Prof. Jonas Grigas. Kaip „Facebook“ pakeitė žmonių gyvenimą?

Sunku įsivaizduoti gyvenimą be „Facebook“, bet vos prieš 20 metų jo nebuvo. Dabar Marco Zuckerbergo įmonė turi milijardus vartotojų visame pasaulyje ir yra socialinės žiniasklaidos lyderė. Tačiau „Facebook“ turi teigiamą ir neigiamą poveikį jos vartotojams.

„Facebook“ turi daugiau nei du milijardus aktyvių vartotojų, todėl yra didžiulė daugelio žmonių gyvenimo dalis. „Facebook“ leidžia lengvai ir paprastai palaikyti ryšį su draugais, gali būti saviraiškos priemonė per patiktukus ir bendrinimus. „Facebook“ suteikia žmonėms visame pasaulyje galimybę bendrauti su kitomis kultūromis ir šalimis bei apie jas sužinoti. Tinklaveika internete padeda žmonėms užmegzti naujus ryšius ir draugystes. Kai kuriems žmonėms, ypač intravertiškiems, lengviau susirasti draugų internete. „Facebook“ yra puikus būdas verslui reklamuoti save ir savo prekės ženklą, dingusiems ar pagrobtiems žmonėms surasti, nes žinia apie tai gali greit pasklisti. „Facebook“ puikiai malšina nuobodulį, kai žmonės įstrigę laukiamuosiuose ar ilgose eilėse.

Tačiau socialinė žiniasklaida turi mums ir neigiamą poveikį. Naudojant socialinę žiniasklaidą ir išmaniuosius telefonus, greitai plinta apkalbos, ypač žalingos. Socialinė žiniasklaida yra puiki vieta kibernetinėms patyčioms ir sugėdinti kitus. Visiškai nepažįstami žmonės gali lengvai gauti prieigą prie asmeninės informacijos apie kitus „Facebook“ tinkle, jiems net nežinant.

„Psychology Today“ tyrimai rodo, kad socialinė žiniasklaida yra narcizų žaidimų aikštelė ir rodo priežastinį ryšį tarp socialinės žiniasklaidos naudojimo ir narcisizmo. „Facebook“ yra neįtikėtinai priklausomybę sukeliantis, todėl žmonėms sunku ilgai išbūti netikrinus savo naujienų srauto. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė bendravimo yra neverbalinė. Bendravimas virtualioje erdvėje palieka daug erdvės klaidingam interpretavimui. Nuolatinis savęs lyginimas su kitais gali pakenkti mūsų savigarbai. Nuolatinis „Facebook“ naudojimas skatina žmones izoliuotis į savo telefonus ir virtualų socialinį pasaulį, praleidžia progą patirti dabartį. Socialinė žiniasklaida nutraukia daugybę romantiškų santykių.

Daugybė tyrimų parodė, kad „Facebook“ ir interneto naudojimas pamokų metu smarkiai paveikia mokinių gebėjimą susikaupti ir gerai mokytis mokykloje. Todėl vis daugiau šalių siekia uždrausti mokiniams naudotis socialine žiniasklaida. Nuolatinis „Facebook“ tikrinimas apsunkina susikaupimą ties užduotimi, o kai kuriems žmonėms tai lemia kasdienių užduočių apleidimą. Per ilgas laikas prie ekranų yra susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis: sutrikdo miegą, sumažina dėmesio koncentraciją, sukelia akių nuovargį, trumparegystę ir kognityvinę perkrovą, padidina stresą ir nerimą, sunkumą susikaupti, sumažina kūrybiškumą ir socialinius įgūdžius ir net skatina skaitmeninę demenciją. Per didelis mobiliųjų telefonų ir „Wi-Fi“ tinklų naudojimas susijęs su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies aritmija, nerimas, depresija, autizmas, Alzheimerio liga ir nevaisingumas.

Skelbiamos internete informacijos kiekis gali turėti įtakos mūsų asmeniniam privatumui ir saugumui.

„Facebook“ valdo mūsų politikus. Jie labiau pasitiki „Facebook“ nei valstybės institucijų ekspertize, klaidingai manydami, kad socialiniai tinklai iš tiesų atspindi visuomenės nuomonę.

Pasak Vilniaus universiteto doc. dr. Ingos Truskauskaitės, socialiniai tinklai ir psichikos sveikata yra susiję kur kas labiau nei gali pasirodyti. Intensyvus socialinių tinklų naudojimas labiausiai siejamas su nerimo ir depresijos simptomais. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau nei 3 valandas per dieną, 60 proc. dažniau susiduria su tokiais sunkumais. 2025 m. pabaigoje atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas, parodė, kad penktadalis Lietuvos gyventojų patenka į nerimo sutrikimo ir depresijos rizikos grupę. Šie skaičiai yra beveik dvigubai didesni nei kitose Europos Sąjungos šalyse.

Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.