Tiesa ir grožis yra kažkaip įausti į Visatos rūbą ir dėsnius. Kai pasirodo nauja mokslinė teorija, norisi žinoti, ar ji teisinga. Tiesiausias kelias sužinoti yra jos eksperimentinis patvirtinimas. Tyrinėdamas feroelektrikų fazinius virsmus, teorinius modelius visada tikrindavome eksperimentiškai, net jei reikėjo matavimams bemiegių naktų ir sudėtingiausios aparatūros. Tačiau žmogaus kilmės, sąmonės, stygų ar elementariųjų dalelių teorijas, astrofiziką, kosmologiją, evoliucinę biologiją eksperimentiškai sunku patikrinti, nes yra tokios bendros ir gilios, kad neįmanoma sukurti tinkamų sąlygų, arba reikia pernelyg brangių eksperimentų. O pastarieji gali būti netikslūs ar jų rezultatai klaidingai interpretuoti.
Lengviau suprasti daiktų grožį. Reikia tik juos estetiškai įvertinti. Tačiau ar estetinis įvertinimas leidžia suprasti mokslinės teorijos teisingumą? Daugelis mokslininkų apie teorijos teisingumą sprendė iš estetinio vertinimo. Britų fizikas Rodžeris Penrouzas rašė: „Gražūs daiktai atrodo arčiau tiesos nei bjaurūs. Dažniausiai patraukliausia galimybė yra teisinga.“ Kitas anglų fizikas Polis Dirakas neabejojo, kad grožis yra tiesos rodiklis. Jis rašė: „Lygtims yra svarbesnis grožis nei jų eksperimentinis patvirtinimas.“ Būtent iš estetinio vertinimo jis suprato, kad reliatyvumo teorija yra teisinga. JAV fizikas Stevenas Veinbergas rašė, kad teorijų grožis rodo artėjimą prie fundamentinių gamtos dėsnių supratimo: „Grožio jausmas lydėjo fizikus kuriant naujas teorijas ir sprendžiant apie jų pagrįstumą. Mes mokomės fundamentaliai numatyti gamtos grožį ir atrasti jos dėsnius.“
Grožį, kaip tiesos rodiklį, vertina ne tik fizikai. Kai britų biochemikai Rosalida Fanklin ir Francis Crickas sukūrė DNR struktūros modelį, Rosalida pastebėjo: „DNR struktūra yra pernelyg graži, kad būtų neteisinga.“ Tokie pastebėjimai suponuoja, kad grožis yra mokslinių teorijų tiesos rodiklis. Bet kokie yra įrodymai? Apmąstant teoriją reikia skirti objektyvias jos savybes nuo subjektyvaus grožio supratimo. Bet įvairiais laikais grožio supratimas skyrėsi. Moters ir dailės kūrinių estetinis vertinimas laikui bėgant kito. Kioto sode šioguno Ašikagos Jošimaco auksinis paviljonas tviska prabanga ir aukso blizgesiu, o jo anūko Jošimasos sidabrinis paviljonas siūlo visiškai kitokį grožio supratimą – paprastumo, tuštumos ir įsigilinimo į amžinybę estetiką. Mikalojui Kopernikui gražios buvo dangaus kūnų apskritiminės orbitos. Kitiems buvo gražu, jei teorijos atitiko jų metafizinį supratimą ir jautė estetinę antipatiją, jei neatitiko. Einšteinui kvantinė fizika buvo estetiškai atstumianti.
Maksvelo elektromagnetinių lygčių ir kristalų simetrijos grožis atspindėjo tiesą, bet kaip įsitikinti, kokios estetinės savybės, integruotos į Visatos dėsnius, yra tiesos rodiklis? Keplerio atrastas planetų judėjimas elipsėmis, Niutono gravitacijos veikimas per atstumą amžininkams atrodė estetiškai nepriimtini, tačiau ilgainiui tapo gražūs. Mokslinių teorijų grožis tapo priklausomas nuo jų empirinės sėkmės. Sėkmingų teorijų grožis, kaip tiesos rodiklis, mokslininkams tapo priimtinesnis ir jie patikėjo jomis. Grožis tapo mokslo tiesos didybe!
