Turbūt stipriai nesuklysiu teigdamas, kad mūsų ekonomikos ateitis priklauso nuo to kiek mes investuojame į jaunąją kartą bei nuo to kaip mes gebame jaunimą motyvuoti domėtis ekonomika, verslumu, inovacijomis. Tai ypač svarbu šiuo metu kai pasaulyje stiprėja konkurencija dėl talentų ir idėjų.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita (The Missing Entrepreneurs 2023) patvirtina, kad egzistuoja ekonomikos ir verslumo problema jaunimo tarpe. Ataskaitoje teigiama, kad jeigu jaunimas (18–30 metų) kurtų ir valdytų naujus verslus taip pat aktyviai, kaip ir „pagrindinio amžiaus“ vyrai (t. y. 30–49 metų), Europos Sąjungoje papildomai būtų 812 000 „trūkstamų“ jaunų verslininkų, o EBPO – 3,6 mln. Šie „trūkstami“ jaunieji verslininkai yra ne tik rinkos ir institucinių nesėkmių rezultatas, bet tai susiję ir su sunkumais gauti finansavimą, nepakankamais verslumo įgūdžiais bei ribotomis galimybėmis dalyvauti tinklaveikloje.
Maža to Lietuvoje pastebimas išaugęs jaunimo nedarbo lygis ir suprastėjusi jaunų žmonių įtrauktis. 2024 metų duomenimis jaunimo iki 25 metų nedarbo lygis šalyje siekė 16,2 proc.
Tokia statistika verčia pasidomėti kaip Lietuvoje sekasi formuoti mokinių ekonomikos ir verslumo pagrindus. Todėl pažvelkime į mokinių pasiekimus laikant ekonomikos ir verslumo valstybinį brandos egzaminą.
Šiemet ekonomikos ir verslumo valstybinio brandos egzamino pirmoje dalyje dalyvavo tik 9,5 % vienuoliktokų. T. y. iš 27 tūkst. vienuoliktoje klasėje besimokančių mokinių ekonomikos ir verslumo valstybinio brandos egzaminą laikė tik 2570 mokinių. Tuo tarpu tik 6,7 proc. (1,8 tūkst. iš 27 tūkst.) dvyliktokų rinkosi laikyti ekonomikos ir verslumo valstybinį brandos egzaminą. Toks menkas mokinių dalyvavimas egzamine rodo, kad švietimo sistema nepajėgia jų sudominti ekonomikos, verslumo bei inovacijų temomis, nors yra didelis jaunimo nedarbas ir trūksta jaunų verslininkų.
Remiantis jau paminėta EBPO ataskaita apie 59 proc. Lietuvos jaunų žmonių (15–30 metų) nurodė, kad jie pirmenybę teiktų savarankiškam darbui, o ne darbui kaip samdomam darbuotojui. Taip pat ataskaitoje nurodoma, kad 11 proc. jaunų žmonių pradėjo verslą naujuose startuoliuose. Šie duomenys atskleidžia takoskyrą tarp jaunimo siekių ir realaus pasirengimo vykdyti verslus.
EBPO ataskaitoje taip pat nurodoma, kad tarp ES valstybių narių buvo tik trys šalys – Rumunija, Slovėnija ir Lietuva, kuriose jaunų verslininkų tikslai buvo mažesni nei bendrai visų verslininkų. Vadinasi Lietuvos jaunosios kartos atstovai, pradėdami savo verslą, kelia nepakankamai ambicingus spartaus augimo ir didelio darbo vietų kūrimo tikslus. To galima priežastis – nepakankamas pasirengimas verslų kūrimui ir mažas žinių lygis.
Toliau vertinant vienuoliktokų ekonomikos ir verslumo valstybinio brandos egzamino rezultatus, matome, kad surinktų taškų vidurkis yra 19,3 taško iš 40 galimų. 42,5 proc. mokinių surinko pusę ir daugiau taškų. 35 ir daugiau taškų surinko tik 97 mokiniai, t. y. tik beveik 4 proc. visų laikiusiųjų egzaminą. Tik vidutiniai egzamino rezultatai, rodo ne tik pasirengimo egzaminui trūkumą, bet ir galimai per mažą mokytojų kompetencijų lygį.
Svarbu paminėti ir Inovacijų agentūros 2023 metais atliktos apklausos (Jaunimo verslumo tendencijos Lietuvoje 2023 m.) rezultatus, kurie atskleidžia, jog net 82% savo verslo neturinčių ir niekada neturėjusių jaunuolių visiškai arba iš dalies sutinka, kad verslui vystyti reikalingų žinių turėjimas galėtų paskatinti juos pradėti savo verslą. Inovacijų agentūros apklausos rezultatai patvirtina, kad nepakankamas švietimas mažina verslumo iniciatyvas jaunimo tarpe.
