Artėjant šv. Kalėdoms pamąstykime, kiek daug mes dar nežinome ne tik apie dvasinį, bet ir mus supantį materialųjį pasaulį ir jo ateitį. Kartais mintys ar klausimai supurto mūsų manymu žinomų dalykų pamatus. Taip atsitinka žvelgiant į naktinį dangų, apmąstant vandenyno gelmes ar stebintis, kodėl kažkas mato kitokią spalvą nei mes.
Šios akimirkos yra subtilus priminimas, kad nepaisant šimtmečius trukusių atradimų ir išradimų, didžioji dalis mūsų supratimo apie pasaulį, gyvenimą ir žmogaus būklę vis dar yra susieta prielaidomis ir bendru susitarimu dėl to, kaip viskas atrodo, o ne kaip yra iš tikrųjų. Dažnai remiamės mokslu, tačiau jis yra kupinas paslapčių, prieštaravimų ir besivystančių teorijų. Taigi, kas dar yra nežinoma žmonijai?
Jutiminės iliuzijos
Vienas žmogus gali girdėti žodį tariant vienaip, kitas jį gali suvokti kitaip. Žmonija vis dar daug ko nesupranta apie žmogaus suvokimą. Gali būti, kad žmonės spalvas ar garsus patiria iš esmės skirtingai, ir nėra patikimo metodo tokiems vidiniams potyriams patikrinti. Tai atveria nerimą keliančią galimybę, kad kiekvienas iš mūsų gyvename izoliuotoje jutiminėje realybėje.
Vandenynai
Vanduo dominuoja mūsų planetoje, dengdamas 71 proc. Žemės paviršiaus. Tačiau ištirta tik apie 5–10 proc. vandenynų, didžioji dalis jūrų gyvybės yra gaubiama paslapties ir laukia atradimų. Net ir nedidelėje vandenyno dalyje susiduriama su siurrealistinėmis būtybėmis. Jų keista išvaizda rodo, kad neištirtuose gyliuose gali egzistuoti keistos gyvybės formos.
Žmogaus kūrybiškumas
Per visą istoriją žmonės naudojo išradingumą, kad išgyventų. Mes sukūrėme drabužius šalčiui, pastoges saugumui, ginklus medžioklei ir valiutą prekybai supaprastinti. Šis gebėjimas diegti naujoves buvo vienas didžiausių mūsų, kaip rūšies, turtų.
Vis dėlto ugnies egzistavimas kelia gilų klausimą: ar žmonės ją išrado, ar atrado? Ugnis egzistuoja natūraliai, tačiau jos suvaldymui ir valdymui reikėjo sąmoningų pastangų. Tai lieka nežinomybės pakraštyje.
Kas apibrėžia žmoniją?
Daugelį metų įrankių naudojimas buvo laikomas apibrėžiančiu žmogaus bruožu, ir jie leido kurti civilizacijas, spręsti problemas ir sparčiai vystytis. Ilgą laiką buvo manoma, kad šis gebėjimas išskiria žmones iš kitų gyvūnų karalystės. Taigi, jei emocijos ir įrankių naudojimas nepadaro mūsų unikalių, tai kas tada?
Mokslininkai kadaise manė, kad žmonės yra vienintelės save suvokiančios būtybės, tačiau šią nuomonę griauna naujausi tyrimai, atskleidžiantys panašius bruožus ir kitose rūšyse.
Pomirtinis gyvenimas
Mes mažai žinome apie tai, kas vyksta prieš gimimą ar po mirties. Gyvenimo laiko ribos lieka neapibrėžtos, ir nors išsamiai tiriamos smegenys, sąmonės esmė ir jos kilmė vis dar lieka paslaptimi.
Pagal naujausias teorijas, mūsų sąmonė yra susijusi su Visata, o ne su mūsų kūnais. Kai mes mirštame, mūsų sąmonė vėl susijungia su kosmosu. Neseniai rašiau, kad sąmonė, o ne materija yra pagrindinis tikrovės pagrindas. Ji neatsiranda iš žmogaus smegenų. Ji egzistuoja kaip Visatos statybinis blokas.
Žmonės, patyrę klinikinę mirtį ir atgaivinti, pasakoja apie ryškias beveik mirties patirtis, o tai rodo, kad mirtis gali būti ne galutinė pabaiga. Šios istorijos paskatino tiek mokslinius tyrimus, tiek dvasines spekuliacijas apie pomirtinį gyvenimą ar sąmonės tęstinumą. Negalima nesistebėti, kokius gebėjimus turi žmogaus smegenys, kurių dar neatskleidėme ar nesupratome.
