Prof. Jonas Grigas. Kodėl mes esame?

Tai esminis būties klausimas. Didysis dalelių greitintuvas CERN’e žengė žingsnį, atsakydamas į jį.

Nusikelkime 13,8 milijardų metų į visatos pradžią, prasidėjusią Didžiuoju sprogimu. Jis sukūrė vienodą skaičių medžiagos ir antimedžiagos dalelių. Fizika teigia, kad kiekviena medžiagos dalelė turi identišką priešingo elektros krūvio antimedžiagos partnerę. Kai jos susitinka, jos anihiliuoja (išnyksta), virsdamos šviesos blyksniu.

Kodėl dabartinė visata sudaryta tik iš medžiagos – yra viena didžiausių fizikos paslapčių. Jeigu būtų buvę vienodas medžiagos ir antimedžiagos kiekis, viskas būtų anihiliavę.

Antimedžiagą pirmasis 1896 metais postulavo Arthur Schuster, o atrado anti-elektronų (pozitronų) pavidale 1932 metais Carl Anderson. Pozitronai atsiranda radioaktyvaus skilimo metu, pavyzdžiui, skylant kaliui-40. Jo turintis jūsų nusipirktas bananas kas 75 minutes emituoja vieną antidalelę pozitroną. Jie anihiliuoja su medžiagos elektronais ir virsta šviesos energija.




Fundamentalios medžiagos statybinės plytos, kurios sudaro atomus, yra elementarios dalelės, vadinamos kvarkais ir leptonais. Antimedžiagos dalelės turėtų būti medžiagos dalelių veidrodiniai atspindžiai. Bet eksperimentai rodo, kad taip nėra.

Didžiojo Sprogimo metu susidarę vienodas skaičius medžiagos ir antimmedžiagos dalelių turėjo viena kitą sunaikinti, vietoje savęs palikdamos vien energiją. Akivaizdu, kad taip nenutiko. Maždaug vienas iš milijardo kvarkų išliko neanihiliavęs. Todėl ir egzistuoja mūsų medžiaginė visata ir mes joje. O tai reiškia, kad dalelės ir antidalelės turi būti ne visiškai identiškos, asimetriškos.

Didysis dalelių greitintuvas CERN’e pastebėjo šią kvarkų asimetriją. Tačiau neaišku, ar ji gali paaiškinti, kodėl visatoje tiek daug medžiagos ir tiek mažai antimedžiagos?

Antimedžiagos paieškas tęs kiti pasaulio dalelių greitintuvai, o taip pat Tarptautinė erdvės stotis ieškos kosminių antimedžiagos dalelių.

Medžiagos ir antimedžiagos asimetrijos visatoje paslaptis išlieka. Tačiau yra vilčių, kad fizika vieną dieną paaiškins, kodėl mes esame čia, Žemėje ir visatoje.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Alina Laučienė. ŽMOGAU, gal imk ir nebesikeik!

Apie keiksmažodžius, keiksmus, prakeikimus, keiksnojimus ir visokio plauko keikūnus, kaip apie atskirą kalbos žanrą, parašyta labai nedaug. O...

Penkiasdešimt „Antifa“ grupuočių Prancūzijoje jungiasi prie plataus organizacijų tinklo, siekiančio sukelti chaosą per savaitgalio protestus

„Fox News Digital“ atskleidžia, kaip „Antifa“ radikalai, užpuldinėjantys politinius agitatorius, renka lėšas ir telkia „antifašistinį judėjimą“ naujoms riaušėms Autorė...

Europos Parlamente – klausimai dėl 200 milijonų eurų paramos Baltarusijai. Ar tyrimo šešėlis kris ant europarlamentaro Dainiaus Žalimo?

Jonas Nedzveckas Briuselyje vėl iškilo nemalonūs klausimai dėl Europos Sąjungos milijonų, skirtų Baltarusijos demokratinei opozicijai ir pilietinei visuomenei remti....

Vytautas Budnikas. Imperijos pagirios: trisdešimt penkeri metai po Sovietų Sąjungos žlugimo

Britų žurnalisto Joe Luco Barneso kelionė po keturiolika buvusių Sovietų Sąjungos respublikų atskleidžia, kaip skirtingai susiklostė tautų, 1991...