Artėja paskutinis Mokytojos Alinos Laučienės teismo posėdis. Ar neverta susimąstyti, kas ir už ką galiausiai ir iš tikrųjų yra teisiamas? Pirmasis mintyse iškylantis atsakymas – teisiama Mokytoja už pasakytą Tiesos žodį apie atvirai į pašalius stumiamos lietuvių kalbos padėtį. Ir dar – apie niekaip neįstengiančių, o iš tikrųjų bijančių ir nenorinčių gimtosios kalbos ginti lietuvių išblėsusį savigarbos jausmą.
Ir vis dėlto tuo pasakoma ne viskas. Alina Laučienė teisiama už lietuvių tautos žemintojams bei jos kalbos niekintojams mestą kur kas rimtesnį ir pavojingesnį iššūkį. Raginimai ir drąsinimai vieni kitiems nepamiršti tautinės savigarbos ir nepataikauti atėjūnams puolant šnekėti jiems „patogesne“ kalba skamba kiekviename žingsnyje. Jie skamba aplinkui tyvuliuojančioje baudžiauninkėliškų atodūsių ir virtuvinių šnabždesių jūroje: koks siaubas, Lietuvoje daugėja kitataučių, Vilniuje vis sunkiau ir greitai taps neįmanoma susikalbėti lietuviškai. Į viešąją erdvę plūsta ir ją tvindo lavinos teisingų banalybių, kad lietuvių kalba išstumiama, kad būtina „ką nors“ daryti, kad reikia atvykėlius „skatinti“ mokytis lietuvių kalbos ir „padėti“ jiems „integruotis“ į lietuvių visuomenę.
O vis dėlto stabtelėkime ir paklauskime savęs: kas iš esmės yra tų bejėgiškų atodūsių ir tokių pat beviltiškų pasiūlymų bei raginimų srautas? Ogi ne kas kita, kaip užguitų ir baugščių baudžiauninkėlių pageidavimų koncertas. Norėtume, kad aplinkui visur skambėtų lietuvių kalba ir kiekviename savo šalies kampelyje galėtume susikalbėti lietuviškai. Bet iš tiesų ką nors darančių, kad šitaip būtų – beveik nėra. Baudžiauninkėliai lygiai taip pat dūsaudavo, kad jiems nustatyta pernelyg daug lažo dienų ir skirta per daug mokesčių bei kitų prievolių. Aimanuoti, dūsauti ir svajoti, kad būtų geriau – baudžiauninkėlio bruožas.
Mokytojos Alinos straipsnis – atviras ir drąsus kreipimasis į lietuvio savigarbą ir sąžinę – nuskambėjo kaip keliantis iš miego griaustinio trenksmas toje atodūsių ir šnabždesių puskalbės jūroje. Jos straipsnis kaip žaibo kirtis nutraukė baikštaus baudžiauninkiško dūsavimo ir mekenimo srautą. Jame buvo tiesiai šviesiai pasakyta: esate atvykėliai ir atėjūnai, norite čia pasilikti – malonėkite skubiai mokytis lietuvių kalbos, nes tai privalote padaryti, nenorite – kuo greičiau dinkite iš Lietuvos, nes būsite laikomi įžūliais okupantais ir pasipūtusiais kolonistais.
Tai – išdidžios lietuvės balsas. Iš jo skamba ir sklinda per visą kraštą laisvo lietuviško žodžio galia. TAI KOVOJANČIOS LIETUVOS ŽODIS. Išsigąsta būtent Alinos Laučienės iš atodūsių ir šnabždesių puskalbės kalėjimo išvaduoto LAISVO LIETUVIŠKO ŽODŽIO galios. Iš tikrųjų šiam ŽODŽIUI keliama baudžiamoji byla ir jis yra teisiamas, kad nutildžius Mokytojos balsą būtų nutildytas visų savo orumą ir gimtąją kalbą branginančių lietuvių balsas.
Neleiskime šito. Būkime teismo salėje svarbią lietuvių kalbai ir Tautos ateičiai valandą.
Spauskite paveikslėlį.
Kova dėl kalbos vienpusiška, jei neapjungti su kova prieš migrantų antplūdį. Susirūpinimas, kad negali įstaigoje susikalbėti lietuviškai, ir kad pamokius kalbos neliks ir problemos, be galo naivus ir prasčiokiškas. Turint galvoje iš kur plūsta migrantai, jų daugėjimas atitinka strateginius ilgalaikius Rusijos planus.. Ar tie rusai už Putiną ar prieš, ilgalaikei „Pribaltikos” rusinimo strategijai tinka tie ir tie.
Jeigu parašei A, tai parašyk ir B.
,,Turint galvoje iš kur plūsta migrantai, jų daugėjimas atitinka strateginius ilgalaikius Rusijos planus.. ”
O Europos (EžS) afrikanizavimas čia turi bent kokių paralelių ar neturi?
Kai parašiau apie Lukašenkos skraidintus ir per sieną į Lietuvą siunčiamus tuometinius ,,pabėgėlius”… ir tai sujungiau su frankfurtizmu (pagal Radžvilą!).. kaip visi mane niekino, puolę, minusino…
Pradedu galvoti, gal pakeisti savo pseudonimą iš ‘Stiklo Valytuvas’ į ‘Veidrodis’ (‘Dvasinis Visuomenės Atspindys’).
Tiesiog Afrika nuo mūsų toliau negu iš abiejų pusių gniaužianti Rusija. Jeigu rusai būtų juodi (ar raudoni) gal geriau justum iš kur didesnis pavojus.
