laikmetis.lt
Pedagogės ir visuomenės veikėjos Astros Genovaitės Astrauskaitės atleidimas iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos yra neteisėtas, tačiau į darbą ji grąžinama nebus, penktadienį nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas.
„Teismo giliu įsitikinimu, ieškovės turimų įsitikinimų saviraiškos rodymas, sukėlęs nemažus atgarsius visuomenėje ir viešojoje erdvėje, koreliuojantis su galimu įstatymų pažeidimu ir teisėsauga, nėra suderinamas su mokytojo profesija, kuriai, minėta, keliami didesni moraliniai ir reputaciniai reikalavimai, gali pakenkti ugdymo procesui, įnešti didesnės nei įprasta konfliktinės situacijos gimnazijos bendruomenėje, kas neabejotinai gali sąlygoti nepakankamai palankias ir saugias darbo sąlygas pačiai ieškovei“, – sprendimą negrąžinti jos į darbą motyvavo teismas.
Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė yra viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo. Jai pareikšti įtarimai dėl organizavimo ir provokavimo.
Teismas nusprendė laikyti, kad jos darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo.
Jis taip pat priteisė A. G. Astrauskaitei 5 tūkst. eurų už priverstinės pravaikštos laiką.
Šis sprendimas nėra galutinis ir per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
A. G. Astrauskaitė iš mokyklos atleista pernai gruodį, nustačius, jog ji buvo įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos.
Tuometinis Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas sakė, kad pedagogė išvis negalėjo būti priimta dirbti lietuvių kalbos mokytoja, nes neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Darbo ginčų komisija kovą iš dalies patenkino A. G. Astrauskaitės prašymą pripažinti jos atleidimą neteisėtu, bet į darbą negrąžino.
Mokykloje A. G. Astrauskaitė nebedirba nuo šių metų kovo 1 dienos.
Riaušės, dėl kurių teisiama A. G. Astrauskaitė, prie parlamento rūmų Vilniuje kilo užpernai rugpjūčio 10-osios vakarą. Tą pačią dieną prie Seimo vyko mitingas prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.
„Teismo giliu įsitikinimu, ieškovės turimų įsitikinimų saviraiškos rodymas, sukėlęs nemažus atgarsius visuomenėje ir viešojoje erdvėje, koreliuojantis su galimu įstatymų pažeidimu ir teisėsauga, nėra suderinamas su mokytojo profesija, kuriai, minėta, keliami didesni moraliniai ir reputaciniai reikalavimai, gali pakenkti ugdymo procesui, įnešti didesnės nei įprasta konfliktinės situacijos gimnazijos bendruomenėje, kas neabejotinai gali sąlygoti nepakankamai palankias ir saugias darbo sąlygas pačiai ieškovei“, – sprendimą negrąžinti jos į darbą motyvavo teismas. Sovietmety buvo posakis, kad „u kogo bolše prav, tot i prav”. Nepalaikau mokytojos tik jos priešinimesi valstybei jos kovoje prieš pandemiją. O tas teismo pasakymas, kad mokytojos elgesys „koreliuojasi su galimu įstatymo pažeidimu ..” man priminė iš anekdoto Sarą, kuri buvo tik „truputi nėščia”. Sara buvo tikrai nėščia, o mokytoja, pasak teismo, tik galimai pažeidė įstatymą. O jei mokytojos kolegos nežiūrėtų į maitintojų valdžioje rankas, bet kaip ir mokytoja turėtų tvirtas, nusistovėjusias moralės nuostatas, laikytųsi nusistovėjusių pažiūrų į šeimą, kalbą, papročius, priešintųsi iš vakarų sklindančiom blogybėm, nebūtų ir dirbtinos koreliacijos su mokytojos įsitikinimais.
Atleidimas – neteisėtas, bet uždraudimas grįžti į darbą taip pat – neteisėtas. Rašoma, kad mokytoja neturi pastovaus darbo jau nuo praeitų metų rugpjūčio? Juk pirmiausia ji „užkliuvo” nežinia kieno valdžiai, kai protestavo prieš neteisėtą K. Škirpos alėjos pervardinimą į nežinia kieno „trispalvės” (sovietinė vėliava taip pat buvo trispalvė). Jos protestas buvo taikus, niekam pavojaus nekėlęs pamojavimas Lietuvos valstybės vėliava. Ar tai jau uždrausta?
Tai kur žmogui dirbti? Kaip pragyventi? Kodėl ji nebegali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją, nors iki tol buvo laikoma gera mokytoja? Ar Lietuvoje reikalingi tik tokie pedagogai, kurie… neturi pažiūrų arba jas slepia nuo savo mokinių. Yra pasaulyje keletas šalių, kur mokytojui sakoma: „Dėstyk gramatiką (matematiką iar pan.), bet nedrįsk su jais arba jų tėvais pasidalinti savo dorovine arba pilietine pozicija? Ar dabar jau ir Lietuva brukama į tokių šalių terpę?
Supratau, jei ne mokytoja Astrauskaitė viskas būtų OK.
Dėl to visus ir sveikinu su atpėdinančia „valstybės” paminėjimo diena.