Tai nėra asmeninė R.Dagio krizė. Tai – sisteminė konservatyvia, patriotiška ir krikščioniška save vadinančios partijos krizė. Ji pergyvena MUTACIJĄ į grynai liberalia ideologija besivadovaujančią partiją.
Kadangi faktinis partijos ir šalies vadovas V.Landsbergis ideologiškai nėra išrankus ir gali tarnauti bet kuriai ideologijai, kuri padeda jam išlaikyti įtaką, galią, gyvenimo būdą, šiandien jis aktyviai dalyvauja TS/LKD partijos mutacijos liberalizmo link pagreitinime.
Matyt, jis mano, kad liberalizmas yra perspektyvi ideologija.
Drįstu paprieštarauti: tai reakcinga, į praeitį, į 19-ą amžių mus traukianti tikėjimų sistema. Neperspektyvus liberalizmas ir partijos ateities požiūriu – pasipriešinimas valstybes, tautas, šeimas griaunančiam individualizmui kaip paradigminiam liberalizmo pamatui, stiprės. Visoje Europoje.
R.Dagiui turiu tik vieną klausimą: kodėl jis taip ilgai dalyvavo pačios agresyviausios, aktyviausiai neapykantą skleidusios, daugiausiai iš visų partijų nuostolių Lietuvai padariusios partijos veikoje?
Sakau tai pripažindamas, kad gerokai papuvusi yra visa mūsų partinė sistema. Taip pat ir „kairioji” jos dalis.
Tas „vienas žmogus” su psichologine problema tai gabriukas arba vycka.
Nors senelis Dagyje įžiūrėjo jo asmeninę psichologinę problemą, nemanau, kad jis išėjo iš proto. Greičiausiai taip pasakyta todėl, kad aukojant partijos prestižą, norima dirbtinai gelbėti anūko įvaizdį. Manau, kad būdamas, pagal mane, liberalių pažiūrų, anūkas neturėtų vadovauti nei krikščionims, nei konservatoriams. Jei partija juo atsikratytų greičiau, tai išlaikytų savo rinkėjų elektoratą.