Maža vieta kosmose
Kosmoso tyrinėjimai parodė, kad Žemė tėra maža dalelė neįsivaizduojamai didžiulėje Visatoje. Esant milijardams galaktikų ir potencialiai trilijonams planetų, nuolanku pripažinti, kokie maži ir nereikšmingi esame.
Atsižvelgiant į kosmoso didybę, logiška manyti, kad nesame vieni. Tad kodėl dar nesusidūrėme su kitomis protingomis gyvybės formomis?
Kontakto nebuvimas pagilina paslaptį ir užsimena apie mūsų unikalumą arba mūsų aptikimo metodų ribotumą.
Materija ir egzistencija
Nepaisant fizikos pažangos, vis dar negalime atsakyti į esminius klausimus, kodėl egzistuoja materija ar iš kur atsiranda atomai.
Kvantinė fizika teigia, kad kiekviena dalelė yra virpesys Visatoje, formuojantis pačią realybę. Ši idėja keičia požiūrį į materiją, erdvę ir energiją. Vietoj kietų taškų dalelės yra raibuliai, judantys lauke, kuris užpildo Visatą, nuolat darydamas įtaką viskam aplink mus kiekvieną bendro egzistavimo ir visų daiktų ryšio akimirką.
Mąstymas apie realybę kaip virpesius skatina nuostabą ir nuolankumą. Visi dalijamės ta pačia Visata skirtingu ritmu. Jūs ir tolimos žvaigždės kylate iš susijusių laukų. Šis požiūris skatina ryšį, o ne skaidymąsi.
Kvantinė fizika primena mums, kad Visata nėra sudaryta iš daiktų, bet iš santykių, nuolat formuojančių egzistencijos audinį erdvėje, laike ir pačiame gyvenime.
Mokslinio sutarimo trapumas
Mokslinės tiesos dažnai kinta arba yra paneigiamos laikui bėgant. Kadaise buvo manoma, kad Žemė yra Visatos centras. Mokslinis supratimas yra ir galingas, ir klaidingas, ir galbūt į kai kuriuos iš šių nežinomųjų bus atsakyta laikui bėgant.
Didysis sprogimas negali paaiškinti savo paties kilmės. Jame nėra chaoso. Jis apeina sąmonę. Jis neatsižvelgia į entropiją. Jis nepaaiškina realybės.
Egzistencijos paslaptis ir ateitis
Turbūt svarbiausias klausimas yra: ką reiškia egzistuoti?
Šis klausimas yra daugelio žmonių minčių ir tyrinėjimų pagrindas. Tai giliai asmeniškas ir bendruomeninis ieškojimas, kuris negali duoti vieno atsakymo. Galiausiai, nežinojimas visko gali būti esmė.
Gyvenimo paslaptys skatina žmoniją tobulėti ir apmąstyti. Netikrumas gali būti bauginantis, tačiau jis taip pat daro egzistenciją turtingą, nuostabią ir vertą nuolatinių pastangų ją suprasti.
Esant tokiai nežinomybei mokslininkai perspėja, kad žmonija žengia į pavojingą rizikos etapą, kai daugybė pasaulinių grėsmių kaupiasi viena ant kitos, o ne kyla atskirai.
Klimato kaita, branduolinių ginklų plitimas, dirbtinis intelektas, pandemijos ir ekosistemų žlugimas nebėra tolimos ar teorinės rizikos. Jos sąveikauja realiu laiku.
Pirmą kartą istorijoje žmonių civilizacija turi technologinę galią pakeisti planetą, pertvarkyti biologiją ir daryti įtaką savo išlikimui, tačiau jai trūksta stipraus pasaulinio koordinavimo, kad saugiai suvaldytų šias galias.
Net ir maži vienos sistemos gedimai gali sukelti pasaulinių pasekmių. Visi gyvi organizmai egzistuoja kontroliuojamoje ekologinėje pusiausvyroje. Žmonės yra vieninteliai padarai, kurie sutrikdo šią pusiausvyrą, kuri yra būtina Žemės planetos ir jos gyventojų sveikatai.