Rusijos imperiniai siekiai (kaip pasaulio globalistų ,,torpedos” siekiai) stebėtinai SUTAMPA su frankfurtizmu, su 1$ JAV, matomai todėl matyti tik Rusiją yra paprasčiau. Tai viena iš priežasčių.
Kita priežastis – daugkartinė šimtametė istorinė patirtis iš Rusijos pusės. piktybiškai nenorint matyti, pamatyti ir tinkamai įvertinti savo pačių ištižimo.
Vakarai. Jie dar niekada taip smarkiai ir brutaliai neniokojo Lietuvos… neskaitant kryžiuočių… švedų… lenkų (patys lietuvių bajorai sulenkėjo…)… na, ir pokarinė Vakarų išdavystė su JAV priešakyje ‘parduodant – atiduodant’ Lietuvą žydiškai sovietijai… bet juk apie streteginius partnerius blogai nekalbame net kai jie pramina takelius iš ambasadų į LAISVOS Lietuvos INSTANCIJAS reikalaudami nustoti būti savimi – būti lietuviais…
Keista, net labai keista, kad lietuviai patyrę marksizmą, atkakliai vengia suvokti marksizma – 2 (neomarksizmą).
Ką ten suvokti. Lietuviai su UNIVERSITETINIAIS išsilavinimais (hmmm? … tokių iš ,,gaudeamus” asmeniškai sutikau daug) net nėra girdėję (!!!) tokių žodžių kaip ‘globalizmas’, ‘neomarksizmas’, ‘leftizmas’, ‘frankfurtizmas’… Beje, kompiuteriniai – internetiniai kalbos redaktoriai minėtus terminus ,,suvokia” kaip klaidas.
Kaip aš nekenčiu NS (nacionalinių senbezdų), kad nevykdo tautinio švietimo, anti-neo-marksizmo, ANTI-Overtono.
Ai, dar dėl didesnio pavojaus.
Jeigu ne tas neomarksizmas IŠ VAKARŲ, tai ir Rusija būtų kitaip suprantama… lietuviai nevėpsotų išsižioje dundant karo būgnams… o nemaža dalis dar ir viliasi ‘išlaisvinimo’… iš dvasinio gniuždymo, nesuvokdami kad esame tarp kūjo ir priekalo – tarp Rusijos ir Vakarų…
Kas būtų kūjis be priekalo, ir kam reikalingas priekalas be kūjo.
Ką LEMTIS nukals iš tokių nusmurgusių lietuvių, kurie niekina protingus.
Gan naivoki posmai.Būtų tikę prieš kokia 40,50 ir daugiau metų pasigraudenimui dėl ruso.Nesusigaudoma dvasinėje ir modernioje pasaulio aplinkoje.Juk JD Vance Miuncheno saugumo konferencijoje aiškiai pasakė,kad vakarų Europos,o ir pačios JAV priešai sėdi pas mus,mūsų institucijose.O Lietuvos politinė aukštuomenė „bijo ruso”,kai ištikrųjų reikėtų bijoti ne ‘Sava mirtim- ne nuo žaizdų numiręs.’,o dvasinės,antrosios mirties kai jaunimas Lietuvoje nė kiek,beveik nei kur morališkai,vertybiškai neorentuojamas.Beveik pusė susituokusių porų išsiskiria,pačių santuokų skaičius kas met mažėja,dar daugiau gyvena susimę,bevaikiai.Jaunimo,ir ne tik tarpe klesti pornografija,alkoholis,narkotikai,vaikšto visi tatuiruoti.Neatsilieka ir jaunoji vyriausybės galva prikimšta lgbt,abortų,nelegalų sklaidos ant Lietuvos idėjų./’Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare.’\
Ale tu mat, net +3 gavai.
Aš kelis paskutinius metus tik tai ir te rašau (tiesa, savais žodžiais)… ir vis minusai minusai minusai… nusikakint man ant tų minusų, bet… kodėl visi abejingi savo likimui, savęs pratęsimui savo vaikuose ir savo anukuose, a?
Kad vykdoma zombinimo politika, tai ir arkliui turėtų būti aišku, TURĖTŲ BŪTI – bet nėra… deja deja…
Lietuvoje, gal prieš 30 metų, pradėjo jaunimėlis mėgautis tokia muzika ,,bumčik”…
TAS ,,bumčik” po šiai dienai tebekala jaunimui (ano jaunimo dabartiniams jų vaikams) Į SMEGENIS, Į SĄMONĘ, Į PASAMONĘ !!!
Tas ,,bumčiko” pomėgis jau tapo genetiškai paveldimu…
Žemutinėj pily šiandien šventė (jeigu dar kas supranta).
Vytautas Cinauskas: „Tai kaip, sūnau, ten Lietuvoj…”
Ir nieks tos valandos nesulaikys-
Liks čia arimai, ežerai ir girios…
Bet kaip pažvelgsiu broliams į akis,
Sava mirtim- ne nuo žaizdų numiręs.
Ką atsakysiu Tėvui, kai paklaus:
-Tai kaip, sūnau, ten Lietuvoj, anapus?…
Supras iš mano žvilgsnio nebylaus, Kad Lietuva laisva- laisva netapus…
Kad po gimtinę melas ir klasta
Susikabinę už parankių šlaistos,
Kad prarasta per vandenis brasta
Ir vėl akivarais žiojėja raistas.
Kad nugalėjo kūnas, o dvasia
Vėl nustumta į tolimiausią kampą,
Kad pažadai ištirpo dausose
Ir žodžiai su darbais nebesutampa.
Kad vėl riaumoja Sibiro lokys,
Sugirgžda kameros kraujuotų durų vyriais…
…Kaip pažiūrėsiu sesėms į akis, Ne nuo žaizdų- sava mirtim numiręs…
….geeeeras…