Teko ilgai laukti oro uoste, nusipirkau knygą. Varčiau ir su kiekvienu puslapiu jaučiau, kaip auga siaubas. Nutrenkiau ją į rankinės apačią, tik neseniai pabaigiau.
Knyga vadinosi „Mirties išvarymas – senoji actekų civilizacija“. Ispanų kalba. Tas oro uostas buvo Meksike.
Galėčiau tęsti. Bet pasakysiu tik: tai ne mano kultūra!
.
Actekų žiaurumas buvo pasiekęs, matyt, pačią žmogiškosios tamsos šerdį. Žmogus tapęs niekuo, mėsa. (Paralelės su XXI a. neišvengiamos).
.
Žudynių ir kanibalizmo mãstai – aukščiau mūsų vaizduotės. Ir ne, ne mirtis tada sklandė ore. Net nėščiai moteriai jie nulupdavo odą, numesdami nuo laiptinių piramidžių beverčius kūnus; etc.
Ore sklandė siaubas.
Du skirtingi dalykai, du skirtingi pasauliai: jiems mirusiųjų vėles reikėjo nuginti tolyn. Senovės baltai gi jų nebijojo – protėvių vėlės buvo saugančios, gerbtinos.
Meksikoje nukankintųjų vėles reikėjo nuginti – nesvarbu tėvo ar motinos. Iš čia ir „šiurpnakčių karnavalai“, Helovino naktimis virstantys tikromis šventėmis ypač Meksikoje, jos mirties kaukių kultūroje.
.
O dabar išsuksim iš įprasto kelio. Vakarai šiandien irgi labiausiai bijo mirties. Kodėl? Vakarai šiandien bijo dalykų, kurių grėsmė nemažėja apmokėjus pinigais. Anglosaksiškos, (protestantiškos radikalios atšakos) civilizacijos bruožas. Piratiška kultūra sutinka Meksikos mirties kultūrą svetingai. Why baby why?
.
Vilnius seniai įsisukęs į multi-kulti tornadą. Todėl rengia meksikietišką karnavalą. Tuo tarpu mums seniai verta rinktis ramybę, taiką, jaukumą ir save. Praradę atramas esam tik šiukšlės ant svetimų altorių.
.
Nuotraukoje – triakis Smailas. Kaip J. Goldbergas rašo savo knygoje „Liberal fascism“: naujasis totalitarizmas ateis pasislėpęs po linksmu besišypsančiu piktogramos veiduku. (Laisva citata).
Vo s atkūrus nepriklausomybę prasidėjo komunistų organizuojamos priekabės dėl „ne tokios” Lietuvos, kurias su malonumu palaikė prie komunistinės tvarkos per 50 metų prisitaikiusi gyventojų dauguma. Nors ta „ne tokia” buvo kaip kitos 14 SSSR respublikų, tai aplinkybei buvo skiriam 0 dėmesio. Kaltu buvo paskirtas Landsbergis ir taip lieka iki šiol (žiūr populiarumo reitingus). Ir nepasakysi kad POZICIJA tam trumpam (iki 1992 Seimo rinkimų) bet reikšmingam istorijos tarpsniui skirtų bent kiek dėmesio. Landsbergio kaltė tenkina visus. Nenusisekusios Lietuvos kultui nesimato galo.