Pasaulio pabaigos laikrodis šiuo metu yra arčiau vidurnakčio nei bet kada anksčiau. Laikrodis atspindi bendrą geopolitinio nestabilumo, klimato streso, dezinformacijos ir sparčiai besivystančių technologijų, lenkiančių jų suvaldymą, spaudimą. Tai nereiškia, kad žlugimas neišvengiamas.
Sąmoningumas yra pirmasis apsaugos sluoksnis. Tas pats intelektas, kuris sukūrė šias rizikas, gali jas ir sumažinti.
Klausimas nebėra tas, ar žmonija turi priemonių išgyventi, bet ar ji pasirinks jas išmintingai naudoti.
Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.
Paskaičius Grigo „švietėjišką” straipsnelį-” Ko dar nežinome ir ko laukti?-, po straipsneliu komentatorių komentaruose išdėstytas viena už kitą „gilesnes mintis”, net ir lietuvių šiuolaikinės gramatikos „GURU” „skaitytojas” neištvėrė ir , giliau nei Grigas „filosofiškai žvilgtelėjęs į esmę”, „pamatė”, kad – „Grigo „Vis dėlto ugnies egzistavimas kelia gilų klausimą: ar žmonės ją išrado, ar atrado?“..Turėjo būti „lėkštą klausimą“(kodėl „ugnies egzistavimas TURI IR GALI BŪTI ne tik lėkštas, bet ir plokščias, dvilinkas..klausimas”, šiandieninis „mokslas su mokslininkais dar nepribrendo”), belieka šiandieniniams „mąstytojams”, palyginimui, priminti vieną kitą smulkmeną, ką protingi „dėdės” pasakojo prieš šimtą ir daugiau metų..,Grigo straipsnelio tema..
Mąstymas gali būti teisingas ir klaidingas, gyvenimui – naudingas ir žalingas..
Grigas straipsnelyje rašo-„Pagal NAUJAUSIAS TEORIJAS???, mūsų sąmonė yra susijusi su Visata, o ne su mūsų kūnais. Kai mes mirštame, mūsų sąmonė vėl susijungia su kosmosu…”
Belieka „NAUJAUSIŲ TEORIJŲ TEORETIKAMS” ir jų skleidėjams priminti, kad jau prieš šimtus metų, kai dar nebuvo jokių „teorijų”, žmonėms suvokus „SAVE”, Grigo -„sąmonė yra susijusi su Visata”- buvo vadinama -žmogaus siela susijusi su Dievu, su šv.Dvasia.. Filosofijos klasikai šį žmogaus savęs pojūtį ir ryšį su nežinoma „VISUMA” vadino mikrokosmo ir kosmo „ryšiais..”
Post tiesos, post mokslo… XXa. šiandieninio „moksliškumo” viršūnė yra teiginys – „Mokslinio sutarimo trapumas”…
Visiškai „nenukvakęs mąstytojas”, bent kiek dar adekvačiai suvokiantis jį supančią realybę žino, kad mokslas yra ne „mokslinių guru” sutarimo objektas, o TIKRAS MOKSLAS yra neeilinių žmonių atrandamos teorijos, kurios ką nors atitinkamu istoriniu laikotarpiu ĮRODO, ateityje jos papildomos, patikslinamos, jų pagrindu atrandamos naujos teorijos, gimsta nauji mokslai…
Būtų galima dar priminti vieną kitą išmintingų „dėdžių” daugiau nei įtikinamai išdėstytą „smulkmeną”, kad nereikėtų šiandieniams „mąstytojams išrasdinėti seniai atrastą dviratį”, bet geriau savo feljetoninį komentarą pabaigti optimistine „gaida”.. Su tokiu kaip straipsnelyje SUPRATIMU…, į klausimą kokia ateitis?, gali būti, kad „mąstytojams” anonsuotas atsakymas yra daugiau nei įtikinamas:
1variantas yra Nausėdos „gerovės valstybė” atskirai paimtoje eurosojūzo dalyje vardu Lietuva; Vietos „mąstytojams” anonsuotas 2 , labiau tikėtinas variantas yra, dieną „X” „voliotis negyvais grioviuose gausiau nei šiandiena „mąstytojai-kto neskačet tot maskal, maskaliaku na giliaku” voliojasi Ukrainoje..
