Ramūnas Aušrotas. Nekontroliuojamos darbo jėgos migracijos problema
Lietuvoje yra jau per 70 tūkstančių darbo migrantų iš Baltarusijos.
Problema yra ne tai, kad Valstybės saugumo departamentas nesugeba visų jų patikrinti, kaip teigia socialdemokratė D. Šakalienė. Problema yra dabartinių valdančiųjų priimtas sprendimas liberalizuoti darbo jėgos migraciją, ignoruojant galimas grėsmes nacionaliniam saugumui.
Turint omenyje, kad Baltarusija yra diktatūrinė valstybė, o A. Lukašenkos rėžimas yra valdomas iš Maskvos, yra labai didelė tikimybė, jog pasinaudojant šia iš esmės nekontroliuojama darbo jėgos migracija, Lietuvoje yra kuriamas agentūrinis tinklas, skirtas veikti prieš Lietuvą. Kuris atėjus dienai X padarys paslaugą meškai iš Rytų.
Apie tai, kad nekontroliuojama darbo rinkos migracija iš Baltarusijos ir Rusijos yra tiesioginė grėsmė nacionaliniam saugumui reikėjo galvoti vakar, o ne virkauti šiandien. P. Saudargas, užuot kalbėjęs apie galimas grėsmes, turėtų visiems priminti, jog sprendimai liberalizuoti darbo jėgos migraciją buvo priimti 2023 m. pavasarį, Rusijos karui su Ukraina jau prasidėjus.
Būtent tada, pavasario sesijoje buvo svarstomas LR SADM pateiktas Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame, be gana gerų dalykų buvo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymas išplėsti darbdavių galimybes įdarbinti užsieniečius (taip pat ir asmenis, Lietuvoje gavusius laikiną apsaugą). Tuo tikslu buvo numatyta iš užsienio pritrauktiems specialistams mokėti 3000 Eur atvykimo išmoką, o darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio – 500 Eur išmoką.
Pasiūlymas buvo motyvuojamas siekiu pritraukti į Lietuvą aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų atstovus. Tačiau tą patį pavasarį buvo pateikti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto pakeitimai, kuriais pasiūlyta supaprastinti aukštos profesinės kvalifikacijos sąvoką, darbo jėgos iš trečiųjų šalių atvykimo tvarką, taip pat atsisakyti reikalavimo įvertinti užsieniečio darbo atitiktį Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Priėmus įstatymą, dar 2022 m. pabaigoje Užimtumo tarnyba patvirtino Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams.
Apie tai, kad dėl šių sprendimų (kurie tuo metu dar buvo nepriimti) rašiau dar 2022 m. balandžio pradžioje (publikacija ČIA). O dabar šios politikos rezultatus matome plika akimi.
Būtent A. Armonaitę reikėtų laikyti šios masinės nekontroliuojamos darbo jėgos migracijos schemos architekte. Tiesa, visą šitą lochotroną sugalvojo ne ji, bet viena lobistinė, darbdavių interesus ginanti organizacija, suinteresuota pigios darbo jėgos įvežimu į Lietuvą. Tačiau politine prasme šie pasiūlymai labai tiko dabartinių valdančiųjų propaguojamam „Globalios Lietuvos č projektui, o taip pat atitiko jų suvokimą, kaip reikia gelbėti Lietuvos demografiją.
Nekontroliuojamos darbo jėgos migracijos problemą, su ja susijusias multikultūralizmo ir nacionalinio saugumo rizikas teks spręsti kitam LR Seimui.
Pagalvokime ką reiškia prisivėžimas pigios darbo jėgos iš svetur. Ką tai reiškia darbdaviams, ką tai reiškia darbuotojams. Pagal kapitalistinę ekonominę eigą darbuotojų trūkumas liūdija, kad gamyba jau pasiekė krašto maximumo kiekį, kad pagamintum daugiau reikia investicijų į našesnes gamybos metodus ir įrangą kad su mažiau darbuotojų pagamintum daugiau. Tai įgaliną algų augimą išlaikant ir pelną.
