Kiekvienas žmogus kasdien priima sprendimus, kurie stumia jį į neaiškią ateitį. Jis nuolat stovi kryžkelėje, kur kiekvienas kelias veda skirtinga kryptimi. Su kiekviena pasirinkta kryptimi kyla pasitikėjimas, kad pasirinkimas visada yra jo. Bet ar tikrai? Per amžius laisvos valios sąvoka glumino didžiuosius protus. Ar mes tikrai kontroliuojame savo pasirinkimus, ar mūsų sprendimus formuoja nematomos jėgos? Ar mes tikrai esame laisvi, ar vadovaujamės scenarijumi, parašytu prieš mums ateinant į sceną?
Laisvos valios sąvoka
Laisva valia reiškia žmogaus gebėjimą priimti sprendimus, nepaveikiant jokiems išoriniams veiksniams, leidžiant jam elgtis pagal savo įsitikinimus ir vertybes. Laisva valia yra labai svarbi nustatant, ar žmonės yra atsakingi už savo veiksmus, ypač kai jie padaro ką nors ne taip.
Pasirinkimai kasdieniame gyvenime
Paprasti sprendimai, pavyzdžiui, ką valgyti pusryčiams, atrodo kaip laisvos valios veiksmai. Svarbūs gyvenimo sprendimai apima gilų asmeninių įgūdžių, aistrų ir vertybių apmąstymą. Šie sprendimai gali atrodyti kaip laisvos valios pratimai, tačiau iš tikrųjų juos veikia išoriniai veiksniai. Taigi, kiek autonomijos žmonės iš tikrųjų turi? Net ir tais momentais, kai sprendimai atrodo savanoriški, daugybė išorinių veiksnių (pvz., auklėjimas, visuomenės normos, išsilavinimas ir turimi ištekliai) formuoja mūsų veiksmus. Šie išoriniai veiksniai apsunkina idėją, kad žmonės laisvai priima sprendimus.
Iššūkiai laisvai valiai
Įvairūs moksliniai ir filosofiniai argumentai ginčija laisvą valią. Jie teigia, kad genetika ir aplinkos veiksniai daugiausia lemia žmonių veiksmus, kad daugelis pasirinkimų yra iš anksto nulemti dar prieš žmonėms juos suvokiant.
Senovės filosofija
Senovės filosofai tyrinėjo laisvą valią ir siūlė skirtingas interpretacijas. Platonas (428–348 m. pr. Kr.) tikėjo, kad laisva valia yra susijusi su moraline savimone ir dorybingu elgesiu. Aristotelis (384–322 m. pr. Kr.) skyrė priverstinius veiksmus nuo savanoriškų, teigdamas, kad jų veiksmai yra pavaldūs moraliniam vertinimui.
Teologiniai požiūriai
Viduramžių teologai laisvą valią siejo su religiniais įsitikinimais. Šv. Augustinas (354–430 m. po Kr.) siejo laisvą valią su blogio problema, ir aiškino, kad blogis egzistuoja dėl to, kad žmonės netinkamai naudojasi savo laisva valia. Tomas Akvinietis (1225–1274) teigė, kad laisva valia yra būtina, kad individai siektų galutinio gėrio ir priimtų dorybingus sprendimus.
Determinizmas ir laisva valia
Determinizmas yra požiūris, teigiantis, kad žmogaus veiksmus lemia iš anksto egzistuojantys veiksniai. Dekartas, Spinoza ir Leibnicas tikėjo, kad viskas, pradedant fizikos dėsniais ir baigiant žmogaus elgesiu, vyksta nuspėjamu keliu. Niutono fizikoje kiekvienas fizinis judėjimas Visatoje atitinka griežtus dėsnius ir nepalieka vietos laisvei ar pasirinkimui. Deterministai taiko šią koncepciją žmonių veiksmams ir teigia, kad viskas, ką žmonės daro, yra iš anksto nulemta ir nepriklauso nuo jų kontrolės. Jie teigia, kad laisva valia yra beprasmė, nes viską iš anksto nulemia ankstesnės priežastys. Jei visi žmogaus veiksmai yra nuspėjami, laisva valia neegzistuoja ir žmonės negali būti atsakingi už savo pasirinkimus ar elgesį. Deterministai teigia, kad šiandien žmonių daromus pasirinkimus formuoja genetika, auklėjimas ir socialinė aplinka. Kai kurie filosofai teigia, kad laisva valia ir determinizmas gali egzistuoti kartu. Artūras Šopenhaueris (1788–1860) manė, kad laisvą valią formuoja tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Friedrichas Nietzsche (1844–1900) teigė, kad žmogaus elgesį lemia įgimta jėga, o ne laisva valia.
Mokslas
Naujausi moksliniai atradimai neurologijoje meta iššūkį laisvos valios koncepcijai. Amerikos neurologo Benjamino Libeto tyrimas rodo, kad sprendimai priimami pasąmoningai, dar prieš tai, kai individai apie juos suvokia. Smegenų cheminės medžiagos dopaminas ir serotoninas (kurios yra susijusios su atlygiu ir malonumu), vaidina pagrindinį vaidmenį priimant sprendimus. Tai rodo, kad pasirinkimai gali būti biologiškai nulemti, o ne sąmoningai daromi. Nors neurologiniai eksperimentai rodo, kad laisva valia gali ir neegzistuoti, žmogaus sprendimų priėmimas yra sudėtingas, ir dabartiniai tyrimai gali ne iki galo atspindėti mūsų pasirinkimų niuansus.