Daugumai šiandieninių mokslininkų tebėra „tikras mokslininkas” ir neeilinis žmogus buvo Marksas,kurio sukurta teorija (šiais laikais vis papildoma)atnešė internacionalinį pasaulio valdymo modelį,pasaulinius karus,komunizmo statybą,tokį bendrabūtį ,kuriame gimė ir brendo visokie revoliucionieriai,sąjunginių valstybių politikai,kgb agentai,ir kiti kuriems tikras mokslas nesuteikė pažinimo,kad „Mąstymas gali būti teisingas ir klaidingas, gyvenimui – naudingas ir žalingas.. iki pasaulio pabaigos žmogų lydės pasirinkimai tarp gero ir blogo.
„Pamasčius..”, šiandieniniams mokslininkams „pritari” nelabai teisingai, nes neeilinį žmogų, kurį šiandieniniai „mąstytojai” prisimena, cituoja, mini net ir po 200 metų, teisinga būtų rašyti be kabučių.. Juo labiau, kad 2008 metais JAV finansinė krizė atsiliepusi visam pasauliui, kaip pasakoja kai kurie analitikai iki galo „nenugalėta”, vakarų medijose ieškojo priežasčių, atsakymų, priemonių… Markso „Kapitale” rimti JAV „mąstytojai”… Kaip ir adekvačiai realybę suvokiantiems mažiausiems ir didžiausiems „mokslo specialistams” gyvenimas daugiau nei akivaizdžiai demonstruoja Markso teiginio teisingumą: „neišvengiamą klasių antagonizmą ir jų kovą kapitalistinėje visuomenėje”. Laikraščiai tik ir rašo kaip demokratiškai yra demonstracijose, streikuose… valdžias aptarnaujančių jėgos struktūrų”snukiuojami” nepatenkintieji engiamu (cha cha cha „mobingu”), nepatenkinti mažais atlyginimais, darbo sąlygomis, nepakeliamais mokesčiais… samdiniai.. Taip kad „komunizmo šmėkla tebeskraidžioja” virš Europos ir ne tik Europoje, nors kokia Lietuva „išradingai” Markso „mokslą su mokslininkais” net įslaptino 75 metams..
Tavo žiniai, niekas Markso ir Engelso mokslo nepapildė ir nieko neatnešė.., nes šiandieninių „mąstytojų” yra per „skystos smegeninės”.. Todėl jiems nieko nelieka kaip kliedėti apie „neomarksizmą”, „mistinį leftizmą”.. Tu savo komentare „užgiedojai” apie „internacionalinį pasaulio valdymo modelį”. Pasidomėk pradžioje kokia yra žodžio internacionalinis (ė) sąvoka…, tuomet „sumąstysi” ką nors daugiau mažiau teisingai, pažiūrėsi, kad ir gyvenimui bus šiokia tokia „nauda”… „Internacionalinio” (tarptautinio) pasaulio, Europos… „valdymo metodas” gali „sudirbti” nebent Nausėdos „gerovės valstybės” atveju… Arba, kai dieną „X” Lietuvos „mąstytojai” „voliosis negyvi grioviuose gausiau, nei šiandiena voliojasi Ukrainos „peremoginiai mąstytojai”..
Komunizmo šmėkla be jokių streikų suvarė į bankrotą pagal Markso mokymą (ne mokslą!) pabandžiusią ekonomiką ir gyvenimą tvarkyti vastybę. Ir net gana daug tokių valstybių . Valstybinė (partinė) nuosavybė gamybos priemonėms, planas ir pagal planą valdžiai (partijai) entuziastiškai dirbantys šviesios ateities kūrėjai .Taip viskas gražiai, pagal Marksą, buvo išguldyta ant popieriaus. Realiai neišėjo. Neišdegė.
P.S. Būtų gerai, kad pirma nei „praktika tiesos kriterijus”, išsiaiškintum savo ankstesnio komentaro „gilių apmąstymų”-„internacionalinis pasaulio valymo modulis” prasmę, tuomet kitame komentare nepapasakotum su „pakraipymais” apie „partines” nuosavybes, „planus partijai”, kas „neišdegs..” pagal Markso mokymą…, kurio, matosi, pats net „neuostei”… Tuomet sužinotum, kad sovietijoje buvo visuomeninė gamybos priemonių nuosavybė.., kaip ir valdyme buvo – „demokratinis centralizmas” (čia Lenino „išmonė”).. Kaip ir galėtum savo „gilius atradimus- kas neišdegs” papasakoti Kinijos komunistams, marksistams, leniniečiams, maoceduniečiams.. Iš anksto perspėti šiaudinėmis skrybelėmis „skrybelėtą” Vietnamą, Š.Korėją, kuriems vadovauja komunistai taip, kaip Markso „buvo išguldyta ant popieriaus”, komunistinės Kinijos pavyzdžiu, su savo kai kuriais vietnamietiškais „specifiniais” komunistiniais „išguldymais”..
