Rimas Jurkevičius
Skandalingos Nacionalinio susivienijimo vidaus tyrimo komisijos išvados nustatė, kad 2024 m. Seimo rinkimuose NS pralaimėjo ne dėl menko partijos populiarumo ar netinkamos komunikacijos, kaip iki šiol buvo manoma, o todėl, kad visi jos kandidatai, išskyrus kelis, buvo sąmoningai slepiami nuo rinkėjų, – rašoma išvadas pakomentavusio NS pirmininko prof. Vytauto Radžvilo laiške partiečiams.
Iš pradžių daugelis kaltino rinkimų strategiją, esą pagrindinė nesėkmės priežastis buvo sprendimas daugiausia bendrauti su rinkėjais platinant partijos laikraščius įvairiose Lietuvos vietose – miestų ir miestelių gatvėse. Skambėjo kaltinimai, kad tokia forma yra atgyvenusi, nes žmonės jau seniai naujienų semiasi ne iš laikraščių, o iš televizijos ir interneto. Todėl, sakyta, NS nesugebėjo perduoti savo žinios ir patraukti rinkėjų dėmesio.
Tuo pat metu dalis NS aktyvistų metė sunkius kaltinimus vadovybei – neva ši nekompetentinga, nesugebanti tinkamai vadovauti partijai.
Tačiau vos pradėjus vidaus tyrimą, netikėtai paaiškėjo, kad problema slypėjo visai kitur. Ne vadovybės klaidose, o ten, kur niekas neįtarė – masinėse rinkimų kampanijos finansinėse machinacijose, kurios lėmė visą rinkimų fiasko.
Tyrimas atskleidė šokiruojančius faktus: didžiulės rinkimų kampanijos lėšos buvo nukreiptos ne į bendrą partijos sėkmę, bet į kelių kandidatų asmeninius interesus. Komisijos išvadose teigiama, kad partijos viduje ir rinkimų štabe veikė uždara grupė, tapusi alternatyviu sprendimų priėmimo centru. Šios grupės kertine figūra tapo buvęs NS rinkimų kampanijos iždininkas Arnas Simutis.
FAVORITAS
Arnas Simutis – kontraversiška figūra. Iki Seimo rinkimų jis ėjo partijos atsakingojo sekretoriaus pareigas. Tačiau po skandalingo incidento, kai policija jį sulaikė vairuojant neblaivų, Simutis turėjo trauktis iš posto. Oficialiai jis tapo tik vadybininku. Bet jo ambicijos neleido tiesiog susitaikyti su žemesne pozicija. Iš tiesų tai tebuvo formalumas – Simutis ir toliau veikė grupės naudai, spręsdamas, kiek ir kuriems kandidatams skirti reklamos lėšų, o apie kuriuos geriau nutylėti.
NS pirmininko prof. Vytauto Radžvilo laiške partiečiams pabrėžiama, kad ši slapta grupė, perėmusi finansų kontrolę ir informacijos srautus, turėjo milžinišką įtaką visai kampanijai – tiek biudžeto paskirstymui, tiek partijos komunikacijai. Paaiškėjo, kad rinkimų metu iš esmės vyko dvi paralelinės kampanijos. Oficialioji NS kampanija, kuriai tekdavo tik tai, „kas lieka nuo stalo“, ir slapta grupės privilegijuotų kandidatų kampanija, visiškai nekontroliuojama nei vadovybės, nei rinkimų štabo.
Visa partijos kampanija faktiškai sukosi tik apie du žmones – Vytautą Sinicą ir Šarūną Jasiukevičių. Pirmasis kandidatavo sąrašo pirmuoju numeriu, antrasis – vos dvidešimtuoju. Oficialioji partijos kampanija virto jų asmeninių rinkimų kampanijų priedu ir fonu. Dar du Sinicos proteguoti kandidatai – Marius Parčiauskas (Nr. 6) ir Daminykas Vanhara (Nr. 14) – atliko veikiau „ginklanešių“ vaidmenis, o jų kampanijos, palyginti su lyderių, buvo finansuojamos A. Simučio kur kas kukliau.
