Nors Seime dar neužregistruotas, tačiau žiniasklaidoje pasirodė Partnerystės įstatymo projektas, apie kurį buvo daug diskutuota. Aiškinamajame rašte teigiama, jog tai padės fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas, o kartu sudarys sąlygas partnerių poroms visavertiškai funkcionuoti, stiprinant šių asmenų tarpusavio teisinius santykius bei ginant jų teises ir teisėtus interesus, žmogiškąjį orumą. Kaip į tai reaguos politikai ir visuomenė? Ar pavyks jį priimti?
Apie tai diskutuoja Seimo nariai: Tomas Vytautas Raskevičius, Eugenijus Gentvilas, Ieva Kačinskaitė – Urbonienė, Agnė Širinskienė, Algirdas Sysas, Andrius Navickas; ir Nacionalinio suvienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica.
Šiandien teko LRT radijuje su Tomu Vytautu Raskevičium diskutuoti apie Seimui valdančiųjų rengiamą pateikti vienalytės partnerystės projektą. Nesutarėm faktiškai dėl nieko, bet tikiu, kad diskusija buvo prasminga ir klausytojams nemažai kas paaiškėjo šia tema. Telefonu pakalbinti ir kitų Seimo frakcijų atstovai.
Trumpai tariant, teigiau, kad:
1) partnerystės projektas skirtas gauti šeimos statusui, nors autoriai tai neigia;
2) visuomenė tam nepritaria;
3) ES spaudimas keisti šeimos sampratą ne tik neįpareigoja, bet ir yra neteisėtas, pažeidžiantis pačios ES sutartis;
4) vienalyčių porų problemas geriausia spręsti per bendros veiklos institutą, nekuriant šeimos santykių;
5) nesusituokusių žmonių gausa joks argumentas už partnerystę – niekas netrukdo įsipareigoti ir susituokti, nekuriant tam mažiau patvarių pakaitalų, ir niekas neverčia nenorinčių;
6) jeigu valdžia nori vertybiškai auklėti visuomenę, turėtų ugdyti nuostatą būtent rinktis santuokos įsipareigojimą;
7) nes santuoka yra stabiliausia ir saugiausia aplinka vaikams augti, o būtent dėl vaikų ji ir yra kuriama ir dėl vaikų saugoma valstybės;
8) absurdiškas Konstitucinio teismo sprendimas, kad šeima neva neutrali lyties atžvilgiu, viso labo leido, bet ne įpareigojo priimti tokį partnerystės įstatymą;
9) Jeigu nenorima kariauti kultūrinių karų, tereikia nelįsti prie šeimos sampratos;
10) NES – galiausiai – kaip seksualines mažumas esą žeidžia ir žemina tai, kad jų santykiai nėra prilyginami vyro ir moters šeimai, taip ir visus nepritariančius tam žeidžia ir žemina toks vienalyčių santykių prilyginimas vyro ir moters šeimai.
Nieko keisto, kad visuomenė keliasi ir telkiasi tam priešintis visais būdais, kokius tik randa prieinamus.