Grožis svarbus ne tik moksle, bet ir taikomajame mene (Eifelio bokštas, Vašingtono paminklas Vašingtone etc.) arba lyčių pasirinkime – daug gyvūnų partnerį renkasi pagal kailio ar plunksnų spalvą, ragų ar uodegos ilgį etc.
Bet grožis moksle pasensta ir stabdo jo pažangą. Tada įvyksta mokslo revoliucija. Nuo Niutono laikų taip įvyko daug kartų. Termodinamika, elektrodinamika, elektrono ir subatominių dalelių atradimas pasidavė vizualizacijai, patvirtindami teorijų grožį, kaip tiesos rodiklį. Bet kosmologija, kvantinė fizika ar reliatyvumo teorija reikalauja kitokių empirinių patvirtinimų ir vizualizacijos nei klasikinės teorijos, todėl fizikai atmetė grožį, kaip tiesos rodiklį. Tai buvo revoliucinis grožio, kaip tiesos moksle rodiklio, atsisakymas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad teorijos ar lygties grožis ir elegancija yra svarbus, bet nepakankamas tiesos rodiklis. Teorija turi būti empiriškai patvirtinta. Gražią teoriją lengviau suprasti. O jei nesuprantame ir reikalaujame vien empirinių patvirtinimų, nepatvirtinamų teorijų grožio ignoravimas atima vienintelę pasirinkimo tarp konkuruojančių teorijų galimybę.
Straipsnyje „Tiesa tebėra svarbi“ (Pozicija.org 2023-06-29) rašiau, kad tiesa yra svarbi ne tik moksle, bet ir kasdieniame gyvenime. Juk tikėjomės teisingai valdomos valstybės, kurioje vyrautų humanizmas, laisvė ir dora, senatvė būtų gerbiama, kaip praeityje, dėl patirties ir išminties, ir visa vainikuotų Tiesa. Tačiau prezidentas „gerovės valstybę“ kuria su korumpuotais partijų, Seimo ir savivaldybių tarybų nariais, klestint šeimų palaidumui bei materialinės kultūros blizgesiui, rodančiam visuomenės išsigimimo žymes. O puolus dorovei, pakertama tautos kūrybinė galia ir tauta išsigimsta. Tikėkime, kad taip neįvyks. Tačiau žmogus yra keista rūšis – jis garbina nematomą Dievą ir darko gamtos grožį, nors gamta, kurios grožį jis darko, yra tas Dievas, kurį jis garbina.
Aš esu tikras, jog šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta. Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai. Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei ne savo noru, bet pavergėjo valia su viltimi, kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę. Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime Dvasios pirmuosius vaisius, ir mes dejuojame, laukdami įsūnijimo ir mūsų kūno atpirkimo. Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi. Tačiau regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? Bet jei turime viltį nematydami, tada laukiame ištvermingai.
Tačiau, mylimieji, vienas dalykas neturi likti jūsų nepastebėtas: viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų – kaip viena diena.Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, bet kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų. O Viešpaties diena ateis kaip vagis. Tuomet dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, elementai sudegs ir suskils, ir žemė su savo kūriniais sudegs.
Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu, kaip laukti Dievo dienos, kaip skubinti jos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir elementai sutirps iš karščio! Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas.
Nieko nesakantys žodžiai.
