Operacija „Epinis įniršis“ – tryliktoji diena: JAV priklausantis naftos tanklaivis tarp tų, kurie nukentėjo nuo Irano dronų laivų

Karinė operacija prieš Iraną ketvirtadienį įžengė į tryliktąją dieną. Iranas ir jo įgaliotiniai Libane toliau rengia smūgius, įskaitant atakas prieš naftos tanklaivius Persijos įlankoje, o Izraelis teigia, kad per naktį sudavė „didelius“ smūgius IRGC infrastruktūrai.

Vienas iš didžiausių prezidento D. Trumpo smūgių Iranui prieštaravimų buvo visiškas Britanijos vyriausybės atsisakymas bet kokiu būdu remti savo sąjungininkę – netgi blokuojant JAV galimybę vykdyti smūgius iš JAV oro bazių Jungtinės Karalystės teritorijoje. Tačiau panašu, kad ši pozicija pamažu keičiasi, nors premjeras Keiras Starmeris apie tai viešai nekalba.

Tuo metu netoli RAF Fairford perimetro vyksta intensyvūs darbai. Britų spaudos fotografai užfiksavo keletą įdomių kadrų, kuriuose matyti, kaip JAV oro pajėgų personalas prižiūri ir krauna B-1 „Lancer“ bombonešius JDAM bombomis – modernizuotomis Vietnamo laikų „kvailomis“ bombomis. Pridėjus uodegos modulį ir paprastą valdymo rinkinį, jos paverčiamos labai ekonomiška tikslia amunicija. Kaip jau matėme, JAV oro pajėgos šiuo metu veikia beveik neginčijamoje oro erdvėje, todėl toks ginkluotės naudojimas yra itin efektyvus.

Sudėtingesnėje oro erdvėje naudojama ir naujesnė JDAM versija – „ER“ („Extended Range“, išplėsto nuotolio). Ši versija turi išskleidžiamus sparnus, kurie bombą paverčia sklandytuvu. Tai leidžia paleisti ją iš didesnio atstumo, kai lėktuvas negali skristi tiesiai virš taikinio. Tokiu būdu galima smogti taikiniui iš saugesnės distancijos ir tuomet pasitraukti. Tokių bombų nemažai matėme Ukrainos kare, kur nė viena pusė nepasiekė aiškaus oro pranašumo, tačiau Irano atveju tokios priemonės greičiausiai net nėra būtinos.

Naujienų agentūra „Agence France-Presse“ kalbėjosi su Irano užsienio reikalų ministro pavaduotoju Majidu Takht-Ravanchi, kuris savo šalį vaizdavo kaip nekaltą Amerikos auką. Jis teigė: „Mes nenorime, kad ateityje su mumis taip elgtųsi“, ir skundėsi, kad JAV pernai smogė Irano sąjungininkui Izraeliui, o po aštuonių mėnesių tai padarė dar kartą. Pranešama, kad jis naujienų agentūrai sakė: „Norime matyti, kad karas Iranui nebebūtų primestas.“

„Le Figaro“ teigia, kad jis taip pat sakė: „Prieš prasidedant karui kelis kartus informavome savo kaimynus, kad jei Amerika dalyvaus agresijoje prieš Iraną, visi Amerikos interesai ir bazės bus teisėti Irano taikiniai. <…> Mes veikiame savigynos tikslais ir toliau taip veiksime tiek, kiek reikės.“

Mes turime naujausią CENTCOM informaciją apie smūgių statusą. JAV pajėgos per 13 dienų smogė „apytiksliai“ 6 tūkst. taikinių, įskaitant daugiau nei 90 Irano laivų, kurie buvo „apgadinti arba sunaikinti“. Jūrų karas iki šiol buvo svarbus konflikto elementas, o CENTCOM pažymi, kad operacijoje dalyvauja daugiau nei 60 laivų ir daugiau nei 30 minų paieškos bei neutralizavimo laivų.

Pažymėtina, kad nuskandintų „laivų“ skaičius jau kelias dienas išlieka maždaug 60, o tai rodo, kad Jungtinės Valstijos tikriausiai pataikė ar nuskandino beveik visus didesnius laivus, kuriuos Iranas turėjo. Tačiau pagrindinė grėsmė slypi kitur: jau pranešėme apie vadinamąjį „uodų laivyną“ – daugiau nei 1000 mažų Irano greitaeigių laivų, galinčių gabenti sprogmenis. Jie lengvai išsklaidomi, paslepiami ir sunkiai aptinkami. Todėl dar reikia daug nuveikti, kad Persijos įlankoje daugiau naftos tanklaivių nenukentėtų.

We are eliminating Iran’s ability to threaten American forces and regional partners through lethality and precision. pic.twitter.com/5Dkku2b3Nd

— U.S. Central Command (@CENTCOM) March 12, 2026

Iranas, ilgą laiką buvęs aktyvus kibernetinėje erdvėje, surengė pirmąją didelę kibernetinę ataką nuo JAV ir Izraelio smūgių pradžios beveik prieš dvi savaites. Manoma, kad Irano programišiai smogė medicinos įrangos gamintojai „Stryker Corporation“, ištrindami jos duomenis ir išjungdami telefonų sistemas. Mūsų technologijų žurnalistas Lucasas Nolanas parengė išsamią šios situacijos apžvalgą.

