėtas konsultacijas su Ukraina. Vis dėlto nė viena iš Baltijos valstybių nesvarsto galimybės remtis NATO 4 ar 5 straipsniais ir incidentus sieja su karo Ukrainoje poveikiu.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhii Tykhyi teigė, kad Kyjivas bendradarbiauja su partneriais siekdamas išsiaiškinti aplinkybes ir kad tokie incidentai regione vyksta reguliariai.
Šie įvykiai rodo, kad Baltijos šalių oro gynyba gali būti dar nepakankamai pasirengusi šiuolaikinėms dronų grėsmėms, taip pat kelia klausimų, ar Rusija tyčia nukreipia dronus į NATO teritoriją, ar tai yra netiesioginis karo poveikis.
Atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos smūgiai vis giliau pasiekia Rusijos teritoriją, tikėtina, jog panašių incidentų ateityje gali daugėti.
defensenews.com
„Lietuvos pareigūnai patvirtino, kad prieš suduždamas dronas skrido virš Baltarusijos.”
Čia geras