Tuo metu apie kitus NS kandidatus rinkėjai beveik nieko nežinojo, nes daugelio jų pavardės nebuvo netgi paskelbtos NS partijos rinkimų laikraštyje „Už Lietuvą lietuvišką amžiams“.
Laikraštis buvo sumenkintas ir suprimityvintas, esą dėl lėšų trūkumo. Jame nebuvo net viso kandidatų sąrašo. Faktiškai buvo ištrinta ilgai ir nuosekliai kurta NS politinė tapatybė ir sugriautas kovojančios, nekonformistinės partijos įvaizdis. Vietoje jo viską užgožė socialinių tinklų reklama, nukreipta į kelis kandidatus. O ši reklama, kaip nurodoma tyrimo išvadose, buvo apmokėta iš neteisėtai viršyto biudžeto. Be to, reklamos pirkimai buvo slepiami nuo rinkimų štabo ir partijos vadovybės, o jų mastas įklampino NS į dešimtis tūkstančių eurų skolų liūną.
Kai šie faktai buvo paskelbti ir paviešintos pirmosios komisijos išvados, partijoje prasidėjo įnirtingas puolimas prieš Komisiją ir NS vadovybę. Grupė asmenų stojo ginti buvusį iždininką. Pats A. Simutis, užuot prisiėmęs atsakomybę, pasirinko desperatišką kelią – kreipėsi į prokuratūrą, apkaltindamas NS vadovus Vytautą Radžvilą, Almantą Stankūną ir Kęstutį Dubniką šmeižtu bei reikalaudamas jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taip jis mėgino nukreipti dėmesį nuo finansinių machinacijų skandalo, kurdamas naratyvą, esą jis pats tapo politinių intrigų auka.
Tačiau realybė byloja ką kita. Grupės pradėtą puolimą ir šmeižtą sunku pavadinti kitaip nei tęstine moralinio ir psichologinio spaudimo bei terorizavimo kampanija. Tam pasitelktos įvairios priemonės – nuo storžieviškų, įžeidžiančių ir žeminančių laiškų iki atvirai melagingos informacijos skleidimo.
VORATINKLIS
Vienas artimiausių V. Sinicos bendražygių, Marius Parčiauskas, nepasidrovėjo atgaivinti net pirmaisiais posąjūdiniais metais taikyto „voratinklio“ metodo. Po 1990 m. nepriklausomybės atkūrimo šį metodą Lietuvoje dažnai naudodavo KGB, taip pat Sąjūdį išardę nepriklausomybės priešininkai, rinkdami informaciją, susiedami žmones tarpusavyje ir darydami jiems spaudimą.
Pritaikius šią metodiką NS partijoje, Parčiauskas sukūrė kompromituojančius dosjė, naudotus šantažui, faktų manipuliacijai, sąmokslo teorijų skleidimui bei bandymams diskredituoti partijos narius. Šie dosjė buvo grindžiami kupiūruotais arba iškraipytais biografijos ir veiklos faktais, kuriuos paneigti ar patikslinti reikalauja daug pastangų ir laiko.
„Voratinklio“ mechanizmas buvo kuriamas tam, kad grupė galėtų daryti psichologinį spaudimą, įbauginti nepaklusnius ar abejojančius narius ir juos kompromituoti. Sąmoningai siekta supriešinti partijos narius tarpusavyje, susilpninti NS vienybę, destabilizuoti visą partijos veiklą. O galutinis tikslas – perimti partijos kontrolę ir nuslėpti finansinius bei organizacinius pažeidimus. Tai atskleidžia nuosekli ir gerai organizuota schema, sukėlusi partijoje krizę ir grėsmę jos, kaip nepriklausomos politinės jėgos, išlikimui.
Kalbant apie storžieviškų, įžeidinėjančių bei žeminančių laiškų srautą, kurio kulminacija tapo NS narių Jono Švagžlio, Ernesto Urniežiaus, Dariaus Ryliškio ir D. Vanharos ciniškos patyčios prieš NS vadovus bei tyrimo išvadas blaiviai vertinančius bendražygius, pakanka pasakyti tiek: visa tai buvo sąmoningai daroma siekiant sukurti nepakeliamą moralinę ir psichologinę atmosferą. Tikslas – priversti padorius ir kultūringus partijos narius „savanoriškai“ pasitraukti iš partijos gretų.