Laisva valia išlieka neaiški, nes nėra priemonių jai įrodyti ar paneigti moksliniu metodu. Šiuolaikiniai mąstytojai palaiko mokslinio determinizmo požiūrį, teigdami, kad laisva valia yra melas, kurį mes patys sau sakome, ir kuris gali suversti pernelyg didelę kaltę individui už veiksmus, kuriuos galima paaiškinti aplinkos poveikiu. Kita vertus, teigti, kad laisvos valios neturime, nes laisvė nėra visiška, yra tas pats, kaip sakyti, kad tiesa neegzistuoja, nes tobula tiesa yra nepasiekiama. Taigi, vienreikšmiai atsakyti, ar iš tiesų turime laisvą valią, negalima.
Kai žmogui skauda pirštą , tas pojūtis atitinka neblogai žinomus biocheminius procesus piršte, tačiau pats pojūtis, kodėl yra, kodėl yra toks o ne kitoks, mokslui yra fundamentali paslaptis. Visi pojūčiai yra fenomenalūs, nors ir atitinka objektyvius procesus. Taigi, kada žmogus jaučia kad yra laisvo pasirinkimo būsenoje, ta jo jausena atitinka materialius procesus, vykstančius tuomet smegenyse, kurie menkiau išmanomi kaip procesai piršte, tačiau mistikos vis viena nėra. Išskyrus pačią jaučiamą, mokslui nesuprantamą, bet gyvam daiktui normalią pasirinkimo būseną. Kurios robotas, priiminėjantis sprendimą, nejustų. Pvz mechanizmas ,įjungiantis šviesą temstant. Galime manyti kad paskutinę sekundę ar milisekundę mechanizme vyksta materialus „abejojimo” procesas, bet aišku(?) be jokių paralelinių pojūčių ir dvejonių.
Jei ant stalo guli peilis,vienas juo raiko duoną,kitas perpjauna gerklę.Daugelis norėtų kažką netinkamo,blogo padaryti,bet bijo įstatymų,policijos,teismų,kalėjimo.Jei sakykime vienai dienai žmonės būtų atleidžiami nuo bet kokios baudžiamosios atsakomybės,plėšti iš parduotuvių,žudyti,tai tai dienai įsivyrautų chaosas.Reikėtų kalbėti apie žmoguje glūdinti minčių,dvasios užtaisą , į blogą ir gerą nukreiptą blogos nelaisvos ,geros lasvos valios kryptį.Juk žmogus yra į tikslą,vietą judanti būtis.Ar iš kalėjimo,ar į kalėjimą.Dvi valios kryptys
Tikriausiai ta vieta kur žmogaus laisva valia smarkiausiai apribojama yra,kapas,net kvėpuoti ten panorėjęs nebegali,tokia savotiškai maža kamera,kurios neatrakinsi.Nebent kas turi raktus iš anapus.
Šaltas dirbtinio intelekto stilius
…ne veltui tavo toks vardas,oi,ne veltui….tevai jau nujaute….
Ar turime laisvą valią?
1. Vieni jogai sako, kad viskas yra nulemta;
2. Kiti jogai sako, kad viskas yra nulemta, bet iki 25 proc. galima pakeisti;
3. Dar kiti jogai sako, kad visada renkamės mes, bet pasirinkimo rezultatas visiškai nuo mūsų nepriklauso, kad visiškai nėra svarbu, ką mes pasirenkame, svarbiausia kaip pasirenkame;
4. Dar kiti mistikai sako, kad mintys yra visai ne mūsų, jos tiesiog eina į galvas iš visatos ir mūsų pasirinkimai yra tik iliuzija, kad mes kažką pasirenkame.
Aš labiausiai tikiu punktu Nr. 2. O kaip yra, niekas negali pasakyti.
Jei prisilietę pirštu prie karšto lygintuvo jaučiame skausmą ,tai , gerai žinome, yra glaudus atitikimas tarp pojūčio ir fizikinių, biocheminių pokyčių mūsų pirštuke.. Jei esame pasirinkimo būsenoje, kartais kankinančio ir ilgalaikio, turime teisę manyti, kad kažkur (smegenyse, ne piršte),vyksta atitinkami materialūs procesai, ir ne tipo primityvus kauliuko metimas, bet sudėtingas materialių ” įrašų” rinkimo , lyginimo ir svėrimas procesas, atitinkantis individo psichinės būsenos sudėtingumą. Ir jei žmogus, rinkdamasis, jaučia esančią nepasibaigusią galimybę pasirinkti, tai ir tai būsenai turi atitikti materiali pusiausvyros būsena smegenyse. …O pati psichinė būsena, ar tai būtų piršto skaudėjimas, ar rinkimosi valios jutimas, yra didžiulė subjektyvios būsenos buvimo paslaptis.