Žemas mokinių dalyvavimo ekonomikos ir verslumo valstybiniame brandos egzamine lygis ir tik vidutiniai rezultatai patvirtina, kad mokymo programos nesudaro galimybių įgyti aukštesnio lygio ekonomikos ir verslumo žinių. Taip pat trūksta veiksmingo bendradarbiavimo, tarp švietimo sistemos, verslo bendruomenės bei nevyriausybinių organizacijų, kurios mokiniams galėtų suteikti realios patirties bei motyvuotų jaunimą rinktis ekonomikos specialybes.
Ekonomikos ir verslumo žinių trūkumas ateityje ribos jaunosios kartos gebėjimą pradėti ir sėkmingai kurti verslus, veiksmingai spręsti finansinius klausimus bei konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Ilgainiui mažės inovacijų ir verslumo potencialas. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į kitas didėjančias problemas, pavyzdžiui Lietuvos banko 2024 metų duomenimis lietuvių finansinės žinios pablogėjo beveik 20 proc. Finansinių žinių trūkumas yra viena iš priežasčių kodėl 2024 metais sukčiavimai pasiekė rekordines aukštumas. Sukčiai siekė išvilioti 35 mln. eurų, o sukčiams pervesta suma siekė daugiau nei 20 mln. eurų.
Norint spręsti paminėtas ir kitas su finansiniu raštingumu ir verslumu susijusias problemas reikalingi skubūs sisteminiai pokyčiai švietimo srityje. Būtinas didesnis dėmesys jaunimo ekonomikos, finansinio raštingumo bei verslumo programoms tobulinti, kelti mokytojų kvalifikaciją bei skatinti mokinius labiau domėtis ekonomikos ir verslumo žiniomis.
Taip pat reikia spręsti prieigos prie finansavimo bei jaunimo ribotų galimybių dalyvauti tinklaveikoje problemas. Tik nuoseklios pastangos ir ilgalaikė strategija gali pakeisti situaciją bei užtikrinti geresnes Lietuvos ekonomikos perspektyvas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad švietimo sistema Lietuvoje nuolat reformuojama, tačiau pokyčiai dažnai lieka paviršutiniški ir orientuoti į formalių vertinimų – egzaminų – sureikšminimą. Tai ypač akivaizdu kalbant apie ekonomikos ir verslumo ugdymą: vietoj realių gebėjimų ugdymo mokiniai ruošiami testams, o egzaminų pasirinkimas tampa formaliu kiekybiniu rodikliu.
Tuo tarpu esminės problemos – motyvacijos stoka, praktikos trūkumas, pasenusios programos, mokytojų kvalifikacija ir silpnas ryšys su verslu – lieka neliestos. Jaunimas, kuriam nuolat kalbama apie „ketvirtąją pramonės revoliuciją“, realiai mokomas iš vadovėlių, neatitinkančių nei darbo rinkos, nei pasaulio tendencijų.
Jei švietimo reformos ir toliau reikš tik egzaminų lentelių perstumdymą, o ne realią strategiją, ugdančią verslų kūrėjus ir inovatorius, Lietuva sistemingai augins ne kūrėjus, o frustracijos kartą.
Robertas Vaitkus – ” JAUNIMO IŠŠŪKIAI EKONOMIKOJE: KOKIĄ ATEITĮ KURIAME?.. Turbūt stipriai nesuklysiu teigdamas, kad mūsų ekonomikos ateitis priklauso nuo to kiek mes investuojame į jaunąją kartą bei nuo to kaip mes gebame jaunimą motyvuoti domėtis ekonomika, verslumu, inovacijomis. Tai ypač svarbu šiuo metu kai pasaulyje stiprėja konkurencija dėl talentų ir idėjų…”
KOKIĄ ATEITĮ KURIAME?, paskautinius kelis metus kiekvieną dieną APIE ATEITĮ pasakoja vieni kitus keisdami vadovaujantys „politiniai”, juos aptarnaujančių kontorų „ekspertai, analitikai, nuomonių formuotojai..” Vienas kitas „KURIAMOS ATEITIES” pacitavimas: „atgrasinsim Rusiją, kad neateitų mūsų vėl okupuoti; ginsim iki paskutinio kraujo lašo kiekvieną NATO teritorijos colį; Lietuvos, NATO, JAV „gynybai” slaptai leisime, kaip buvo su dujovežiu „Independens”, 5,6.., 10.. procentų savo BVP minoms, „drakono dantims”, vokiečių brigados infrastruktūros statybai 16000 eurų už 1m2…; Galų gale, kai ateis dieną „X” visų „laukiama ATEITIS”, kaip sakė Lietuvos kariuomenės vadas – „voliosimės negyvi grioviuose gausiau nei voliojasi grioviuose šiandieninėje Ukrainoje”.. Per žinias džiaugsmingai buvo paskelbta, kad dabar emigruoja lietuviai mažiausiai nei emigravo per visus 35 metus… Lietuviams ” atsirado daugiau galimimybių…”, todėl jie „noriau” pasilieka Lietuvoje „KURTI ATEITIES”.. O kur dar Lietuvos „ekonominės perspektyvos” kaip NT mokesčiai, lengvatų sunkiai besiverčiantiems žmonėms panaikinimas, „demografijos bumas”, žmonių sveikatos apsaugos, „konkureningų paslaugų gerėjimas”….