Šių metų gegužės 29 d. grupė, suklaidinusi maždaug trečdalį Tarybos narių, pareikalavo sušaukti neeilinį partijos suvažiavimą, siekdama nušalinti dabartinį NS pirmininką Vytautą Radžvilą bei visą partijos valdybą. Šiai grupei atvirai ėmė vadovauti parlamentaras Vytautas Sinica.
Dar daugiau – grupė, pasinaudodama buvusio atsakingojo sekretoriaus A. Simučio turėta informacija apie NS narių asmens duomenis bei elektroninių komunikacijų slaptažodžiais, perėmė partijos komunikacijos kanalų kontrolę. NS vadovybė buvo nušalinta nuo elektroninio susirašinėjimo su nariais ir socialinių tinklų valdymo. Šie veiksmai, kaip pabrėžia daugelis partijos narių, prilygo vidaus perversmui. O tikslas – bet kokia kaina nuslėpti finansines aferas ir išvengti asmeninės atsakomybės už partijai padarytą žalą.
PRO PATRIA SAMBŪRIS – SMOGIAMASIS BŪRYS NS VIDUJE?
Visa tai dar labiau sustiprino seniau kai kurių partijos narių keltus įtarimus: Nacionalinio susivienijimo ardymas prasidėjo gerokai anksčiau nei Seimo rinkimų kampanija. Jau steigiant partiją buvo matoma nerimą kelianti tendencija – dalies steigėjų flirtas su politiniais konkurentais, ginčai dėl partijos pavadinimo.
Ilgai į šiuos signalus buvo žiūrima pro pirštus. Tačiau šiandien, retrospektyviai žvelgiant į visą NS nueitą kelią, ryškėja visuminis paveikslas. Ir jis kelia sunkią išvadą: jau pačioje NS užuomazgoje tyliai augo ir stiprėjo kita partija – šešėlinė, bet reali.
Ši kita struktūra – lengvai atpažįstama. Jau senokai ji pusiau įvardyta kaip atskira organizacija – jaunimo sambūris „Pro Patria“, kurios vadovu iki praėjusių metų Seimo rinkimų buvo būtent Vytautas Sinica. Daugelis šio sambūrio dalyvių yra ir NS nariai. Tačiau tai dar nereiškia, kad jie automatiškai pritaria visiems NS programiniams tikslams, ypač sąjūdinės, nesisteminės ir nekonformistinės politinės jėgos idėjai.
Dalis jų žvelgia į pagrindinį NS siekį – atkurti Lietuvos nacionalinį suverenitetą – rezervuotai ar net priešiškai. NS įsitikinimu, be šio suvereniteto negali būti išspręstos esminės tautos ir valstybės išlikimo problemos. Tačiau kai kuriems sambūrio nariams, ypač A. Simučiui, šūkis „Susigrąžinkime valstybę!“ kelia ne pasitikėjimą, o greičiau baimę, pyktį ar net pasibjaurėjimą. Neatsitiktinai daugelis jų pernai vengė dalyvauti Vilniuje, Gedimino prospekte, NS surengtoje akcijoje, kurios metu buvo kabinama atminimo lenta Lietuvos laisvės kovotojui, prieškario diplomatui ir rezistencijos organizatoriui Kaziui Škirpai.
Vėliau sekęs chaotiškas ir selektyvus rinkimų kampanijos vykdymas bei atviras partijos lėšų naudojimas siaurai asmenų grupei dar labiau sustiprino šiuos įtarimus. Rinkimai tik padėjo greičiau išryškėti tarp NS ir Pro Patria buvusiems pasaulėžiūriniams, ideologiniams ir vertybiniams skirtumams. Rinkimų kampanijos analizė atskleidė, kad neformalų sprendimų priėmimo centrą sudariusių asmenų branduolys buvo Pro Patria sambūrio nariai. Šio centro vykdyta lygiagreti rinkimų kampanija didele dalimi virto propatriečių mėginimu išsirinkti į Seimą NS priedanga ir ištekliais – „nureitinguoti“ rinkimų sąraše buvusius partijos kūrėjus ir senbūvius nesivaržant pasinaudoti net slapčia pasiskolintomis partijos lėšomis.