Pašalintas aukšto rango Irano vadas

IDF pranešė „pašalinusi“ Ali Muslimą Tabają – Irano sukarintų pajėgų vadą, kuris taip pat kovojo kartu su „Hezbollah“. Jis, jo pavaduotojas ir keli kiti karininkai žuvo per naktinį aviacijos smūgį Libane. „The Times of Israel“ cituoja IDF atstovą, kuris teigė: „Praėjusią naktį, kai jie koordinavo ugnį į Izraelį, jie buvo pašalinti per kelias sekundes.“

Kiti įvardyti žuvę lyderiai – „Hezbollah“ vadas Abu Ali Rijanas, apibūdinamas kaip „centrinė figūra, atsakinga už operacijų koordinavimą, kovotojų verbavimą ir ginklų tiekimo grandinės valdymą“, taip pat IRGC ir „Hezbollah“ ryšių pareigūnas Abu Dharras Mohammadi Beirute.

Iranas paskyrė naują aukščiausiąjį lyderį po to, kai neteko ankstesniojo, tačiau jis dar nebuvo nei pasirodęs viešai, nei girdėtas, todėl kai kuriems tai atrodo įtartina. Po pranešimų, kad jis galėjo patekti į „incidentą“ ir būti „sužeistas“, vėl kilo spėlionių, ir kai kas jį pradėjo vadinti „kartoniniu Khamenei“.

Dabar Irano valstybinė žiniasklaida pateikė Mojtabos Khamenei gyvybės įrodymą. Tačiau nei nuotraukų, nei vaizdo ar garso įrašų nepateikta – tik rašytinis pareiškimas, ir gana karingas. Jis (arba jo vardu kalbantis asmuo) pareiškė, kad Teheranas „atkeršys už iraniečių kraują“.

Teigiama, kad jis sakė: „Kerštas, kurio siekiame, yra ne tik už didžiojo revoliucijos lyderio kankinystę… Kiekvienas priešo nužudytas tautos narys tampa atskiru keršto motyvu… Žinoma, Hormūzo sąsiaurio blokavimo svertas turi būti ir toliau naudojamas.“

Du sužeisti per gaisrą laive „USS Gerald R. Ford“

5-asis JAV laivynas pranešė, kad branduoliniame superlėktuvnešyje „USS Gerald R. Ford“ kilo gaisras skalbyklos patalpose. Per incidentą buvo sužeisti du žmonės, tačiau jų sužalojimai nėra kritiniai, o būklė – stabili. Teheranas nuolat tvirtina, kad raketomis smogė amerikiečių lėktuvnešiams ir netgi juos nuskandino.

Lieka paslaptis, kodėl tokie teiginiai kartojami, nors jie akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Tačiau lėktuvnešiai yra itin galingi Vakarų karinės galios simboliai, todėl kai kurioms valstybėms pati jų nuskandinimo idėja turi propagandinę vertę. Tarp kai kurių žmonių iki šiol gyvuoja mitas, kad 1982 m. Folklando karo metu Argentina slapta nuskandino britų lėktuvnešį, o pasaulis to nepastebėjo, nes Londonas esą skubiai pastatė pakaitinį ir jį tyliai pradėjo eksploatuoti.

CENTCOM ir toliau skelbia savo smūgių vaizdo įrašus, kurie iliustruoja, kokiu mastu JAV veikia praktiškai neginčijamoje oro erdvėje. Vaizduose matyti itin tikslūs smūgiai, kuriuos nukreipia pažįstamas lazerinių taikiklių mirgėjimas.

Geras to pavyzdys – per naktį iš CENTCOM gauta filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip lazerinis žymeklis nukreipiamas į tašką ties rusiškos gamybos transporto lėktuvo „Ilyushin Il-76“ sparnų tvirtinimo vieta. Šaudmuo krinta tiesiai į lazerio spindulį ir detonuoja, tvarkingai nupjaudamas sparnus, sukeldamas palyginti nedidelę sprogimo žalą, išskyrus užsidegusį kurą. Bet kokiu atveju taikinys neutralizuotas.

Šį rytą taip pat pasirodė daugiau vaizdo įrašų, kuriuose vėl matyti smūgiai Irano mobiliesiems raketų ir raketinių sistemų paleidimo įrenginiams. Tokių įrenginių naikinimas yra pagrindinė JAV misija, ir atrodo, kad jie sistemingai medžiojami visur, kur tik aptinkami. Kaip minėta anksčiau, dalis jų bandoma slėpti – kai kurie paleidimo įrenginiai aptinkami po tiltais, tunelių prieigose ar po medžių linija.

