Prigimtines žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos ragina laikytis Konstitucijos, gerbti visų piliečių lygybę, nepaisant jų pažiūrų ir religinių įsitikinimų.

Beveik trys dešimtys Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų – profesinės sąjungos, šeimų, švietimo bei prigimtines žmogaus teises ginančios asociacijos, viešosios įstaigos – išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo narius, Seimo pirmininkę Ingą Ruginienę ir Teisingumo ministrę Ritą Tamašunienę, ragindamos sustabdyti viešus bandymus diskriminuoti asmenis dėl jų pažiūrų ar religinių įsitikinimų.
Pasak kreipimosi autorių, pastaruoju metu viešojoje erdvėje daugėja atvejų, kai politikai ar visuomeninės organizacijos ragina vertinti valstybės tarnyboje dirbančius ar į pareigas paskirtus asmenis ne pagal jų kompetenciją, patirtį ar profesionalumą, o pagal jų pažiūras. Tokie veiksmai, teigiama pranešime, prieštarauja demokratinės valstybės principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.
„Tokie raginimai ne tik normalizuoja diskriminaciją, ardo valstybės valdymo struktūrų stabilumą, bet ir mažina visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis. Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai saugo minties, tikėjimo, sąžinės ir įsitikinimų laisvę, o 29 straipsnyje netgi pabrėžia, jog žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti privilegijų dėl jo tikėjimo ar pažiūrų“, – pabrėžė Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Globys.
Kreipimesi taip pat primenama, kad Lygių galimybių įstatymas įpareigoja visas valstybės institucijas ir darbdavius užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
„Nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustato, jog valstybės tarnautojai turi būti tam tikrų pažiūrų ar jų neturėti. Bet koks siekis vertinti žmogaus tinkamumą pareigoms pagal jo įsitikinimus prieštarauja Konstitucijai“, – teigia teisininkė, nacionalinės šeimos ir tėvų asociacijos pirmininkė Violeta Vasiliauskienė.
Organizacijos pabrėžia, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kai aplink Lietuvą auga įtampos ir grėsmės, ypač svarbu išlaikyti vienybę, sutelktumą, profesionalumą ir pagarbą nuomonių įvairovei.
„Tik pagarba žmogaus orumui ir nuomonių įvairovei grindžiama valstybė gali būti stipri ir atspari tiek išorės, tiek vidaus pavojams“, – teigiama pranešime.
Vienybė ir sutelktas darbas sprendžiant svarbiausius, visų pirma bendrojo gėrio siekiančius valstybės uždavinius yra mūsų, kaip pilietinės ir demokratinės visuomenės, pareiga.
Visas kreipimosi tekstas:
Lietuvos Respublikos Prezidentui
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos Respublikos ministrei pirmininkei Ingai Ruginienei
Kopija:
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei
VIEŠAS KREIPIMASIS
Dėl skatinimo diskriminuoti asmenis dėl jų pažiūrų ir įsitikinimų
2025 m. spalio 21 d.
Pastaruoju metu stebime, kaip kai kurios visuomeninės organizacijos ir politikai viešai skatina diskriminuoti į valstybės pareigas paskirtus asmenis dėl jų pažiūrų ir įsitikinimų (pavyzdžiui, bandymai diskredituoti į Teisingumo viceministrės pareigas paskirtą Kristiną Zamarytę – Sakavičienę), kas kelia rimtą susirūpinimą dėl cancel kultūros įsigalėjimo jau ir valstybės valdymo lygmenyje bei diskriminacijos, kurią draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.
Primename, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo įsitikinimų, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę. Konstitucijos 25 straipsnyje numatyta, jog „žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“; 26 str. nurodyta: „minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo“. Taip pat Konstitucijos 29 straipsnis teigia: ,,Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“
Lygių galimybių įstatymas pateikia diskriminacijos sąvoką, kuri apima tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą ar nurodymą diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Šis įstatymas įpareigoja visas valstybės institucijas ir darbdavius užtikrinti asmenims lygias galimybes tiek įsidarbinant, tiek ir einant pareigas, nepaisant tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos.
Nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nenumato, jog valstybės tarnautojai turi būti tam tikrų pažiūrų ar tam tikrų konkrečių pažiūrų neturėtų.
Taigi, bet koks siekis vertinti žmogaus tinkamumą eiti pareigas ar užimti valstybės postus ne pagal kompetenciją, išsilavinimą, profesionalumą ar patirtį, o pagal jo pažiūras ar įsitikinimus, prieštarauja demokratijos principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Toks veikimas normalizuoja diskriminaciją, ardo valstybės valdymo struktūrų stabilumą bei mažina visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis.
