Po Piliečių konferencijos, vykusios Kaune pirmąją kalendorinio pavasario dieną, viešųjų diskusijų dėmesio centre atsidūrė tai, kurios partijos galėtų prarasti dalį rinkėjų, susikūrus Igno Vėgėlės vadovaujamai politinei jėgai. Man nepavyko išgirsti jokių diskusinių įžvalgų, kur veda Igno Vėgėlės deklaruojamų politinės sistemos pokyčių turinys.
Ką rodo toks vienpusiškas susirūpinimas parlamentinių partijų stovykloje?
Tai reiškia, kad Seime kadencija iš kadencijos tūnančioms interesų grupėms, kurios formaliai pasivadinusios politinėmis partijomis, tikrai rūpi ne tautos ir valstybės ateitis, o savanaudiški klaniniai interesai.
Matant, kaip aplinkiniame pasaulyje kinta žmonių vertybinės orientacijos, Lietuva negali ilgam likti ideologinės stagnacijos būklėje. Tuo labiau, kad vis daugiau kritiškai mąstančių žmonių atsigręžia į universaliąsias vertybes: žmogaus saugumą, laisvę ir savastį, kurių pagrindu suformuluotos ir prigimtinės žmogaus teisės. Negalima nematyti ir žmonijos pastangų išsaugoti gamtinę bei visuomeninę darną, kuri kildinama iš evoliucinės raidos dėsningumų. Tai biologinė ir etnokultūrinė įvairovė. Siekis išsaugoti mūsų tautinį identitetą – tai pastangos etnokultūrinės įvairovės saugumui užtikrinti, kas taip pat priskirtina prie universaliųjų vertybių.
Kaip liudija profesoriaus Igno Vėgėlės vertybinės nuostatos, jis savo politinės sistemos pokyčiais siekia aktualizuoti universaliųjų vertybių svarbą. Dėl to jo pastangos nekelia jokios grėsmės sąžiningai ir išmintingai visuomenės savivaldos tvarkai. Iš to seka išvada, kad kiekvienas brandžios mąstysenos rinkėjas, galvojantis ne korupcinės naudos kategorijomis apie savo vaikų ir vaikaičių ateitį, gali suvokti priedermę geros moralės pagrindais palaikyti tą politinę jėgą, kuri orientuota į universaliąsias vertybes.
Politinė jėga, kuri siekia bendrojo gėrio, o ne išskirtinės naudos sau, žinoma, nebus priimtina tiems, kurių mintys gana dažnai nukreiptos į viešųjų išteklių „privatizavimą“ arba jie už palankumą atitinkamam klanui tiesiogiai išlaikomi iš viešųjų išteklių.
Tačiau tai nėra pilietinė dauguma. O mūsų tautoje pakanka ir mąstančių, ir teisingumui palankių žmonių, kurie, pasirinkdami savo atstovus bendriems reikalams tvarkyti, pagaliau gali atsisakyti tylaus nuolankumo ir abejingumo, parodydami valingą savo charakterį.
Kadangi tokių lietuvių tikrai nemažas skaičius, aš tikiu Igno Vėgėlės idėjų ateitimi.
Idėjos turi ateitį, kai yra įgyvendinamos.
Bėda ta, kad idėjų pasauliui niekada netrūko, problemos rasdavosi su vykdytojais.
