Mūsų mylima valdžia – „gramatiejai“ – rengia dar vieną įstatymą, kuris įteisins dar vieną mokykla ir mokytojais „besirūpinančią“ instituciją, išlaikomą iš mokesčių mokėtojų pinigų.
MOKYTOJŲ RŪMAI.
Lyg esamo būrio profsąjungų ir esamo biudžetinių organizacijų gausaus tinklo bei NVO plius dar ir visokių VšĮ tinklų nepakaktų.
Beprotybė kažkokia. Jokių unikalių funkcijų. Povo plunksna kepurėje, nenorintiems tikrų reformų mokykloms. Nenori mokytojams mokėti 150 proc. nuo VDU, tai siūlo „ubagams“ Rūmus.
Vidutinio lygio menedžeris didmiesčiuose drąsiai gauna apie 5 tūkst. eurų algos. Tai nepasiekiamas Kilimandžaras ar Komunizmo viršukalnė ne tik mokytojams, bet ir direktoriams.
De jure reikšmingai, kultūriškai išskirtinai svarbiai, bet de facto marginaliai profesinei bendruomenei siūlo RŪMUS…
Priverstų geriau be broko dirbti NŠA ir pačią ministeriją.
Atsidarykite tų institucijų tinklalapį ir panagrinėkite struktūrą. Atrodome kaip federalinė Vokietija su 84 milijonais gyventojų.
Padarytų verčiau švietime besisukančių NVO ir VšĮ kompleksinį veiklos bei rezultatyvumo auditą, kurios realiai naudingos, kurios imituoja darbą ir užsiiminėja „fondačiulpyste“?
Kur biurokratijos mažinimas mokyklose, kur mokytojų profesinė autonomija, kur mokytojų kūrybinės atostogos ir galimybė išeiti į pensiją anksčiau, kaip tatai yra civilizuotose šalyse.
Kur švietimo rėmimo įstatymas, numatantis lengvatas ir preferencijas mokinimas, studentams, pedagogams?
S. Vydūnas Prūsijoje savo laiku (1912 m.) anksti – 44 m. amžiaus – išėjo į pensiją, kadangi sukaupė stažą. Mes net 20 a. pradžios šiuo požiūriu nepasiekėme.
Kur moderni mokytojų kompetencijų tęstinio ugdymo sistema?
Pasikelkite ir pasižiūrėkite, koks atsilikęs (ne turiniu, kuris neretai geras), bet organizaciniu modeliu yra šis kraštutinai svarbus sektorius.
Kur Mokyklinės tarnybos įstatymas, kaip Vokietijos „Lehramtgesetz“, kuris sutvarkytų visą mokytojų, direktorių ir specialistų karjerą, atostogas, atestaciją, kategorijas, atlygį, atleidimą iš darbo ir priėmimą į darbą?
Tegul stiprina jau esamas profsąjungas, o ne suka galvą, kaip kolektyvinėse sutartyse numatytų prievolių ir įsipareigojimų nevykdyti.
Kvailystė mokytojų ir direktorių, jų karjeros modeliavimą bei administravimą 100 proc. pakišinėti po unifikuotu darbo kodeksu.
Valstybė eina durnyn akyse.
Kas yra tos nesąmonės autorius, kokia institucija teikia šį teisės aktą?
Kas sudaro interesų grupę?
Kas rengia teisės akto poreikio pagrindimą?
Parodykite mums savo veidelius.
Mokytojai, direktoriai, pavaduotojai iki iškrypimo yra perstimuliuoti informacija, pertekliniais įsipareigojimais, beprasmiškais darbais. Netrukus bus įtraukti ir privesti suktis dar viename biurokratinės šūdmalos akivare… glamūriniu pavadiniu – RŪMAI.
Vargas tau Jeruzale, vargas tavo vaikams.
Su bičiuliškais sveikinimais.
