Ketvirtadienį apie 1 tūkst. ūkininkų prie Seimo protestavo prieš svarstomą mokesčių reformą.
Nors Seimas mokesčių reformos – Nekilnojamojo turto ir Gyventojų pajamų mokesčių įstatymų – svarstymą atidėjo kitai savaitei, šiandien (birželio 19 d.) nuo pat ankstyvo ryto prie Seimo susirinko šalies ūkininkai. Priešais parlamento rūmus buvo išrikiuotos kelios dešimtys traktorių – taip išreikštas nepritarimas skubotiems ir, jų teigimu, nesąžiningiems mokesčių pakeitimams.
Protestuotojai pabrėžė, kad neprieštarauja mokesčiams kaip tokiems, tačiau reikalauja teisingumo – vienodų sąlygų visiems dirbantiesiems ir verslams, o ne atskirų „baudžiavinių“ išskirtinumų žemdirbiams.
„Sutinkame prisidėti prie valstybės biudžeto papildymo, tačiau tik tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti verslai – be diskriminacijos pagal veiklos rūšį, proporcingai nuo pajamų, kaip ir visi Lietuvos gyventojai“, – kalbėjo vienas protesto dalyvių.
Plakatuose skelbta: „Pritariame tik nuosaikiam mokesčių didinimui, o ne mokesčių buldozeriui“; „Mes ne prieš mokesčius – mes už teisingumą“; „Maisto kainos prasideda nuo mokesčių“.
Ūkininkų siūlymai:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) turėtų būti 15 % pajamoms iki 60 VDU, o ne 20 % visiems;
- 20 % GPM turėtų būti taikomas tik uždirbantiems nuo 60 VDU;
- GPM apskaičiavimas turėtų būti pagrįstas 3 metų pajamų vidurkiu, atsižvelgiant į ūkininkų pajamų svyravimą dėl klimato ir rinkos sąlygų.
Politikai ir Vyriausybės pozicija
Į protesto vietą atvykęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigė, kad ūkininkai turėtų mokėti panašius mokesčius kaip ir gamybinės įmonės. Vis dėlto pripažino, kad aukštesnio GPM tarifo taikymo riba turėtų būti peržiūrėta, nes kitaip labiausiai nukentės stambieji ūkiai, mokantys „Sodros“ įmokas nuo apmokestinamų pajamų.
Ūkininkų palaikyti atvyko ir keli Seimo nariai: Viktoras Pranckietis (liberalas), Valius Ąžuolas („valstietis“), Kazys Starkevičius ir Laurynas Kasčiūnas (konservatoriai), Kęstutis Mažeika ir Algirdas Butkevičius („demokratai“).
Kaip rašė BNS, Seime svarstoma Vyriausybės iniciatyva didinti GPM progresyvumą šalia 20 (iki 36 VDU) ir 32 proc. (virš 60 VDU) tarifų įvedant naują 25 proc. tarifą (nuo 36 iki 60 VDU), įskaitant ir individualią veiklą.
Balsavimas dėl GPM ir NT mokesčių pokyčių priėmimo Seime turėjo vykti ketvirtadienį, tačiau jis nukeltas į kitą savaitę, po Joninių.
Parengta pagal alkas.lt ir laikmetis.lt inf.
Atkūrus nepriklausomybę ir pasibaigus duoklei maistu Maskvai, reikėjo stipriai , taip 1/3 sumažinti žemės ūkio sektorių, paliekant jam derlingiausias žemes, o1/3 žemių apsodinti mišku. Taip savaime būtų padidėjęs lietuviško žemės ūkio konkurencingumas. Deja, didžiulės dotacijos žemės ūkiui iš Centro sukėlė žemdirbiams ir didžiulį godulį , kokio nebuvo net kolūkių laikais. Lietuvis žemdirbys, 200 metų buvęs lietuviško miško priešu, taip ir netapo jo draugu.
Ūkininkų protestas prie Seimo – tai ne tik emocinė reakcija į mokesčių reformą, bet ir giluminis signalas apie valstybės nesugebėjimą užtikrinti ilgalaikio, duomenimis ir sektoriniu vertinimu grįsto požiūrio į žemės ūkio ir maisto sektorių. Vyriausybės siūlomas gyventojų pajamų mokesčio progresyvumo modelis ignoruoja esminį žemės ūkio specifikos faktorių – didžiulius pajamų svyravimus, priklausomus nuo klimato ir rinkos veiksnių. Todėl ūkininkų siūlymas taikyti GPM pagal trejų metų pajamų vidurkį yra racionalus ir turėtų būti rimtai svarstomas.
Svarbu suprasti: reikalavimas „ne prieš mokesčius, o už teisingumą“ nereiškia privilegijų prašymo. Atvirkščiai – jis reiškia siekį, kad ūkininkai nebūtų vertinami kaip eilinė veiklos forma, kurią galima apmokestinti mechaniniu principu. Žemės ūkis nėra tik verslas – tai valstybės strateginės atsparos dalis, esminė tiek maisto saugumui, tiek regionų gyvybingumui.
Dėl to šiandienos diskusijoje privalo dalyvauti ne tik Seimas ar Vyriausybė, bet ir ūkininkų atstovų organizacijos, kurios turėtų žengti iš komforto zonos – vietoje tradicinio interesų gynimo iš viršaus, būtina peržiūrėti atstovavimą, įtraukti daugiau smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų, regionų balsą. Tik tuomet bus galima kurti bendrą, teisingą ir ilgalaikę žemės ūkio ir mokesčių strategiją.
Vien simboliniai protestai, nors ir reikalingi, neišspręs giluminių problemų. Reikalinga nacionalinė vizija, kuri atsakytų į esminius klausimus: kaip užtikrinsime konkurencingą, tvarų ir socialiai teisingą žemės ūkį, kuris prisidėtų prie šalies saugumo, aplinkosaugos ir kaimo stiprinimo? Atsakymų reikia dabar – ne po reformos, o prieš ją.
Nesu žmogėnų kurie valdžioje daro nesąmones gerbėjas, bet faktas, kad protestuoja stambieji iškalbingas…Šalin rankas nuo agrooligarchų kišenės, kaip išdrįsot pasikėsinti į sąžiningai nukomunizdintas lėšas iš ES ir Lietuvos biudžeto…Smulkieji neprotestuoja…matyt jie ilgai netrauks…ir stambieji dar sustambės….Tik bestambėjant, kad bamba tik neatsirištų….Ir kas gi tokie „pagerbė” savo apsilankymu protestuotojus? Pranckietis, Ąžuolas, Starkevičius, Kasčiūnas…Butkevičius …dabar patapo „demokratu”…Ir čia mūsų valdžia? Dieve apsaugok ir apgink mus nuo tokios valdžios…nuo priešų kaip nors patys apsiginsim…Protestuojančių „agrokrokodilų” ašaros liejasi laisvai…