I. Vėgėlės „traukinys” senai nuvažiavo.
Sveikinu visus ,neabejingus lietuvybei ir demokratijos sukūrimo reikalams, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga…Kovo 11 d. 1990 metais vėl atkūrėme nepriklausomą valstybę iš kurios dabar liko ,,nepriklausomi” tik vėliava ir herbas , o Nepriklausomybė virto teise ir prievole stropiai perkėlinėti visų leftistinės ES institucijų teisės aktus į savo teisyną ir klusniai vykdyti bet kurias ES galingųjų ir kitų Vakarų šalių norus bei komandas. Na, o demokratija taip ir liko tik popieriuje , nes visos galioslegaliai yra politinės ir administracinės nomenklatūros ir įvairių savų ir užsienio oligarchinių grupių rankose rankose. Net LR verslo šulai,kaip Norfos prek.tinklo savininkas Dundulis teigia, kad ,,demokratija šalyje baigias iš karto, į urną įkrenta paskutinis rinkiminis biuletenis”.Papildau , nes iki biulelenių įmetimo vyksta tik demokratinio vyksmo ir lygių rinkimų imitacija. Jei susitelksim ir įgysim drąsos, gal dar Lietuva bus laisva ir demokratinė ir kada nors visi būsime lygiaverčiais savo šalies ,,akcininkais,,, turinčiais galimybę kontroliuoti ir atšaukinėti prisidirbusius, prisimelavusius politikus bei valstybės tarnautojus bei daryti įtaką politikų sprendimams ir tt/..Svajoti niekas nedraudžia, bet ,deja, kas tik vienas seimūnas I. Vėgėlė kalba apie būtinumą ,,pakeisti šalies politinę sistemą”, o mes ,eiliniai piliečiai , nei turime svertų, nei noro, nei valios ar drąsos atkurti dem. santvarką, veikiančią mūsų labui ir garantuojančiai fizinį išlikimą tautai ir lietuvių kalbai..Deja, bet Vėgėlė kol kas tuščiažodžiauja ir nesiūlo JOKIŲ reformų, kurių reikia norint sukurti demokrATINĘ santvarką daugumos naudai vietoje ONS- melagingos korumpuotos santvarkos…
Kvietimas telktis nėra įdėja. Bet p. Vėgėlė nesiūlo jokių idėjų, nei prastų, nei gerų, nei telkenčių …
Yra Pozicijoje dar vienas straipsnelis ir interviu apie Jankūno tapimą buvusios Gražulio partijos pirmininku. Ten ir dalis apie idėjas. Jankūnas ir Vėgėlė veikia išvien.
Nieko iš to rusofiliško narcizo nebus. Labanakt.
Nei jis rusofiliškas, nei narcizas. Bet nieko nebus, nes jis pats greičiausiai nesuvokia, kad yra tebeglobojamas internacių ir tebetarnauja internaciams.
Prieš kiekvienus rinkimus runkeliokams turi idėjų, o po rinkimų kaip visada – besąlyginė tarnystė karo nugalėtojams ir jų Jėgos teisei.
Tikėk, Jonai, o aš netikiu, tai ką? Slidus tas Vėgėlė…
Neteko girdėti ar skaityti jokių Seimo nario Vėgėlės idėjų, kaip jis siūlo stiprinti valstybinės lietuvių kalbos statusą. Skaičiau, kad Vilniaus r. Mickūnuose tėvai neturi galimybės vaikų leisti į mokyklą, kurioje būtų mokoma valstybine lietuvių kalba, nes Vilniaus r. savivaldybės taryba galimai dar jos neplanuoja įkurti, galimai neužtikrina galimybės mokyti vaikus valstybine lietuvių kalba visoje savivaldybės teritorijoje. Kur Seimo nario Igno Vėgėlės pastangos pakeisti tokią padėtį ? Tuo tarpus I.Vėgėlė berods iki šiol buvo vienoje Seimo frakcijose su Tomaševskio partijos atstovais?
Būtų gerai sužinoti nors vieną idėją. Pažadas, kad bus gerai irgi geras
Būtent. Jokių idėjų nėra, todėl ir atgarsis arti nulio.
Burkimės ir bus geriau? Sugalvosim eigoj?
Pinigų turi, teisę išmano, ryšių, think tankų turi, o nieko konkretaus nesugeba liaudžiai pasiūlyti…
Viltingai laukiame, gal nužengs naujas vadas. Galbūt Vėbėlė pavaldys mus geriau. Gal ko duos, gal mažiau skriaus.