Savo laiku ir Stalinas, greta Markso ir Lenino po 1917 metų „išguldymų ant popieriaus”- „karinis komunizmas”, „NEPAS”, „demokratinio centralizmo principas”.., kai ką komunistiško „išguldė” ir „staliniško” – prieš karą greta visuomeninės nuosavybės atsirado privatūs kooperatyvai, artelės.., kurias panaikino TSRS „atšilimo” su Vakarais veikėjas Chrusčiovas..
Dabar retai kas mini Kalėdas primindamas jų šventumą. Kalėdos. Linksminkitės ir pirkite.
Doram ir garbingam žmogui Kalėdos šventos, užvaldytam nepasotinamo ego – tik pasipelnijimo metas.
Prieš 200 metų Žemėje buvo 1 mlrd žmonių, dabar 8. Paskutinis miljardas priaugo per 13 metų, kada pirmas susikaupė per visą ankstesnį laiką nuo žmogaus atsiradimo. Toks staigus skaičiaus augimas pasiektas mokslo dėka, metant dideles pastangas ir resursus, pažeidžiamt esminius gyvybės egzistavimui aplinkos parametrus; lyg svarbiausias žmonijos tikslas būtų kuo greičiau ir daugiau prisidauginti, o ne kuo ilgiau egzistuoti žmogaus išlikimui pavojaus nekeliančiu būdu. Žmonija nemėgsta aptarinėti to klauisimo, dėl ko privalu nuolat konsultuotis su DI
Eik pirma susitvarkyk kambarį,o po to jau „galėsi gelbėti pasaulį”,aiškinti,kurti planus kiek Žemei žmonių reikia,kaip pertekliaus atsikratyti.
čia man vienam taikai ar visiems pasaulio tvarkytojams, kiek jų yra visokiausių
Pietų Korėjos mokslininkas YoungHoon Kim,kurio IQ 276,kaip skelbiama yra didžiausias pasaulyje,taip pasisako:”
Linija negali prasidėti be pirmojo taško. Įsivaizduokite, kad nubrėžiate liniją ant popieriaus lapo. Geometrijoje kiekviena linija turi prasidėti bent vienu tašku. Be to pirmojo taško linijos iš viso nėra.Tas pats pasakytina ir apie egzistenciją. Jei niekada nebūtų buvę pradžios taško, tai niekas nebūtų galėjęs ir prasidėti. Tačiau aiškiai matome, kad gyvybė ir visata egzistuoja. Taigi, turėjo būti pirmasis taškas, atspirties taškas, kuris viską pajudino.
Kim paaiškino, kad negalima peržengti begalinės praeities, o tai reiškia, kad jei laikas neturėtų pradžios ir eitų atgal amžinai, mes niekada nebūtume pasiekę „šiandienos“.Jis tai palygino su negalėjimu skaičiuoti iki nulio, jei pradėtum nuo neigiamos begalybės be pirmojo skaičiaus.
Protingiausias pasaulio žmogus užbaigė atskleisdamas, kad daugyba rodo, jog jėga
turi kilti iš kažkur, o tai reiškia, kad jei amžinai dauginsi iš vieneto, visada liksi ties vienetu ir nieko naujo ar didesnio niekada neatsiras.
Taigi, kad visata pradėtų ir išaugtų į viską, ką matome, iš išorės turėjo įsikišti didesnė jėga, kuri visa tai sukurtų ir padaugintų.Kimas teigia, kad Dievas ne tik egzistuoja, bet ir,kad Jėzus yra Dievas žmogaus pavidalu, o jo egzistavimą galima įrodyti matematiškai.Kaip aukščiausią pasaulyje intelekto koeficientą turintis žmogus, išanalizavau visas ideologijas ir filosofijas. Darau išvadą, kad tik krikščionybė gali pasiūlyti logiškai pagrįstą blogio, kančios ir išganymo problemos sprendimą.“
Dievo buvimo įrodymai pagal Kim
https://youtu.be/JMoDR6a4F3M?si=OJNc7C36SVRYz_N2
,,Pirmas taškas.”