AĘIŪ,PROFESORIAU,LABAI ĮDOMU IR VERTINGA
Žinot, juk visuotinai žinoma, kad austrijoko E. Schrödinger lygtyje glūdi mikropasaulio priežastingumo esmė, vadinama bangine lygtimi, rusiškai Putino „dvižucha“ (Движуха Путина) . Pati banginė funkcija čia, kaip žinote, kompleksinė ir prasmę turi tik jos modulio kvadratas, bendras jankių ir rusų skraidymas į kosmosą ir dalijimasis technologijomis, kuris realiai išreiškia tikimybės tankį, karu vadinamą arba branduoline tikimybe, kada nors virsiančia tikrove, be jokios abejonės. Pagal kitą didį prancūzą, hercogą Louis de Broglie, į judančią dalelę, „dvižucha“ vadinamą, reikia žiūrėti ne kaip į sklindančią elektromagnetinę bangą, o kaip į tikimybinę fizinę bangą, rodančią tikimybę jau šį rudenį rasti Rusijos skraidykles ir tankus Lietuvoje, žodžiu, rodančius tikimybę rasti šio Hercogo išrastą dalelę tanką laiko ir erdvės intervale Mūs Lietuvoje. Tokių bangų prigimtis visuotinai žinoma, bet ne Kapsukėje, kad ji dvilypė – korpuskulinė ir banginė. Vadinasi, amerikoniška ir rusiška, būdinga visam pasauliui jau daugiau nei 200 metų po Napoleono žlugimo Waterloo mūšyje, dėl kurio labai džiaugiasi švedai, dainas ir himnus Europos supartalinimui kurdami ir malonindami karalienę. Kiti kuria Internacizmo himnus. Taigi E.Šredingerio lygtis runkeliams aprašo kristalo atomų branduolių ir elektronų sistemos stacionarines būsenas, anot mano kapsukietiškų draugų buvusio profesoriaus ir Valstybės atkūrėjo suolo draugo, mokslų daktaro Sakalux‘o, su kurio nuomone nesutikdavo morkos ir turėdavo, begėdės, apleisti auditoriją, kaip nepateisinusios Molotovo Maskvos paktų teisėtų lūkesčių, anot Winnie, ypač Čerčilio – Stalino 1939 metų spalio 15-osios dienos pakto arba „The Tra-a-ansfer Agreement“ (Perkė-ė-limo paktas), pasirašyto tarp Pasaulio žydų atstovybės Palestinoje centro ir Vokietijos vyriausybės, kurį, deja, užblokavo anglų Britanijos vyriausybė, pradėdama skandinti laivus su perkeliamais nelaimėliais. To meto pirmoji pasaulio galybė – viešpatija, kurioje niekad Saulė nenusileidžia Kapsukės Dubnos veselnykų trijulės džiaugsmui. Veselnykai nesuvokė, kad visgi tiesa tebėra svarbi ne tik moksle, bet ir kasdieniame dezuotų runkelių gyvenime. Mes, mažaraščiai, tebetikime, kad teisingai valdoma lietuvių valstybė gali išlikti, jei joje įsivyrautų humanizmas, laisvė, grožis, darna ir dora, o buvę okupacinio režimo oponentai būtų gerbiami senatvėje ir Didžio Trejeto paktas būtų išardytas.
Senovinio kaimo „gamtos dėsnis” sako, kad tokio kaip lansberginis ***** laivas super puper darinio kiekvienas ***** turi galvoje savą, individualią „dvižuchą“.. Šimtų metų gyvenimo „po rusu” pasekmė.. Vietinių „dvižuchininkų” galvose ” „Dvižucha” šimtai metų negalėjo ir po šiai dienai negali ko nors „sudvižuchinti” be Rosiejos paminėjimo, jos daromos įtakos…. Kad „dvižucha” būtų įtikinamesė, ji turi būti „šventai dualistinė, dvejybė (Rusija ir JAV), trejybė(dydysis trejetas- Dievas Tėvas, jo sūnus ir šv. dvasia)”..