Netrukus po rinkimų buvo paskelbtas garsus vaizdo klipas su „užimti Seimą“ žygiuojančiu V. Sinica ir Pro Patria sambūrio nariais. Daugeliui tai atrodė nekaltas „pokštas“, bet iš tiesų tai buvo aiški žinia: Pro Patria sambūris sieks savarankiško politinio kelio, atskirai nuo NS. Klipe buvo „pamiršta“ paminėti, kad V. Sinica tapo Seimo nariu būtent kaip NS atstovas, išrinktas tik dėl palankių aplinkybių ir pasiaukojamos partijos bendražygių pagalbos.
Netrukus sekė kitas akibrokštas, rodantis, kad Pro Patria renkasi kitą politinį kursą. Jau lapkričio viduryje A. Simutis gavo Vilniaus savivaldybės leidimą Pro Patria sambūriui surengti įprastines 2025 m. Vasario 16-osios eitynes su deglais. Eitynių organizavimas ir jų politinis turinys bei siunčiama žinia visuomenei iki tol buvo derinama su NS vadovybe. NS ne tik buvo nušalintas nuo eitynių organizavimo – V. Sinica tai slėpė nuo kitų partijos vadovų iki pat sausio mėn. pabaigos ir griežtai atmetė pasiūlymus grįžti prie įprasto abiejų organizacijų bendradarbiavimo praktikos. Eitynės tapo ženklu, kad „patriotinis krikščioniškas” Pro Patria sambūris griežtai atsiriboja nuo „ekstremistinės nacionalistinės”, neteisėtai ir „provokaciškai” kabinusios atminimo lentą K. Škirpai ir „ekstremistiškai” kalbančios apie kažkokį Lietuvos valstybės suverenumą NS partijos.
Visa tai leidžia manyti, kad grupės veiksmai, formaliai grindžiami partijos atsinaujinimo siekiais, iš tikrųjų buvo koordinuota strategija, skirta susilpninti radikaliam visuomenės atsinaujinimui įsteigtą NS, diskredituoti partijos vadovybę ir sudaryti palankias sąlygas kitoms politinėms jėgoms užimti jos vietą politinėje arenoje.
Sąsajos su kitomis politinėmis jėgomis netruko išaiškėti. Nuotraukos, kuriose perversmo grupės lyderis Vytautas Sinica pozuoja su TS-LKD atstovais, bei jo glaudi draugystė su kandidatu rinkimuose į Seimą buvusiu NS tarybos nariu Šarūnu Jasiukevičiumi atskleidė dar daugiau.
Šiandien jau aišku: ši grupė veikia ne vien dėl asmeninių ambicijų. Ji akivaizdžiai tarnauja konkuruojančių politinių jėgų interesams. Visi ženklai rodo, kad bandymai sukelti chaosą NS viduje yra sąmoningai organizuoti tam, kad susilpnintų partiją ir atlaisvintų vietą kitoms politinėms jėgoms.
NS vadovai perspėja: jei griovimo procesai nebus sustabdyti, egzistuoja reali grėsmė, kad NS bus paversta marionetine politine jėga, palenkta tarnauti siauriems asmeniniams arba išorinių politinių bei verslo grupių interesams – kaip jau atsitiko su ne viena partija, žadėjusia ginti tautiškumą ir valstybingumą.
O tuomet viskas, dėl ko buvo darytos aukos – idėjos, vertybės, bendražygių pasitikėjimas – gali sugriūti negrįžtamai, – rašoma prof. V. Radžvilo pranešime.
Liepos 11 d. ši grupė vėl ketina skelbti neeilinį partijos suvažiavimą, siekdama tęsti chaosą NS viduje, skaldyti organizaciją ir perimti jos valdymą. Šiuo metu Nacionaliniam susivienijimui iškilo reali egzistencinė grėsmė – dabar partija rengiasi ne tik politinei, bet ir teisminei kovai už savo išlikimą.
Tai bus kova, kurioje vieninteliai NS ginklai – skaidrumas ir tiesa, galintys išsaugoti visuomenės pasitikėjimą Nacionaliniu susivienijimu kaip vienintele šiuo metu politiniame lauke veikiančia nekonformistine jėga, drįstančia ginti esminius lietuvių tautos ir valstybės interesus.
