Vokietiją slegia didėjančios atsinaujinančiosios energijos subsidijos, todėl viso pasaulio vyriausybėms kyla klausimų, kiek ilgai jos gali sau leisti remti „žaliąsias“ investicijas.
Nors dešimtmečius šalyje taikomos paramos priemonės buvo labai svarbios mažinant pasaulines gamybos sąnaudas, dėl jų švarios energijos projektai tapo tokie patrauklūs, kad dienomis, kai per daug saulės ar vėjo, elektros energijos kainos dažnai nukrenta iki žemo ar net neigiamo lygio. Kadangi vyriausybė padengia skirtumą, kad užtikrintų gamintojams garantuotą grąžą, šiemet subsidijos sieks 20 mlrd. eurų (21,7 mlrd. JAV dolerių), t. y. dvigubai daugiau nei buvo numatyta iš pradžių.
Atsinaujinančiosios energijos gamintojai uždirbo milijardus per energetikos krizę, kuri padidino elektros energijos kainas, ir toliau gauna subsidijas net ir sumažėjus kainoms. „Turime apversti visą tvarką aukštyn kojomis, kitaip ji nebebus finansiškai gyvybinga“, – sakė pelno nesiekiančios organizacijos „Environmental Action Germany“ atstovė Nadine Bethge.
Problema, su kuria susiduria didžiausia Europos ekonomika, pranašauja tai, kas tikriausiai taps pagrindiniu politiniu klausimu kitose šalyse: ar vyriausybės gali sau leisti nebeskirti paramos švaresniems energijos šaltiniams, nesukeldamos pavojaus pereinamajam procesui?
Berlynas jau vykdo pradines reformas, kuriomis siekiama sumažinti subsidijas, be to, yra pasiūlymų dėl platesnio masto pertvarkos, grindžiamos investicijų sąnaudų rėmimu, o ne garantuotomis produkcijos kainomis. Vis dažniau sutariama, kad pirminė subsidijų schema, sukurta 2000-ųjų pradžioje, buvo skirta naujoms technologijoms remti, o ne toms, kurios dabar sudaro daugiau nei pusę šalies elektros energijos balanso.
——————————————————————
Ne, nu bet kas galėjo pagalvot?
Kreivys su Nagevičium tai tikrai ne. Ir Skvernukas ne.
Schmatoznikai kraunasi pelnus, o mokesčių mokėtojai padengia nuostolius.
Paradoksai…
Šaltinis Bloomberg