***** laivas ir Afrikoje yra ***** laivas…
Žinot, juk visuotinai žinoma, kad austrijoko E. Schrödinger lygtyje glūdi mikropasaulio priežastingumo esmė, vadinama bangine lygtimi, rusiškai Putino „dvižucha“ (Движуха Путина) . Pati banginė funkcija čia, kaip žinote, kompleksinė ir prasmę turi tik jos modulio kvadratas, bendras jankių ir rusų skraidymas į kosmosą ir dalijimasis technologijomis, kuris realiai išreiškia tikimybės tankį, karu vadinamą arba branduoline tikimybe, kada nors virsiančia tikrove, be jokios abejonės. Pagal kitą didį prancūzą, hercogą Louis de Broglie, į judančią dalelę, „dvižucha“ vadinamą, reikia žiūrėti ne kaip į sklindančią elektromagnetinę bangą, o kaip į tikimybinę fizinę bangą, rodančią tikimybę jau šį rudenį rasti Rusijos skraidykles ir tankus Lietuvoje, žodžiu, rodančius tikimybę rasti šio Hercogo išrastą dalelę tanką laiko ir erdvės intervale Mūs Lietuvoje. Tokių bangų prigimtis visuotinai žinoma, bet ne Kapsukėje, kad ji dvilypė – korpuskulinė ir banginė. Vadinasi, amerikoniška ir rusiška, būdinga visam pasauliui jau daugiau nei 200 metų po Napoleono žlugimo Waterloo mūšyje, dėl kurio labai džiaugiasi švedai, dainas ir himnus Europos supartalinimui kurdami ir malonindami karalienę. Kiti kuria Internacizmo himnus. Taigi E.Šredingerio lygtis runkeliams aprašo kristalo atomų branduolių ir elektronų sistemos stacionarines būsenas, anot mano kapsukietiškų draugų buvusio profesoriaus ir Valstybės atkūrėjo suolo draugo, mokslų daktaro Sakalux‘o, su kurio nuomone nesutikdavo morkos ir turėdavo, begėdės, apleisti auditoriją, kaip nepateisinusios Molotovo Maskvos paktų teisėtų lūkesčių, anot Winnie, ypač Čerčilio – Stalino 1939 metų spalio 15-osios dienos pakto arba „The Transfer Agreement“ (Perkėlimo paktas), pasirašyto tarp Pasaulio žydų atstovybės Palestinoje centro ir Vokietijos vyriausybės, kurį, deja, užblokavo anglų Britanijos vyriausybė, pradėdama skandinti laivus su perkeliamais nelaimėliais. To meto pirmoji pasaulio galybė – viešpatija, kurioje niekad Saulė nenusileidžia Kapsukės Dubnos veselnykų trijulės džiaugsmui. Veselnykai nesuvokė, kad visgi tiesa tebėra svarbi ne tik moksle, bet ir kasdieniame dezuotų runkelių gyvenime. Mes, mažaraščiai, tebetikime, kad teisingai valdoma lietuvių valstybė gali išlikti, jei joje įsivyrautų humanizmas, laisvė, grožis, darna ir dora, o buvę okupacinio režimo oponentai būtų gerbiami senatvėje ir Didžio Trejeto paktas būtų išardytas.
O, Čikagos KGB biuro mus verifikuojantis kepčeris visgi praleido tekstą po patikrinimo. Užkliuvo – „Perkėlimo Paktas”.
,,… bet kaip įsitikinti, kokios estetinės savybės, integruotos į Visatos dėsnius, yra tiesos rodiklis?”
Tiesa slypi anapus skaičiaus fi (Φ), dar vadinamo aukso pjūviu arba dieviškąja proporcija, kuri yra 1,618…
P.S. Antagonistiškai dualistinį pasaulį galėjo sukurti tik dievas sergantis šizofrenija (asmenybės susiskaldymu).
P.P.S.,,Tačiau žmogus yra keista rūšis – jis garbina nematomą Dievą ir darko gamtos grožį, nors gamta, kurios grožį jis darko, yra tas Dievas, kurį jis garbina.” Kitaip tariant, žmogus yra refleksinis dievo atspindys.
Man pirmiausia dualizmas ir dualistai – tai amžinieji sąjungininkai. Amerika ir Rusija (carinė, valdoma vokiečių kilmės dvaro tiek sovietinė, valdoma Dievo tautos Centro Komiteto ir jo Politbiuro su pačiu pačiausiu Maskvoje dvaro, tiek dabartinė federacija). Štai tokia manoji refleksija – bioelektromagnetinis dualizmo atspindys makaulėje.