Darbdaviams vietoje šio galvosūkio įsivežamoji svetima pigi darbo jėga palengviną galvosūki ir panaikiną reikalą investicijoms kurios, nors ir atsiperkančios, laikinai sumažiną pelną.
Darbuotojams nekeliamos algos ir nėra vilties kad jos pasivys vakarų kaimynų algas, kurie gauna du su puse kartų augštesnes algas. Jei nori panašiai gyventi belieka emigruoti palikti aplinką, gimtąjį kraštą, kultūrą, gimines, ir brautis tarp svetimų. Ar valdžia atlieka jai patikėtą uždavinį įleisdamą pigius darbuotojus iš svetur ir naikindama lietuvių darbuotojų viltį, kad greitai pasivysime?
Tikrai taip, visiškai pritariu. Todėl jie, mūsų šaunioji valdžia, taip nenori reorganizuoti rusiškų ir lenkiškų mokyklų, nes tai niekaip nedera su jų planu Lietuvą užtvindyti slavais ir musulmonais, ir jų net neintegruoti. Integruosimes mes. Todėl ir netikiu neaiškiais Šilerio mekenimais didinti lietuvių kalbos dėstymą tose revanšistų irštvose. Kaip jau žinome ir sakiau, tai nieko nedavė ir neduos, tai tik šio svarbaus klausimo nukanalizavimas kuo toliau.
Netikiu, kad Benkunskas ir laisviečiai priėmė tokį Šilerį dirbti vicemeru šiaip sau nieko nemąstydami apie ateitį, nežinodami jo pažiūrų ar nuomonės šiuo mokyklų pertvarkos klausimu ir paskirdami jį šių klausimų kuratoriumi. Nebūkime naivūs, taip nebūna. Kaip ten bebūtų vis gi merai, jų komandos mąsto truputį plačiau ir giliau. Taip sakau ne iš kepurės, o gerai žinodamas savivaldybės virtuvę ir turėdamas beveik 30 metų darbo patirtį joje. Jų tikslas bet kuria kaina išsaugoti tas mokyklas ir į jas kuo greičiau įlieti tuos tūkstančius naujų rusakalbių, išplėsti tas mokyklas, o paskui jau galima ginti žmogaus teises ir visą kitą, šauktis pagalbos iš matuškos Rusijos ir t.t. Jiems yra svarbiausia išlaikyti slavų getus ir neleisti jiems integruotis į Lietuvos visuomenę. Todėl manau, kad šioje vietoje turime būti principingi iki galo.
O tokių D. Arlauskų mūsų Seime, Vyriausybėje, departamentuose ir kitur yra nors vežimu vežk. Todėl jie ir dirba ranka rankon. Tam ir reikalingi tie 75 metai. O po to jau niekam šis klausimas nebebus įdomus, nes nebebus kam jo kelti.
Truputį pataisysiu mintį. Tarnybos matyt nenori Gal taip bus tiksliau ?
Ramūno įrašas įžvalgus. Aktualizuojant vėl verta atkreipti dėmesį, kad ,,užvežimo” operacijai vadovauja — ir sutapk tu man — drg. D. Arlauskas, LSSR KGB ,,Z” skyriaus operatyvinis įgaliotinis, tvarkęs leidimus išvažiuoti į kapitalistinius Vakarus.
O žvelgiant į visumą – vykdoma milžiniško masto Lietuvos rekolonizavimo operacija, kurios vienas esminių tikslų yra atkurti ir net išplėsti rusakalbių mokyklų tinklą. Pradžiai jie siekia sukurti visavertę savo švietimo sistemą ir organizuoti paralelinę visuomenę Lietuvoje. Tai rodo ir planai suvežti milijoną kolonistų, o į Vilnių — apie pusę milijono.