Prof. Jonas Grigas. Atskirties iliuzija

Unsplash nuotr.

Fundamentaliu lygmeniu Visatoje viską jungia tas pats erdvėlaikio audinys, valdo tie patys fizikos dėsniai. Atskirtis egzistuoja tik suvokime. Mūsų kūno atomai ir dangaus žvaigždės turi bendrą kilmę. Nėra atskirties tarp mūsų ir Visatos – tik modeliai, atstumas ir perspektyva.

Skaičiuojame sekundes. Kuriame kalendorius. Rašome šimtmečių istoriją. Bet Visata egzistuoja milijardus metų. Ji nešvenčia mūsų pergalių, nesugriūna dėl mūsų sielvarto. Ji nepastebi, kad esame čia. Žemė – tai šnabždesys kosminiame vėjyje. Mūsų karai, svajonės, istorijos skleidžiasi taške, skriejančiame aplink žvaigždę galaktikoje, kuri yra viena iš trilijonų. Visata nėra žiauri, nėra maloni. Ji abejinga. Ir tame abejingume mes randame pagarbą.

Kvantinė fizika atrodo prieštaringa intuicijai, tačiau ji valdo Visatą. Objektai krenta, šviesa sklinda, energija plinta. Tačiau kai priartėjame prie atomų ir subatominių dalelių, šios taisyklės laužomos. Dalelės gali egzistuoti keliose būsenose, akimirksniu daryti įtaką viena kitai per atstumą ir elgtis taip, kas prieštarauja sveikam protui.

Nepaisant to, kvantinė fizika nėra nesąmonė. Eksperimentai patvirtina jos prognozes. Elektronai, fotonai ir kitos dalelės tiksliai laikosi šių dėsnių. Keistas elgesys yra išmatuojamas ir atkartojamas. Jis apibūdina pamatinį realybės audinį, net jei mūsų intuicijai sunku jį suvokti.




Visata remiasi šiais dėsniais. Chemija, medžiagos, energijos perdavimas ir pati gyvybė kyla iš kvantinių dėsnių. Ryšiai tarp atomų susidaro ir nutrūksta dėl kvantinio elgesio. Žvaigždės dega, molekulės kaupiasi ir informacija perduodama pagal kvantinio pasaulio dėsnius. Be jų Visata neegzistuotų.

Tai, kas mažu mastu atrodo absurdiška, viskas pasitvirtina dideliu mastu. Kasdienės patirties logika yra daug sudėtingesnės sistemos supaprastinimas. Supratus, kad kvantinė fizika valdo viską, keista tampa būtinu, o nenuspėjama – statistiškai patikima.

Kvantinė fizika primena, kad realybė neapsiriboja žmogaus intuicija. Gamta veikia pagal savo taisykles. Jas tyrinėdami mokslininkai kuria technologijas, energiją ir supratimą, kurie kitaip liktų neįmanomi. Visata atrodo keista, tačiau jos veikimas yra tikslus, nuoseklus ir elegantiškas, pagrįstas dėsniais, kurie atrodo beprasmiai.

Auganti kvantinės fizikos tyrimų banga meta iššūkį ilgalaikėms prielaidoms apie sąmonę ir realybę. Mokslininkai teigia, kad žmonės gali būti susiję su universalia intelekto forma, kuri sąveikauja su egzistencijos audiniu. Ši idėja kyla iš tokių kvantinių reiškinių, kaip susietumas ir superpozicija, kurie atskleidžia, kad realybė elgiasi kitaip nei kasdieniame gyvenime. Šie atradimai rodo, kad sąmonė gali formuoti Visatos vystymąsi.

Kvantinis susietumas rodo, kad dalelės išlieka susijusios per didelius atstumus, akimirksniu keisdamosi informacija būdais, kurie prieštarauja klasikinei fizikai. Fizikai šį tarpusavio ryšį interpretuoja kaip įrodymą, kad Visata veikia kaip vieninga sistema. Kvantinis susietumas nėra vien dalelių reiškinys, jis rodo, kad du protai galėtų akimirksniu bendrauti per atstumus.

Susietumas buvo pastebėtas fotonuose, elektronuose ir kitose dalelėse. Šios koncepcijos išplėtimas į protus ar sąmonę yra spekuliatyvus, tačiau jis žadina vaizduotę apie tai, kaip giliai tarpusavyje susijusi gali būti realybė. Tokios idėjos meta iššūkį mūsų supratimui apie bendravimą, suvokimą ir sąmonės prigimtį. Jei proto susietumas būtų įmanomas, atstumas neberibotų ryšio, o informacija galėtų tekėti be įprastų terpių.