,,Laiko pradžia.”
Labiau panašu, kad ,,laiko matrica” yra užklota ant info lauko, ir taip randasi erdvėlaikis su visais jame VYKSTANČIAIS procesais.
Na, o dėl dievo pažinimo per matematiką…
Nereikia man to korėjėčio… jau seniai turiu fizikinį – matematinį modelį, įrodymą ir parodymą… ir tas dievas nėra joks išskirtinio gėrio šaltinis.
O dėl krikščionybės… dėl Kristaus… dėl išganymo…
Kristus atpirko (jeigu iš vis atpirko) TAI TIK iš uždrausto vaisiaus valgymo (suvalgymo) pasėkmės, bet visiškai NEATPIRKO iš TO vaisiaus ištakų, pradžių pradžios – Adomo vienatvės ir dievo PASITYČIOJIMO iš Adomo iš žmogaus – tas š-dievas visų gyvių sutvėrė po du, o Adomą vieną !!! Ar tai nepasityčiojimas…
O gal čia dievas nė prie ko, a?
Tiesiog UFO’nautai ant beždžionės ,,bazės” genų inžinerijos pagrindu sukūrė patobulintą hominidą ir save pristatė kaip dievais…
Po ilgų tūkstantmečių ši istorija pasiekė senovės Egiptą… ir Mozės dėka nugulė į Penkiaknygę..
P.S. ,,Dangaus sūnūs į žmonas ėmė žemės dukteris ir jiems gimė milžinai.”
Tu gi nesi beždžionei dievas:) „Dievo sūnūs“ Pradžios knygoje (Pr 6, 2-4) minimi kaip angeliškos kilmės būtybės (arba galingi žmonių palikuonys), kurie susituokė su „žmonių dukromis“ (žemiškos moterys), pagimdydamos gigantus nefilimus, sukeldamos Dievo pyktį ir galiausiai nuvesdamos prie pasaulinio tvano, pabrėžia moralinį nuosmukį prieš tvaną.
Yra trys pagrindiniai požiūriai į Dievo sūnų tapatybę:
1) jie buvo puolę angelai;
2) jie buvo galingi žmonių valdovai;
3) jie buvo dievobaimingi Seto palikuonys, kurie susituokė su nedorais Kaino palikuonimis.
Hebrajų kalboje nefilimai (נְפִילִים) dažnai verčiami kaip „milžinai“, bet pažodžiui reiškia „kritusieji“ arba „tie, kurie priverčia kristi,nupulti“.
Ankstyvieji Bažnyčios tėvai „Dievo sūnus“ paprastai suprato kaip teisiojo Adomo sūnaus Seto palikuonis, o „žmonių dukteris“ – kaip amoralaus Adomo sūnaus Kaino palikuonis. Taigi, „puolusiuosius“ galima suprasti kaip pasidavimo korumpuotai Kainitų kultūrai vaisių.Kai žmonės pradėjo daugintis žemės paviršiuje, „Dievo sūnūs“, tai yra setitų vyrai, buvo suvilioti „žmonių dukterų“, tai yra Kainitų moterų, grožio. Nedorėlių grožis pasirodė esąs stipresnis už teisiųjų ryžtą. Setitų vyrai rado naują uždraustą vaisių – gražias, bet bedieves Kainitų moteris, kurios buvo nenugalimos. Ir jie ne tik jas vedė; „jie vedė, kaip norėjo“, o tai gali reikšti, kad kartu su mišriomis santuokomis poligamija dabar įėjo ir į Seto, Dievo sandoros šeimos, liniją. Taigi gimė smurtaujantys vyrai. Kai nuodėmė nekontroliuojama, ji tampa institucionalizuota. Kiekviename išganymo istorijos amžiuje seksualinis amoralumas ir smurtas eina koja kojon, sukeldami griežtą Dievo teismo priemonę – sandoros prakeiksmus. Ir niekas taip neinstitucionalizuoja nuodėmės, kaip santuokinė neištikimybė. Visa kultūra yra sutriuškinama, ypač kenčia vaikai. Ir po to vos vos išgyvena tik likutis.(Nojaus laivas ir aštuoni išsigelbėję po tvano)
„… ir valiutą prekybai supaprastinti“
Būtų buvę protingiau sakyti tiesiog „pinigus“.
„Vis dėlto ugnies egzistavimas kelia gilų klausimą: ar žmonės ją išrado, ar atrado?“
Turėjo būti „lėkštą klausimą“.
