Fizika skirta ne tik mokslininkams – ji skirta smalsiems protams. Ji padeda visur matyti dėsningumus, priežastis bei pasekmes. Ir šis straipsnelis tik smalsiems. Nerašysiu apie žmonių veiklą, apie tamsiąją medžiagą ir energiją, juodąsias bedugnes (skyles), kvazarus etc. – apie tai rašo astronomai. Yra subtilesnių paslaptingų fizikinių reiškinių.
Fizikai eksperimentiškai įrodė (Physical Review Letters, 2025 m.), kad Visatos erdvė nėra tuščia, ją persmelkia galingas nematomas energijos laukas, kuris užpildo kiekvieną Visatos kubinį centimetrą, kad kvantiniu mastu vakuumas virpa beveik begaliniu energijos kiekiu. Nėra paaiškinimo, iš kur ši energija atsiranda.
Šią kvantinę vakuumo energiją patvirtino novatoriški CERN eksperimentai Ženevoje ir JAV Fermio nacionalinio greitintuvo laboratorijoje naudojant naujus kvantinės interferometrijos metodus. Tyrėjai aptiko, kad kubinis centimetras tuščios erdvės turi nepaprastai daug energijos. Arti juodosios bedugnės krašto iš vakuumo, kaip pinigų iš banko, galima pasiskolinti energijos. Kiek energijos galima pasiskolinti – priklauso nuo kvantinio dydžio, vadinamojo susietumo entropija, rašoma „Physical Review Letters“, 2019, 12, p. 123.
Nematomas energijos laukas rodo, jog Visata nėra materijos sankaupa tuščioje erdvėje. Fizikai tiria, ar vakuumo energija gali sąveikauti su biologiniais neuronais, jungti sąmonę su erdvėlaikio audiniu ir šnabžda senovinius klausimus apie pasaulio sukūrimą, egzistavimą ir paslaptingą ribą tarp kažko ir nieko.
Kvantinio lauko teorija apibūdina vakuumą kaip kunkuliuojantį virtualių dalelių vandenyną, nuolat atsirandantį ir dingstantį, skolinantį energiją iš vakuumo. Energijos tvermės dėsnis leidžia dalelių ir antidalelių poroms savaime atsirasti iš vakuumo, trumpai egzistuoti, o tada anihiliuoti, grąžinant pasiskolintą energiją. Šios virtualios dalelės blyksteli ir išnyksta. Realybės pagrindas yra laikinas egzistavimas, nuolatinis kūrimas ir naikinimas, iš vakuumo pasiskolinta ir į jį grąžinta materija – amžinai veikianti kosminė skolinimosi sistema.
Šis reiškinys rodo, kad Visatoje slypi paslaptinga veikla. Net tuštumoje energija nuolat keičiasi ir transformuojasi, kurdama ir naikindama daleles šokyje, kuris yra per greitas žmogaus pojūčiams. Tai meta iššūkį mūsų kasdieniam nieko suvokimui ir materijos ir energijos sąveikai.
Minėti eksperimentai primena mums, kad realybė yra keistesnė už pramaną. Tuščia erdvė yra nematomos veiklos scena, pilna trumpalaikių kūrinių ir primena, kiek daug mums dar reikia suprasti. Paslaptinga veikla vyksta ir Saulėje. Jos branduolyje susidarančiai energijai reikia šimtų tūkstančių metų pasiekti paviršių. Virtusi šviesa, ji pasiekia Žemę maždaug per 8 minutes. Saulės spinduliai, kurios matome šiandien, kelionę Saulės viduje pradėjo prieš atsirandant žmonių civilizacijai.
Kvantinė fizika artėja prie revoliucinio realybės supratimo, kuris meta iššūkį tradiciniam požiūriui į nesąmoningą Visatą. Kvantinės fizikos interpretacijos rodo, kad žmogaus sąmonė gali būti ne izoliuotas smegenų produktas, o didžiulio universalaus sąmonės lauko išraiška.
Ši perspektyva keičia Visatos suvokimą kaip protingą ir tarpusavyje susijusį tinklą. Teoretikai teigia, kad egzistuoja fundamentalus informacinis laukas, kuris veikia kaip kūrimo planas, kad intelektas yra vidinė erdvėlaikio savybė, o ne atsitiktinis biologinės evoliucijos rezultatas. Diskutuojama, kad Dievas gali būti pati Visata, o jos atomai, iš kurių mes sudaryti, yra dieviški, todėl ir mes esame Dievo vaikai. Ši mintis susišaukia su indų dvasine išmintimi, apie kurią rašau praeitame straipsnelyje.
Šiame požiūryje mūsų sąmonė yra tiesiogiai įpinta į didesnį kosminį audinį, veikdama kaip informacijos imtuvas ir dalyvis. Žvelgiant į Visatą kaip į save organizuojančią, žmogaus ketinimai nėra atskirti nuo išorinio pasaulio, gyvename sąmoningoje Visatoje, kurioje viskas susiję.
Mokslininkai, vadovaujami fiziko Adamo Franko iš Ročesterio universiteto teigia, kad visiškai įmanoma, kad ir Žemė yra sąmoninga. „Tarptautiniame astrobiologijos žurnale“ jie nagrinėja planetinio intelekto koncepciją, kad visa Žemės ekosistema per tarpusavyje susijusias gyvybės formas gali funkcionuoti kaip kolektyvinio pažinimo forma.
Nors tai skamba kaip mokslinė fantastika, ši perspektyva galėtų padėti žmonijai geriau suprasti savo vaidmenį Žemėje ir įveikti pasaulinius iššūkius. Mūsų civilizacija turi pasiekti planetinio sąmoningumo būseną – panaudoti savo žinias ir išteklius išlikimui ir planetos valdymui, o ne karams ir žudynėms, nes mūsų ateitis priklauso nuo gebėjimo mąstyti globaliai ir planetiškai.
Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.
KAIP viskas yra, mokslas po truputį aiškinasi, bet KODĖL yra – tai paslapčių paslaptis. Galėtų nebūti NIEKO – ar, tiksliau, galėtų būti tik NIEKAS. Nei erdvės, nei laiko, nei dulkelės erdvėje…Heidegeris,berods, panašiai formulavo klausimą. Pagaliau, SĄMONĖ. Galėtų viskas būti kaip yra, tik su „draudimu” atsirasti pojūčiui ir galiausia sąmonei. O karai tai dėl medžioklės plotų, visada taip.
…deja,gyvenam tuo niekingai mazu laiko tarpsniu,kai jusu minima samone Visatoj transformavosi i ….Nesamone,t.y.neracionalia virpesiu banga – keisis min.civilizacija,max. – nunyks zmonija,aciu Kurejui,nes but sioje nesamonej darosi nebepakenciama – lieka vienintelis pojutis – KANCIA.