Pristabdykite kas nors tą Rimą Jurkevičių.
Matyt ten Radžvilo tekstu dalinasi tas ale Jurkevičius, pats Radžvilas nedrįsta tiesiogiai.
Juk visi jau seniai nuspėjo, kas dabar laukia V. Sinicos ir jaunųjų Propatrijos flango iš NS partijos, po Jasiukevičiaus išėjimo/ planuoto išmetimo, kai V.Sinica paprieštaravo Radžvilui ir jo šutvei dėl Šaro išgujimo iš partijos. Dabar ir pildosi tas Radžvilo įtūžių tirados, įv.prisigalvoti scenarijai ( nori atimti partiją, kažkokie finansiniai reikalai, planuotos išdavystės su TsLkd). Kažkada buvo tokie pat Radžvilo įtūžio straipsnelių tirados ant kitų pvz. Juozaičio. Po to sekė daug kitų, nelojalių narių pašalinimo tirada, nes Radžvilo kritikuot negalima, jis vienas tik teisus gali būti. O kadangi partijoje daug jo padlaižūnų, bijančių garsiai amtelt, tai Radžvilas vis dar laikosi diktatūros pagrindu NS-e. Net naujų narių nepriimdavo į partiją, kad tik nenubalsuotų prieš jį patį partijos rinkimuose…..
Radžvilas sensta, įdomu kaip jo klapčiukai kalbės po kelių metų, kai nusens jis galutinai ar irgi aklai ir ištikimai pataikaus.
Oho kiek apmokamų ir atstovaujančių raudonuosius komjaunuolius subėgo dergtis. Skaudus straipsnis? Kasčiūnas jau matuojasi pagrindinio „patrioto”, vienintelio ir nepakartojamo vaidmenį, jam juk buvo duota „zadanija” , ištraukti iš subinės, morališkai žlugusia, parsidavusia, oligarchų-raudonūjų partija. Reikia, kad visi patikėtu netikėtu atsivertimu, na tiesiog per pora dienų, na gerai ne dienų, o savaičių. Taip ėmė ir stebuklingai iš neokomunizmo kalvės, TSLKP tapo netikėtai „patriotine TSLKD. Vaikučiam tokios pasakos gal ir tinka, bet suauge žmonės supranta, kad taip nebūna. Iškabos pakeistos, o turinys lieka tas pats. NS akivaizdžiai trukdo tam „stebuklingo persivertimo ” iš raudonūjų į „patriotus” performansui. Todėl NS delenda est a ne? Šlykštu. Na nebalsuosiu aš už raudonus kaip besidažytumet ar besivartytumet, nebalsuosiu. 🙂
Ar jūs savame prote? Nejaugi tikrai manote, kad tie, kas prieštarauja jums yra nupirkti? Gal patys tokiu būdu renkate sau pataikūnus? Manęs niekas nepapirko, sakau tai, ką matau savo akimis, o matau negražų vaizdą: šlykštu, kai viešoje erdvėje šitaip dergiami bendražygiai, aš nežinau, kas ten pas jus viduje darosi, bet iš šono žiūrint atrodo, kad norite sunaikinti tą, kuris neša didžiausią naudą partijai, man tai nesuprantama ir apmaudu. Atrodote kaip susipešę vaikigaliai, kurie savo priešininką ima skųsti aplinkiniams. Na, būkite vyrai, sušaukite tą savo suvažiavimą ir išsiaiškinkite santykius ir savo reitingus, nebesiųskite į viešąją erdvę savo nuoskaudų ir dejonių, kažkaip labai stalinietiškai viskas atrodo.
Kaip suprantu, tai jau antras kartas kai šaukiamas suvažiavimas, antram nebereikės kvorumo, nes į pirmą šauktą suvažiavimą tikriausiai nesusirinko kvorumas.
Apgailėtina, šlykštu, jie ir toliau riejasi kaip šunys, viešai dergia bendražygius. Ko verti tie profesoriai partijoje jeigu nesugeba partijos išlaikyti, auginti? Pasirodo, jų garbės troškimas ir asmeninės ambicijos svarbiau nei partija, jos prestižas ir ateitis. Pasišlykštėjau be galo šita rašliava, nusivyliau partija, neberemsiu jos, kam reikalingi valdžioje tokie, kurie savo garde nesusitvarko?
