Vakar Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo svarstomas pasiūlymas leisti asmens sveikatos priežiūros specialistams atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei jų teikimas prieštarauja jų sąžinei.
Kaip visiems žinoma, šiuo metu Europoje auga spaudimas abortą paversti moters teise. Balandžio pradžioje Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria reikalaujama, jog teisė į abortą būtų įtraukta į ES pagrindinių teisių chartiją. Ja siekiama daryti politinį spaudimą ES šalims narėms priimti tai numatančius ES sutarčių pakeitimus, kuriems EP pritarė praeitų metų lapkritį.
Jei abortas būtų paverstas teise, tai reiškia, jog kažkam kiltų pareiga šią „teisę“ užtikrinti. Tas kažkas yra ne kas kita, o medikas. Taigi, kiltų klausimas, ką daryti su mediku, kuris atsisako užtikrinti „šią teisę“. Atsakymas turbūt visiems aiškus. Pareigos nustatytos įstatymu nevykdymas reiškia atleidimą iš darbo.
Minėtoje EP rezoliucijoje konstatuojama, jog moters lytinių ir reprodukcinių teisių užtikrinimui kelia grėsmę tai, kad gydytojai pasiskelbia atsisakantys atlikti abortą dėl įsitikinimų. Taigi, vienas iš šios rezoliucijos priėmimo ir siekio įtraukti teisę į abortą ES žmogaus teisių chartiją priežasčių, yra noras eliminuoti galimybę medikui atsisakyti atlikti abortą remiantis savo sąžine.
Beje, kai kuriose ES valstybėse tai jau yra įprasta praktika. Pvz. Švedijoje jau yra norma, jog jei nori dirbti gydytojo akušerio darbą privalai atlikti abortus. Tavo moraliniai įsitikinimai ar sąžinės balsas niekam neįdomus. Visgi dauguma ES šalių dar užtikrina gydytojo sąžinės laisvę, leidžiant jam pasinaudoti taip vadinama sąžinės prieštaravimo teise. Prieš ją ir nukreipta ES Parlamento iniciatyva įtraukti teisę į abortą į ES Pagrindinių teisių chartiją.
Šiuo metu gydytojas Lietuvoje gali atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas remiantis profesinės etikos principais. Šia teise medikas naudojasi ir tais atvejais, kai tam tikros asmens sveikatos priežiūros teikimas neatitinka gydytojo moralinių vertybių ar nuostatų. Tačiau reikia pastebėti, jog teisė atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas remiantis profesine etika kyla iš Konstitucijoje įtvirtintos sąžinės laisvės. Jei Konstitucija negintų asmens sąžinės laisvės, tai nebūtų galimybės ir įstatyme įtvirtinti gydytojo teisės atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas remiantis profesine etika.
Kitas dalykas yra tai. kad profesinė etika yra reguliuojama profesinės etikos kodeksais. O jų turinys nuolat kinta. Pvz. visai neseniai buvo priimtas farmacininkų etikos kodeksas, kuriame atsirado nuostata jog farmacininkas negali teikti paslaugų vadovaudamasis įsitikinimais. Taigi teisės atsisakyti teikti paslaugas remiantis profesine etika apimtis buvo susiaurinta, eliminuojant galimybę atsisakyti remiantis sąžinės laisve.
Visa tai grindžia poreikį asmens sveikatos priežiūros specialistų teisę atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas dėl etinių priežasčių užtikrinti pilna apimtimi, nurodant įstatyme abu – prieštaravimo sąžinei ir prieštaravimo profesinės etikos principams – aspektus.
Tačiau LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas tokiam pasiūlymui nepritarė. Tipiškas buvo vienos iš įstatymo projektų išvados rengėjų Morganos Danielės komentaras: „Jei nori sąžinės laisvės – keisk darbą.“ (vaizdo įrašas).
Dar vienas patvirtinimas, jog Laisvės partija su laisve neturi nieko bendro. O kalbant akademiškai, vadovaujasi tuo, ką neomarksizmo teoretikas H. Markuzė vadino „represyvia tolerancija“.
Šiandien dėl pasiūlymo bus balsuojama Seimo salėje, rytinio posėdžio metu. Tačiau matant balsavimo rezultatus komitete (prieš balsavo valdančioji koalicija ir socialdemokratai), akivaizdu, jog siūlymas nepraeis.
____
Jei jums svarbu, kad asmens sąžinės laisvė būtų ginama Lietuvoje ir Europoje politiniame lygmenyje, ateikite į EP rinkimus birželio 9 d. ir balsuokite už Nacionalinį Susivienijimą. Sąrašo Nr. 15.
9i77e0
sh1mnx