„Pagal naujausias teorijas, mūsų sąmonė yra susijusi su Visata, o ne su mūsų kūnais.“
Tai skamba kaip iš kokios 1990-ųjų „ekstrasensų klubo“ paskaitos. „Žinijos“ draugijos salėje.
„Tad kodėl dar nesusidūrėme su kitomis protingomis gyvybės formomis?“
Nie stolknulis (nie stalkivalis). Lietuviškai susiduria, pavyzdžiui, automobiliai. O su ufonautais, manau, dar nesame susitikę. Arba dar nesame jų sutikę. Arba dar nesame jų matę.
„Esant tokiai nežinomybei mokslininkai perspėja, kad žmonija žengia į pavojingą…“
Mokslas (kuriuo, beje, reikia tikėti) yra religijos pakaitalas, taigi dėsninga, kad mokslininkai yra žynių analogas. Jie perspėja nuodėminguosius.
„Pirmą kartą istorijoje žmonių civilizacija turi technologinę galią pakeisti planetą, pertvarkyti biologiją…“
Ne, neturi. Beje, ta pati mitologija buvo pasakojama ir prieš kokį šimtą metų bolševikų Rusijoje: upes pasuksim į priešingą pusę, pakeisime planetą, toks Mičiurinas (tų laikų ruskių supermokslininkas) pertvarkys biologiją, sukryžmins obuolius su bananais ir pan.
„Visi gyvi organizmai egzistuoja kontroliuojamoje ekologinėje pusiausvyroje. Žmonės yra vieninteliai padarai, kurie sutrikdo šią pusiausvyrą“
Tipiška religinė mintis. Mes esame nusidėjėliai. Taigi turime permaldauti aukštesnes jėgas ir daugiau nebenusidėti.
Gerai, kad nurodote kalbos klaidas. Reikia tobulinti ir švarinti gimtąją kalbą. Ypač saugant ją nuo teršalų, svetimybių. Tačiau būtų gerai, jeigu atkreiptumėte dėmesį taip pat ir į LRT radijo ir TV vedėjų ir pašnekovų, įskaitant Seimo narius, kalbas.Jose gausu šiukšlių „ar ne, ar ne, ar ne…” ir kitų, „kad eiti, kad daryti, kad priimti įstatymą…” ir t.t., nors dar pradinėje mokykloje išmokoma, kad lietuvių kalboje „kad” su bendratimi nenaudojama.
…tamista tikras mastytojas,pasirodo.Mastai diena nakti,ne Kaledu nelaukdamas…..skiriesi nuo gerb.Grigo,bo tas tik svenciu progomis pamasto.Tik va,- anas ismasto,o tau kiek prasciau einasi.Kazkodel.
,,Artėjant šv. Kalėdoms pamąstykime,…”
Kaip gerai, kad artėja šv. Kalėdos – yra proga pamąstyti…
Jei ne Tos Kalėdos nebūtų ko mąstyti… man nereikia nei Kalėdų, nei Velykų kad mąstyčiau 🙂 .
Jutiminės iliuzijos
,,Vienas žmogus gali girdėti žodį tariant vienaip, kitas jį gali suvokti kitaip.”
Kad ir kaip gerai išdėstysi mintį, vistiek liks nesupratusių.
,,Tai atveria nerimą keliančią galimybę, kad kiekvienas iš mūsų gyvename izoliuotoje jutiminėje realybėje.”
Nežiūrint izoliuotos realybės žmonės vistiek kažkiek* komunikuoja…
Kodėl ankstesniame straipsnyje tvirtinote, kad nėra galimybės pažinti paralelines visatas… išeina, kad galimybės yra, ar kaip? Visumos fraktališkumas tai patvirtintų…
Vandenynai
,,Net ir nedidelėje vandenyno dalyje susiduriama su siurrealistinėmis būtybėmis. Jų keista išvaizda rodo, kad neištirtuose gyliuose gali egzistuoti keistos gyvybės formos.”
Oi, kam taip giliai ir miglotai.