Todėl raginame valstybės institucijų vadovus, politines organizacijas ir visuomenės veikėjus laikytis Konstitucijoje įtvirtintų pamatinių vertybių – lygiateisiškumo, pagarbos žmogaus orumui ir nuomonių įvairovei.
Šiandien, matant augančias nesantaikas bei karinius konfliktus tarp šalių ir kylančius realius pavojus Lietuvos sienų saugumui, ypač svarbu išlaikyti vienybę, sutelktumą, profesionalumą ir tarpusavio pagarbą.
Tik vieninga ir pagarba grįsta visuomenė bei valstybė gali būti stipri ir atspari tiek išorės, tiek vidaus pavojams. Vienybė ir sutelktas darbas sprendžiant svarbiausius, visų pirma bendrojo gėrio siekiančius valstybės uždavinius yra mūsų, kaip pilietinės ir demokratinės visuomenės, pareiga.
Mes, žemiau pasirašiusios organizacijos ir bendruomenės, matydami viešus raginimus diskriminuoti asmenis dėl pažiūrų, reiškiame rimtą susirūpinimą tuo ir raginame užtikrinti, kad būtų laikomasi Konstitucijos, kuri užtikrina visų piliečių lygybę, nepaisant jų pažiūrų ir įsitikinimų.
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Globys
Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Jolita Pukelienė
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“
Sąjunga „Vardan šeimos”, pirmininkė Edita Morkūnienė
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, pirmininkė Violeta Vasiliauskienė
VšĮ „Krizinio nėštumo centras“, vadovė Zita Tomilinienė
Rengimo šeimai asociacija, vadovas Ramūnas Aušrotas
Ateitininkų federacija, pirmininkas Gediminas Plečkaitis
Lietuvos gydytojų asociacija „Už žmogaus gyvybę”, pirmininkė Eglė Markūnienė
Viešoji įstaiga „Konstitucinių asmens teisių institutas”, direktorius Vilius Leškys
VšĮ „Laisvos visuomenės institutas“, direktorė Diana Karvelienė
Lietuvos tėvų forumas, tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas
Lietuvos akušerių sąjunga, valdyba
Ugdymo šeimoje asociacija, vadovė Akvilė Adomaitytė
VšĮ Teisės ir religijos tyrimų centras, vadovas Vytis Turonis
VšĮ „Gyvenimo ir tikėjimo institutas“, vadovė Lina Šalučkienė
VšĮ Laikas po dangumi, direktorė Jolita Viluckienė
Kauno Arkivyskupijos Šeimos centras, vadovė Ingrida Jazgevičienė
Viešoji įstaiga „Šeimos institutas“
VšĮ „Kuriu Lietuvai”, vadovas Simonas Streikus
VšĮ „Tiesa išlaisvina”
VšĮ „Gerosios Naujienos Centras”, direktorius Remigijus Jucevičius
ProLife Europe, koordinatorius Baltijos šalyse Antanas Urma
Katalikų medijų centras, vadovas Andrius Jakelis
Asociacija „Šviesos kampelis“, direktorė Indrė Pavinkšnienė
VšĮ Apologetika, direktorius Laurynas Jacevičius






Matyt, reikia ir Nevyriausybinių organizacijų kreipimosi.”Grupė Seimo narių kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę, ragindami imtis skubių veiksmų, kad Mickūnų seniūnijos vaikai turėtų galimybę mokytis valstybine lietuvių kalba.
Šiuo metu Mickūnų gyvenvietėje veikia tik dvi lenkiškos gimnazijos – Mickūnų ir Egliškių, o lietuvių kalba besimokantiems vaikams vietos nėra. Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtame lietuviškame vaikų darželyje ugdoma net 110 vaikų, tačiau jiems vėliau nėra galimybės tęsti mokslų lietuvių kalba savo gyvenvietėje.
„Tai akivaizdus švietimo prieinamumo ir lygių galimybių pažeidimas. Negalime toleruoti situacijos, kai Lietuvos vaikai savo šalyje neturi galimybės mokytis valstybine kalba. Tai klausimas ne tik apie švietimą, bet ir apie mūsų valstybingumo pagrindus“, – sako Seimo narys Audronius Ažubalis, vienas iš kreipimosi iniciatorių.”lrs.lt/sip/portal.show?p_r=36002&p_k=1&p_t=292971&p_a=1698&p_kade_id=10