Prof. Jonas Grigas užduoda klausimą – Ar tiesa ir grožis susiję?, ir duoda šiuolaikinį „mokslinį” ataskymą – ” Grožį, kaip tiesos rodiklį, VERTINA ne tik fizikai.Kai britų biochemikai Rosalida Fanklin ir Francis Crickas sukūrė DNR struktūros modelį, Rosalida pastebėjo: „DNR struktūra yra pernelyg graži, kad būtų neteisinga.“ Tokie pastebėjimai suponuoja, kad grožis yra mokslinių teorijų tiesos rodiklis…”
Taigi taigi, bet kokio ***** „sumąstyta mokslinė teorija”, jam gali būti tik „grožio viršūnė” (kaip sako senovinė liadies išmintis tėvams savas ir išsigimėlis yra gražiausias pasaulyje), todėl negali būti ir kalbos, kad kas pabandytų „numykti”, kad galėtų būti „neteisinga”…
Belieka Grigui su kitais šiuolaikiniais „mokslininkais” priminti prieš 40 metų Gorbačiovo skleistas „pernelyg gražias teorijas, kad jos būtų neteisingos” – „socializmas su žmonišku veidu”; „bendri Europos namai nuo Portugalijos Lisabonos iki Rusijos Tolimųjų Rytų Vladivostoko”.. Kur dar vėlesni, „šaunių” devyniasdešimtųjų tuometinių perestroijkinių komunistų ir KGB-istinio sąjūdžio platinami daugiau nei „pernelyg gražūs” teiginiai, kad būtų „neteisingi” – „daugiau nešersim Rusijos, savo gausių įmonių produkiją pardavinėsime 400 milijonų turinčiai Vakarų Europai, ir po metų, kitų visi užgyvensime taip pat, ar dar ir „geriau” kaip Vakarų Europoje..
Taigi prof. Grigo „mokslinį” faktą „grožis yra tiesa, tiesa yra grožis”, paminėti pavyzdžiai vietos net ir visiškai beviltiškiems runkeliams „patvirtina” daugiau nei akivaizdžiai….
Sakai, kad dezistu dirbi LRT? Anksčiau santechniku Ukmergėje, o dabar jau sostinėje dezistu (dezinformatoriumi – melosklaidininku) LRT ir vargo nematai. Gali prasčiokus balamutyt, zombint ir budulint – marginalizuoti? Gali laisvai dezuoti. Markso eksperimentas buvo būtinas dėl Rusijos gyvosios jėgos pasisavinimo konkurentės Europoje nugalabijimo, bet šito pačiam nieks Kapsukėje nesakė, tiesa? Be Markso, Trockio ir Stalino niekaip Wall Street‘o Bankui (Internaciukui) nebūtų pavykę pasiekti Pasaulio viešpatystės – lordystės. Belieka visa kakarine užtraukt Internacionalą – Internacizmo himną, tiesa?
Mes privalome giliau aiškintis kas vyko Lietuvoje tarp Sąjūdžio ir 1992 Seimo rinkimų. O vyko Lietuvoje grynas socialinis eksperimentas, rodantis kaip gražios, bet nepagrįstos viltys vis iš naujo žlunga žmonių nepamokančiu būdu. Kaip po „gražaus” socialinio eksperimento, pradėto Rusijoje 1917 metais ir viso to kas paskui sekė, galima buvo, atkūrus nepriklausomybe, taip staigiai nusivilti? Dėl to kad mūsų Lietuvoje bankrutavęs (ir ūkiškai bankrutavęs irgi) komunizmo statybos modelis buvo ne pataisytas (ko tikėjosi patriotiška, bet neišmanėliška tautos dauguma), bet išgriautas visai? Nuvilti patriotai pasikėlė į neregėtas moralines aukštumas, bet kai jiems buvo pasiūlyta išsirinkti tokią valdžią, kokios jaučiasi nusipelnę patys rinkėjai – sekę visiškas konfūzas. Ir ką gi? Kokios išvados? Ogi iki šiol jokių. Gal kas ir žino tiesą, bet bijo tėkšti į veidą pasikėlusiems politiniams moralistams.
1917 metais Rusijoje buvo tiesiog bolševikų valstybės perversmas, o 1992 metais Lietuvoje už kompartijos sekretorių nubalsavo tie, kuriems buvo gera vogti iš gamyklų ir kolhozu.