Išies apgailėtina, kad visas komjaunuolių aktyvas suvarytas vaidint pasipiktinusius (NS elgesiu) tovaryšių minios. Čia visada komentuoja trys su puse žmonės, pusė iš jų išlaikomi. o čia krūva komentarų iš žmonių kurie niekada čia nerašė ir toliau nerašys. Tikiu, aha. 🙂
Radvilas nepaverte NS nei Nacionaliniu, nei Susivienijimu, bet priežasčių nesupranta.
Kas ką sudoros?
Kinkadrebiai istorijos įkaitai senoliai marazmatikai prieš nusikrikdeminusius jaunuosius lunatikus.
O kažkada mylėjau ir daug tikėjaus iš šitos partijos…
Griaunant visai gerą partiją, idiotai. Šaudot sau į kojas tiesiog serijomis.
Vienintelis kelias išgelbėti partijos likučius būtų:
1) visiems idiotams užsičiaupti, nebekvailioti su tais absurdiškais straipsniais ir tais mažvaikiškais pdf’ais, surašytais juokinga teisininkų žargono imitacija. Na, jei negalit liautis, rašykit juos, tik niekam nerodykit.
2) Surengti naujus pirmininko rinkimus.
KGB žinoma gali pritilpti visur, bet Voratinklius pirmieji mezgė ir raganas ėmė medžioti ko gero visai tikri sąjūdininkai. Per 1992 metų Seimo rinkimus betgi tautos daugumos valia kolaborantai buvo automatiškai reabilituoti , ir prigriebti kurį nors už pokario veiklą praktiškai tapo nebeįmanoma. Ar daug buvo iškelta bylų stribams? Nekalbant apie tai kad būtų nuteisti
Bet buvau mačius ir aš Radžvilą pozuojantį su Kasčiūnu, Rakučiu, tai kaip čia dabar reiktų suprasti? Ar čia nesiskaito jau, kad Radžvilas jau pardavė partiją pirmas. ))))
Vilniečiui, kuris tikriausiai grynas šalčininkietis. Nu klausyk, jeigu „visi Stankūnai po velnių“ ir „NS tegu baigia egzistuoti“ — tai tu čia ne komentarą rašai, o perversmą agituoji!
Bet atsargiai, nes kai visus išmesi po velnių, gali likt tik tu pats su Sinica ant dviejų taburečių, o ir tos girgždės nuo svorio.
O dėl „Radžvilo diktatūros“ — žinok, Radžvilas net su barzda diktatorium nepavirs, nebent dar kepuraitę su žvaigžde užsidėtų. Teismais jis grąsina todėl, kad pas mus Lietuvoj be teismų politikoje jau veikti niekas nebemoka.
Ir pagaliau, jei tie NS tik 3 proc. atima tiek energijos, tai ramiai miegok, perversmas dar palauks. Suvažiavimas tikrai bus. Ir ten gal visi susėsit prie vieno stalo, atsidarysit mineralinio ir nustosit vieni kitus po velnių siuntinėti.
ProPatria jaunuoliai man neslėpė (prieš 4-5 metus), kad jie visi arba buvę jaunieji konservatoriai, arba norintys įsilieti į TS-LKD, tik tuomet tam kliudė leftistinis anūko kursas.. O dabar gi deklaruojamas kursas jau „pasikeitė”.. Veidai tie patys, o kursas jau kitas ?
Taip kad V. Radžvilo samprotavimai turi labai rimtą pagrindą.
Pokariu i miskus isejo ar partizanams padejo apie 2-3% Lietuvos gyventoju. Kiti sėkmingai su okupantais kolaboravo. Kaip ir paaiškina kodel NS tiek mazai remia. Baudžiauninku mentalitetetas maiso.
O va ir toliau NS seniai šaudo sau į kojas. Sėkmės, nevykėliai 😀 😀
Vyrai pykstasi dėl geografijos. Radžvilui reikėtų Lietuvos tenai maždaug kur Islandija, kuomet Sinica linksta prie Konservatorių, kurie mato Lietuvą tokioje vietoje kokioje Lietuva ir yra. Vietoje, kuri ne ypač dėkinga vienui vieniems. Bent jau miškai nebūtų išnaikinti, o pelkės gražiai numelioruotos ateivio tankų patogumui.