The Iranian regime is losing air capability day by day. U.S. forces aren’t just defending against Iranian threats, we are methodically dismantling them. pic.twitter.com/CrJj2nFtHB

— U.S. Central Command (@CENTCOM) March 12, 2026

Ankstyvą sekmadienio rytą sprogimas sudrebino JAV ambasadą Osle, Norvegijoje. Norvegijos policija pirmą kartą pranešė sulaikiusi tris irakiečių kilmės brolius, įtariamus teroristiniais nusikaltimais. Policija teigė, kad savadarbis sprogstamasis įtaisas buvo „labai galingas“, o tai, kad pastatas nepatyrė akivaizdžios žalos, lėmė itin sustiprinta JAV ambasados konstrukcija.

We are eliminating Iran’s ability to threaten American forces and regional partners through lethality and precision. pic.twitter.com/5Dkku2b3Nd

— U.S. Central Command (@CENTCOM) March 12, 2026

Iranas paleidžia jūrinius dronus prieš naftos tanklaivius

Per naktį Iranas smogė mažiausiai trims naftos tanklaiviams Persijos įlankoje – vienam prie Jungtinių Arabų Emyratų krantų ir dviem prie Basros Irake. Turime keletą vieno iš smūgių Irake vaizdų – jie labai dramatiški, matyti didžiulis ugnies kamuolys.

Innocent seafarers in the firing line again.

Two oil tankers were attacked by Iranian forces just south of Iraqi coast last night, believed to be MV Safesea Vishnu and MV Zefyros pic.twitter.com/TSGTjCOvLn

— Navy Lookout (@NavyLookout) March 12, 2026

BBC praneša, kad vienas iš prie Irako krantų nukentėjusių laivų – „Safesea Vishnu“ – priklauso JAV, tačiau plaukioja su Maršalo salų vėliava. Tokia vėliavos registravimo praktika leidžia laivų savininkams eksploatuoti laivus su mažesne reguliacine našta ir mažesnėmis išlaidomis. Nors ši sistema jau seniai plačiai naudojama, jūrų saugumo specialistai nuolat diskutuoja, kiek ilgai tokios šalys kaip Jungtinės Valstijos ar Jungtinė Karalystė bus pasirengusios brangiai ginti laivus, kurie plaukioja su pigiausių „patogių vėliavų“ registracija.

Juk Maršalo salos negali užtikrinti laivybos saugumo atviroje jūroje – ši valstybė net neturi savo kariuomenės.

Raketos ir dronai toliau smogia Izraeliui

„The Times of Israel“ praneša, kad naktį iš Libano į Izraelį buvo paleista „didelė“ raketų ir dronų salvė. Leidinys taip pat atkreipia dėmesį į šiandien kilusius ginčus dėl tariamo Izraelio gynybos pajėgų (IDF) nesugebėjimo tinkamai informuoti visuomenės. IDF teigė mėginusios sušvelninti ataką smūgiais raketų paleidimo įrenginiams Libane, taip pat numušdamos raketas ir dronus, kurių dalis pasiekė Izraelio teritoriją. Iš viso buvo paleista apie 200 raketų, o IDF nurodė, kad dauguma jų buvo perimtos arba nukrito nesukėlusios žalos.

Tuo pat metu IDF pranešė, kad šį rytą surengė „plataus masto“ oro antskrydžius prieš Iraną, nukreiptus į „teroristinę infrastruktūrą, ginklų saugyklas, centrinę būstinę“ ir branduolinės programos kompleksą. Pasak IDF, „Taleghano kompleksas yra vieta, kurią Irano režimas naudoja branduolinių ginklų pajėgumams plėtoti. Šis kompleksas buvo naudojamas kuriant pažangius sprogmenis ir atliekant jautrius eksperimentus kaip slaptojo AMAD projekto dalį 2000-aisiais“.

Apie Irano vadinamąjį „uodų laivyną“, kurį sudaro keli šimtai mažų atakos laivų, žinoma jau daugelį metų. Tai – nuo Kinijoje pagamintų priešlaivinių raketų paleidimo įrenginių, pritvirtintų prie komercinių greitaeigių katerių, iki sprogmenimis prikrautų valčių, skirtų „USS Cole“ tipo atakoms. Vis dėlto per pastarąsias dvi savaites jie buvo naudojami palyginti nedaug.

Iki šiol bene veiksmingiausias tokių laivų panaudojimo pavyzdys buvo Ukrainos žvalgybos tarnybų operacijos, kurios, kaip teigiama, dronų spiečiais nuskandino kelis Rusijos karo laivus. Ir šiuo atveju tai buvo sprogmenimis pripildyti greitaeigiai kateriai su sparčiu duomenų perdavimo ryšiu.

Iranas smogia italams

Ankstyvą rytą raketa pataikė į Italijos karinę bazę Irake. Sužeistųjų nėra, tačiau tai gali rodyti, kad Iranas ir toliau rengia smūgius naudodamas likusius raketų paleidimo įrenginius – jei, žinoma, raketa iš tiesų buvo iranietiška.

Italijos vyriausybė pasmerkė išpuolį, tačiau pareiškė norinti atlikti „labai išsamų tyrimą“ prieš galutinai įvardydama, kas, jos manymu, yra atsakingas. Taip pat pažymėta, kad Italijos bazė yra greta kitoms šalims priklausančių bazių, todėl abejojama, ar būtent ji apskritai buvo numatytas taikinys.

breitbart.com