Nesvarbu, metaforinis ar tiesioginis, kvantinis susietumas primena mums, kad Visata yra tarpusavyje susijusi stebinančiais būdais. Net ir žmogaus mastu, mažyčiai kvantiniai principai gali užsiminti apie galimybes, gerokai pranokstančias įprastą patirtį.

Nors šios idėjos yra spekuliatyvios ir neįrodytos, jos kelia klausimą, ar sąmonė yra esminis Visatos bruožas, o ne šalutinis biologinis produktas. Realybė gali funkcionuoti kaip informacijos laukas ir žmonės šiame lauke dalyvauja per mintis ir suvokimą. Ši perspektyva teigia, kad intelektas ir sąmoningumas gali būti įausti į patį kosmosą.

Nors mokslas šias idėjas vertina atsargiai, jos įkvepia mintis apie egzistencijos prigimtį, žmogaus supratimo ribas ir galimybę, kad realybė yra dinamiškesnė ir labiau tarpusavyje susijusi, nei kada nors manyta.

Gyvenimas yra nenuspėjamas. Išlikime smalsūs, užduokime klausimus ir venkime kraštutinumų. Vadovaukimės įrodymais, o ne ažiotažu. Augant supratimui, galime jaustis mažiau vieniši didžiulėje mus supančioje sistemoje, kartu dalindamiesi smalsumu, nuolankumu ir nuostaba.

JAV astronautas Ronas Garanas po 178 dienų, praleistų Tarptautinėje kosminėje stotyje, grįžo į Žemę su pasikeitusiu žmonijos supratimu. Iš orbitos žmonijos konfliktai atrodo menki, o mūsų bendras ryšys – neabejotinas. Jis suprato, kad žmonija dalijasi viena uždara sistema. Nėra atsarginės planetos. Nėra antrų namų. Visi esame susiję su gamta, tarpusavyje, su dorais ir korumpuotais valdininkais, politikais, verslininkais, agresyviais karo sukėlėjais ir jų aukomis, ir žmonėmis tolimiausiose šalyse. Nuotraukoje su Japonijos Iwaki Meisei universiteto Rektoriumi Masaakiu Takashige ir jo žmona Ema feroelektrikų konferencijoje.

Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.

10 KOMENTARAI

  1. Visatai 13 milijardų,Saulei ir Žemei panašiai po 5, gyvybei Žemėje pora miljrdų mažiau, civilizacijai gal 10000 metų. Sisteminiam mokslo vystymui ir pasiekimų taikymams 500. O paklauskime, kiek dar liko metų moksliškai tvarkomai Žemės civilizacija? Va taip, palyginimui, dinozaurai su riešuto dydžio smegenimis išsilaikė gal 100 milijonų metų ,Gyventų ir dabar, jei ne nuo jų išminties nepriklausęs nelaimingas atsitikimas. Tai kas čia darosi, žmonės gerieji ??

  2. Būna,ateina mintis,ir kvantiniai virpesiai suvirpina širdį ir ašaros sunkiasi akyse.

  3. Jei žmogus praranda koją,ranką.Ar galima tada sakyti,kad to žmogaus yra mažiau,nors savo prote,sąmonėje jis tikriausiai nesijaučia kažką praradęs.Ar gyvybė yra kvantiniai dėsniai,manau ,kad ne.Nes kiaulienos mėsos gabalas turgavietėje nejuda,nejuda ir miręs mėsos ir kaulų rinkinys žmogaus kūnas,nors prieš minutę dar buvo gyvas,judėjo.Kuo fizikos kvantine prasme skiriasi ką tik miręs ir gyvas,juk abu kūnai pilni molekulių,atomų,kvantinės fizikos.Tai kas ir kodėl išjungia gyvybę,sąmonę žmoguje?Kur ta kibirkštis.Ar atomas,molekulė,kvantai „nutaria” patys ir išardo žmogų,o kitą kūną pagalvoję sulipdo,užauginą?Kodėl atomai žemėje „nenutaria” tiesiog šiaip teleskuotis vandens,dujų,būti žemės grunto pavidalu,kaip kitose planetose,kam atomams,molekulėms reikia lipdytis į žmonių,gyvūnų,medžių gumulus ir vėl išsiardyti.