Primink, kaip sovietmeciu konservai prie okupantus kovojo? Landsbergis, Sedbaras, Zingeris, Razma, Jukneviciene. Kubilius? Kokia patirti turi?
Tie kas kovojo tapo herojais, garbė jiems, tačiau nepriklausomybę atgavo (labiau atgavo negu iškovojo) tie kas ryžtingai išnaudojo atsiradusį REALŲ atgavimui momentą. Kovotojų indėlis irgi tuo metu pasirodė reikšmingas ir nebuvo užmirštas. Bet nėra ko niršti kad ne visi žuvo kovose. Svarbu bendras pastangų rezultatas
KAS kovojo, konerservu šiknaskyle? Pavardėmis parasyk.
O kiek nori pavardžių? 10 000 užteks?
Jo, dek bent 3 dabartinius konservus, kurie pries okupantus sovietmeciu kovojo. Isstenesi, dieduli?
Tarkim, Sąjūdyje kovotojų nebuvo nė vieno. Kas iš to seka? Kad nebuvo ir turinčių teisę išnaudoti atsiradusias legalias galimybes nepriklausomybei atgauti? Nekovojai? Šalin, užleisk vietą kovotojui. O ar kovotojas sugebės išnaudoti Perestroikos metu atsiradusias neakivaizdžias galimybes atgauti nepriklausomybę teisiniu keliu – nesvarbu.
aš už tai kad šitie stankūnai eitų po velnių- o Sinica vienintelis šito judėjimo veidas- jei jį išmes- tai tada galit ir visus save išmesti! iR aš už tai kad NS pabaigtų savo niekingą egzistavimą- nes atima iš patriotinių jėgų po 3 proc ir tiek pas save viduje tiek su visais aplinkiniais pastoviai kiršinasi!
Eik sovietini pensinyke, nakui.
Beje, kaip TU ASMENISKAI pries okupantus sovietmeciu kovojai, kad taip Skirpos ir Noreikos nekenti? Papasakok.
Nelabai suprantu visų įvykių peripetijų, bet lieka neaišku ko reikia, kad minėti perversmininkai būtų pašalinti iš NS gretų? Kas trukdo legaliai ir teisėtai sušaukti partijos suvažiavimą ir jame sudėti visus taškus ant i….O gal draugai Sinica , Jasiukevičius, Parčiauskas ir kiti jau perėmė partijos vairą į savo rankas? Kaip taip gali būti, kad Sinica su Jasiukevičium gali sušaukti neteisėtą neeilinį partijhos suvažiavimą, o Radžvilas, Stankūnas ir kiti sušaukti teisėtą partijos suvažiavimą negali? Ar reikia suprasri, kad partija jau beveik užvaldyta? Dabar aišku, kad pati didžiausia klaida buvo padaryta, kai Sinica tapo partijos vicepirminiku….juk jis lyg ir „byvęs” konservatorius? Pasirodo ne….buvusių nei konservatorių, nei komunistų, nei KGB’istų tiesiog nebūna…O NS linkiu ryžtingai ir be kompromisų išspręsti iškilusią problemą ir toliau išlikti Lietuvos politkos padangėję, kaip vienintelė partija nuosekliai pasisakanti ir kovojanti už Lietuvą.
Todėl kad NS seniai bijo suvažiavimo, kad visų narių balsais senis Radžvilas nebūtų praspirtas visų narių daugumos. Radžvilui padai svyla, todėl ir straipsniukus rašinėja, teismais grąsina…Kaip galima bijoti visų narių suvažiavimo, tada ir pasimatytų kas ir už ką…o čia kaip diktatūra su Radžvilo uzurpuota diktatūra gaunasi.
Tai NS jau neomarksistų meslo kruva pavirto? Cia kada persilaužimas ivyko?
Nepriimkite šitų pezalų už gryną pinigą, Radžvilas juk moka Pozicijos redaktoriui, kad jo įtūžio ir pavydo sapaliones rašytų.
Neomarksizmo virusas plinta.