Seutos krizė plečiasi: Ispanija rengiasi perkelti migrantų vaikus į žemyną

Albertas Siaurusevičius

Nors naujas mėginimas masiškai prasiveržti į Ispanijai priklausančią Seutą buvo sustabdytas dar Maroko teritorijoje, dabar politinė kova persikėlė į Madridą ir Briuselį: sprendžiama, ar Seutoje likusius migrantus grąžinti į Maroką, ar dalį jų perkelti į žemyninę Ispaniją.

Ispanijos vyriausybė rugpjūčio 19 d. paskelbė skubiai rengianti maždaug 500 pažeidžiamiausių nelydimų migrantų vaikų perkėlimą iš Seutos į žemyną. Ypatingas dėmesys bus skiriamas mergaitėms ir jaunesnio amžiaus vaikams. Juos ketinama apgyvendinti nevyriausybinių organizacijų ir vaikų apsaugos įstaigų centruose.

Toks sprendimas reiškia akivaizdų ankstesnės Madrido pozicijos sušvelninimą.

Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska anksčiau skelbė, kad neteisėtai į Seutą ir Melilją patekę migrantai bus grąžinti į Maroką, išskyrus ypatingai pažeidžiamus asmenis. Dabar daliai nepilnamečių vis dėlto atveriamas kelias į žemyninę Ispaniją.

Antrasis šturmas sustabdytas Maroke

Naują įtampą sukėlė socialiniuose tinkluose išplatinti raginimai rugpjūčio 15 d. vėl masiškai žygiuoti prie Seutos sienos. Reaguodamos į tai Maroko ir Ispanijos valdžios sutelkė papildomas saugumo pajėgas.

Maroko pareigūnai sulaikė 294 migrantus iš Užsachario Afrikos, mėginusius pasiekti Seutą. Dar 61 Maroko pilietis buvo sulaikytas įtarus, kad padėjo organizuoti žmonių kelionę pasienio link. Migrantų grupės buvo sustabdytos Fnideko ir aplinkiniuose rajonuose, todėl šį kartą iki Ispanijos sienos jos neprasiveržė. „Associated Press“

Marokas prie Fnideko įrengė naujas metalines užtvaras, sustiprino kelių kontrolę ir sutelkė tūkstančius policijos, kariuomenės bei pagalbinių pajėgų pareigūnų. Ispanija savo ruožtu į Seutą pasiuntė papildomas policijos ir kariuomenės pajėgas, o jūroje prie sienos įrengė maždaug 500 metrų ilgio plūduriuojančią užtvarą. RTVE, „Associated Press“

Seutoje tebėra tūkstančiai migrantų

Minėta, kad liepos 30–31 d. į Seutą pateko dešimtys tūkstančių žmonių. Skirtingi šaltiniai nurodo nuo 60 iki 80 tūkst. migrantų, tačiau didžioji jų dalis netrukus savanoriškai arba padedant pareigūnams sugrįžo į Maroką. Mažiausiai 70 žmonių žuvo nuskendę, nukritę nuo uolų arba kilus spūstims.

Seutoje vis dar gali būti nuo penkių iki septynių tūkstančių neteisėtai patekusių žmonių. Tikslaus skaičiaus neturi nei Ispanijos, nei Europos Sąjungos institucijos. Dalis migrantų gyvena paplūdimiuose, gatvėse ir perpildytuose laikinuose centruose. Kai kurie rengia protestus, prašo prieglobsčio ir reikalauja neleisti jų grąžinti į Maroką.

Opozicija reikalauja grąžinti visus

Ispanijos opozicinės Liaudies partijos vadovas Alberto Núñezas Feijóo, rugpjūčio 19 d. apsilankęs Seutoje, pareiškė, kad į Maroką turi būti grąžinti visi neteisėtai sieną perėję migrantai – ir suaugusieji, ir nepilnamečiai.

„Nei suaugusieji, nei nepilnamečiai – grįžti turi visi“, – pareiškė politikas. Pasak jo, 500 vaikų perkėlimas į žemyninę Ispaniją pasiųstų žinią, kad neteisėtas sienos kirtimas gali tapti keliu į Europą.

Tokios pačios pozicijos laikosi ir Seutos autonominės valdžios vadovas Juanas Jesúsas Vivasas. Jis tvirtina, kad miestas tebėra kritinės būklės, o Madridas turi kuo greičiau atkurti normalią padėtį ir garantuoti nuolatinę sienos apsaugą.

Europos Komisija taip pat pripažino, kad neteisėtai Seutoje likę asmenys gali būti grąžinami į Maroką. Tai gali būti taikoma ir nelydimiems nepilnamečiams, tačiau tik individualiai įvertinus jų padėtį, šeimos aplinkybes ir geriausius vaiko interesus.

Minima nauja galimo masinio žygio į Seutą data

Nors rugpjūčio 15-osios mėginimas buvo sustabdytas, Maroko socialiniuose tinkluose jau minima nauja galimo masinio žygio į Seutą data – rugsėjo 23-ioji. Kol kas nėra įrodymų, kad toks žygis tikrai įvyks, tačiau Ispanija ir Marokas ketina išlaikyti sustiprintą pasienio kontrolę.

Taigi naujas Seutos sienos šturmas buvo sustabdytas, bet pati krizė niekur nedingo. Priešingai – sprendimas perkelti 500 migrantų vaikų į žemyninę Ispaniją rodo, kad bent daliai neteisėtai sieną perėjusių asmenų atsiveria galimybė pasilikti Europoje.

Būtent todėl Seutos krizė tapo ne tik humanitariniu, bet ir esminiu Europos sienų bei migracijos politikos išbandymu.

Parengta pagal elpueblodeceuta.es; apnews.com; elpais.com