1. Kodėl sterbliniai išsivystė tik Australijoje…
2. Ar tikrai banginiai ir delfinai yra kažkada buvę sausumos gyvūnai (… griaučių ir kaulų fragmentai neįrodo jokios ,,evoliucijos atgal į jūrą”). Greičiau tai byloja apie paralelinę evoliuciją jūroje… ir tokia evoliucijos paralelė kelia didelę sumaištį bukų* materialistų-evoliucionistų galvose, todėl jie pritemptinai mykia savo tiesą, kaip ir dar visai neseniai apie žmogaus kilmę iš beždžionės… (Remiuosi pradangintais ,,FAKTAIS” Londono gamtos muziejūje.)
Žmogaus kūrybiškumas
Sąmoningo žmogaus ,,kūrybinė ugnelė”, – tai savirealizacija, pažinimo džiaugsmas, ar TIK programos ,,iš aukščiau” vykdymas?
Žmogus dirba, ar tik yra dirbantis,a?
Kas apibrėžia žmoniją?
,,Mokslininkai kadaise manė, kad žmonės yra vienintelės save suvokiančios būtybės, tačiau šią nuomonę griauna naujausi tyrimai, atskleidžiantys panašius bruožus ir kitose rūšyse.”
Medžių altruizmas (pasiaukojimas dėl kitų gentainių). Ar teko girdėti?
Ar teko girdėti apie atomo sąmonę?
Aš turiu neginčijamų įrodymų apie vandens pajėgumą pernešti informaciją… Beje, tai žino daugelis, bet nesuvokią ką žino…
(Galėčiau pasakyti daugiau, jeigu neatrodyčiau šnekančiu visokius niekus…)
Pomirtinis gyvenimas
,,Mes mažai žinome apie tai, kas vyksta prieš gimimą…”
Oooo-ooo, kas pirmas apie tai prakalbo?!!
,,Žmonės, patyrę klinikinę mirtį ir atgaivinti, pasakoja apie ryškias beveik mirties patirtis, o tai rodo, kad mirtis gali būti ne galutinė pabaiga.”
Tai nieko nerodo!!! Nebent, kaip gęsta biologija…
Juodai-balti televizoriai prie kineskopo elektroninio spindulio automatinio gesinimo sutrikimo irgi įgaudavo ,,šviesos tunelio gale” efektą. (Paklauskite senų tv meistrų.)
O štai išėjimai iš kūno, tai visai kas kita…
Bet šitas ‘levelis’ ne visiems…
Maža vieta kosmose
,,Atsižvelgiant į kosmoso didybę, logiška manyti, kad nesame vieni. Tad kodėl dar nesusidūrėme su kitomis protingomis gyvybės formomis?
Kontakto nebuvimas pagilina paslaptį ir užsimena apie mūsų unikalumą arba mūsų aptikimo metodų ribotumą.”
Atleiskite, apie kokių kontaktų nebuvimą čia užsimenate?
Jauniškis, Denikenas ir …
Materija ir egzistencija
,,Mokslinės tiesos dažnai kinta arba yra paneigiamos laikui bėgant.”
Ne laikui bėgant, o kai išmiršta senųjų tiesų atstovai. Nepamenu pavardės, bet tai pasakė berods Nobelio premijos laureatas.
Egzistencijos paslaptis ir ateitis
„Turbūt svarbiausias klausimas yra: ką reiškia egzistuoti?”
Pavadinkime tai kitaip, kaip atrodytų biologinė gyvybės tąsa atėmus laiko vektorių?
,,Net ir maži vienos sistemos gedimai gali sukelti pasaulinių pasekmių. Visi gyvi organizmai egzistuoja kontroliuojamoje ekologinėje pusiausvyroje. Žmonės yra vieninteliai padarai, kurie sutrikdo šią pusiausvyrą, kuri yra būtina Žemės planetos ir jos gyventojų sveikatai.”
Profesoriau, daugiau optimizmo!
Pažvelkime kitu kampu, žmonės yra ,,genų žirklės”, kad pakoreguoti Žemės ekosistemą.
Ir kas galėtų tai paneigti?
,,Pasaulio pabaigos laikrodis šiuo metu yra arčiau ***** nei bet kada anksčiau. Laikrodis atspindi bendrą geopolitinio nestabilumo, klimato streso, dezinformacijos ir sparčiai besivystančių technologijų, lenkiančių jų suvaldymą, spaudimą. Tai nereiškia, kad žlugimas neišvengiamas.”
Valio krizė!
Krizė, vieniems galas, kitiems naujos galimybės!
Esminis klausimas – kas ims viršų, durrnumas ar intelektas? Kitaip tariant, kokio lygio sąmonė įsivyraus.