  4. Jonas Grigas akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys rašo – ” FUNDAMENTALIU lygmeniu Visatoje viską JUNGIA tas pats erdvėlaikio audinys, VALDO tie patys fizikos DĖSNIAI… KVANTINĖ FIZIKA atrodo prieštaringa intuicijai, tačiau ji VALDO Visatą…”.. Šio savo „mokslinio komiunikė” pabaigoje prof. Grigas kitiems ir sau siūlo „Vadovaukimės įrodymais, o ne ažiotažu.”..
    Ankstesnėse mokykloje neblogai fiziką besimokęs, pamenantis ko jo mokė tuometinė fizika, vadovaudamasis įrodymais, „o ne ažiotažu”, buvęs moksleivis tegali „kukliai” pastebėti, kad žmonių atitinkamais istoriniais periodais sugalvoti „dėsniai” nieko nevaldo ir nejungia.., o tik apibrėžia, nusako galimus „valdymus, jungimus, skilimus…”.. Kaip ir KVANTINĖ fizika gali „VALDYTI Visatą” tiek pat, kiek ją „VALDO” mechanikos, statikos, dinamikos, elektro magnetizmo, atomo, optikos… fizikos…
    Prisiminus prof. Grigo straipsnelyje skaitytą -” EGZISTUOJANČIO VISKO BUVIMĄ kvantinių VIRPESIŲ PAVIDALE, nieke ESANČIOJE JUODOJE ENERGIJOJE..”, šiandiena belieka „moksliškai” konstatuoti, kad „FUNDAMENTALIU LYGIU” – žmogaus kvailiojimui, mistifikavimui… ribų nėra… Kaip jau labai seniai pastebėjo protingi „dėdės”, tai sukelia žmonių baimė dėl savo nesuvokimo, nežinojimo, grėsmių… aplinkos, kurioje jie gyvena.. Ką labiau nei bet kada demonstruoja šiandiena, kai XXI a. post tiesos, post mokslo.. laikais greta prof. Grigo pasakojamų ” FIZIKŲ VISKO VALDYMO” gali „moksliškai egzistuoti”, „tiesos”, kai kas gana trumpai…, kad „YRA” 76 žmonių lytys, Lietuvos konstitucijoje „gyvena” konstitucinės dvasios, ekonomiką „valdo nematoma rinkos ranka”….

    • Kam nuolat demonstruoti savo nemokšiškumą ir neraštingumą? „Ankstesnėse mokykloje besimokęs” ir nieko neišmokęs net nesupranta, kas yra mokslas?

      3
      1
      • Kaip „analizė” esi daugiau nei skysta (s), jei visas tavo analizės „moksliškumas” prasideda ir pasibaigia gramatika, kuri šiame „moksliniame” dialoge – ” Fundamentaliu lygmeniu Visatoje viską jungia tas pats erdvėlaikio audinys, valdo tie patys fizikos dėsniai…”-, yra daugiau nei paskutinėje vietoje, apsiribojus tik „analitiniu aptikimu” žodelyje nereikalingą, papildomą raidelę „s”…

  5. Kad ir kokie paslaptingi ryšiai sietų Visatą mikrodalelių lygmenyje, mūsų pojūčiais suvokiamas pasaulis saistomas gravitacijos ir kitų makropasaulio dėsnių ir treptelėjęs koja nieko nesudrebinsi likusioje Visatos dalyje. Iš kitos pusės, jeigu šis šimtmetis žmonijai ne paskutinis, gal atrasime ir sugalvosime ką nors rimtesnio už vaikškas XX a atomines bombas , pasigamintas remiantis pirmomis žiniomis apie mikropasaulio dėsnus

  6. ….Zeme – tai snabzdesys kosminiam vejyje…….nors nuo str.apibendrinanciu,lakonisku minciu lengvai galima iseit is proto i Kosmosa,bet sis teiginys pasirode,bent man,labai poetiskai grazus,nors ir kazkuo graudus,net,sakyciau,beviltiskai naivus,bejegiskas,vienisas….Kaip visa tai sutelpa gerb.profesoriaus galvoje,man paslaptis – matyt,labai stipri,net pavydu.Perskaicius,nuo itampos turejau keblint baro link,kur irgi tuno raktai nuo panasaus pobudzio paslapciu…..Gerai,kad pati isvykus,antraip nesuprastu.Nebent,pati perskaitytu….cia,aisku,juokaujant..

    1
    1

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Prof. Jonas Grigas. Ką mokslas sako apie sielą?

Artėjančių Vėlinių proga prisiminkime vieną seniausių klausimų, persekiojančių žmones nuo pat mūsų egzistencijos aušros: „Kas mums nutinka po...

Edvardas Čiuldė. Pasisveikinimai su Gintaru Beresnevičiumi

Daugybę metų prieš Vėlines paprastai sulaukdavome Gintaro Beresnevičiaus straipsnio arba kokios nors studijos, nes svarbiausias jo tyrinėjimo objektas...

Jonas Nedzveckas. Prancūziją vėl drebina masiniai protestai, prasidėjo susirėmimai su policija

Šeštadienį (spalio 24 d.) Prancūziją vėl užliejo masinių protestų banga. Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, visoje šalyje į...