Rasos Čepaitienės knygos „Postsovietinis tranzitas. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki karo Ukrainoje“ pristatymas

Birželio 28 d. (trečiadienį) 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) bus pristatyta Rasos Čepaitienės knyga „Postsovietinis tranzitas. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki karo Ukrainoje“.

Tai nauja, jau aštunta humanitarinių mokslų daktarės, kultūros istorikės Rasos Čepaitienės knyga, skirta komunistinės idėjos (pa)likimui postsovietinėse šalyse aptarti.

Knygoje pateikiamas daugiaaspektis tarpdisciplinis tyrimas, skirtas požiūrių į sovietinę epochą analizei plačiu geografiniu ir tematiniu pjūviais.

Knygoje pristatoma, kas per pastaruosius trisdešimt metų vyko buvusių sąjunginių SSRS respublikų atminimo kultūros srityje ir kultūros paveldo politikoje; kaip sovietmečiu kurtas simbolinis kraštovaizdis, žlugus jį palaikiusiai sistemai, pamažu virto materialiosiomis ir nematerialiosiomis praėjusios epochos liekanomis, kurios šiandien (per)interpretuojamos, (per)vertinamos, pritaikomos, perdirbamos, komerciškai išnaudojamos, apleidžiamos, ištrinamos ar patenka į paveldosaugos ir muziejininkystės akiratį.




Knygoje atskleista ir susisteminta daugybė naujos, platesniam skaitytojų ratui nežinomos ar menkiau žinomos informacijos. Pateikdama gausią medžiagą, autorė vadovaujasi ir kelionių į postsovietines valstybes patirtimi, apsilankymų daugelyje knygoje išsamiau aptariamų objektų ir muziejų įspūdžiais. Šis tyrimas svariai papildo tiek apskritai postsovietines studijas, tiek sovietinio paveldo Lietuvoje analizę, o į aistras dažnai tebekeliančius pavienių epochos reliktų tvarkybos ar pašalinimo klausimus leidžia pažvelgti iš platesnės lyginamosios perspektyvos.

Knygos autorė kelia svarbius ir nevienareikšmius klausimus, kaip antai, ar sovietinis žmogus išnyko kartu su jį kūrusiu režimu, o gal jį pergyveno? Ar postsovietinių visuomenių gyventojai išties išmoko gyvenimo sovietmečiu pamokas ir įgyvendino desovietizaciją? Kas, kaip ir kokiais tikslais šiandien išnaudoja „sovietinį palikimą“, kuris įgauna pačius įvairiausius ir prieštaringiausius pavidalus? Ar kurie nors iš tuomet sukurtų sovietinės kultūros atributų gali būti vertintini ir saugotini, o gal viską geriau išmesti į istorijos šiukšlyną kaip nežmoniškos santvarkos, tik veidmainingai besidangsčiusios humanistiniais sumetimais, liudijimą?

Renginyje dalyvaus autorė dr. Rasa Čepaitienė, dr. Inga Vinogradnaitė, dr. Valdemaras Klumbys ir dr. Vytautas Sinica.

Renginį moderuos dr. Ilona Strumickienė.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Dana Kurmilavičiūtė. Pažinimui startas duotas – mėgaukimės!

Ketvirtadienį kino gerbėjus vėl nudžiugino prasidėjusi didžiausia rudens kino šventė – kino festivalis „Scanorama“. Į jos atidarymą „Vingio“...

Teisininkas Jonas Ivoška. Kaip mūsų Prezidentas ir kai kurie LR Seimo nariai supranta referendumą?

Ar mes vartosime terminą plebiscitas (lot. plebiscitum – liaudies nutarimas), ar referendumas (lot. referendum – tai, kas turi...

Lenkija šiandien: kas valdo Konstitucinį Tribunolą, tas valdo valstybę

Vytautas Budnikas Lenkijoje vykstanti valstybės institucijų konfrontacija pasiekė kritinę ribą. Konstitucinio Tribunolo pirmininkas Bogdanas Święczkowskis nušalintas nuo pareigų, prezidentas...

Teisininkas Jonas Ivoška. Kam naudinga dabartinė viešųjų pirkimų tvarka

Sveiku protu įvertinkime dabartinę viešųjų pirkimų procedūrą, kai pirkėjas „nežino“ kiek jis turės skirti lėšų pirkiniui, nes būtina...