Budapešto „Pride“ klausimas dar kartą iškėlė svarbiausią klausimą ES politikoje: kas valdo?
Jau nekalbant apie karus ir pilietinius konfliktus, ekonomikos krizes ir muitų karus, skandalus bei korupciją. Daugeliui Briuselio elito ir Europos kairiųjų atrodo, kad didžiausia problema, su kuria pastaruoju metu susiduria ES, yra Vengrijos vyriausybės bandymas uždrausti „Pride“ eitynes sostinėje Budapešte.
Tai atrodo juokinga. Tačiau iškreiptu būdu jie turi savotišką argumentą. Todėl, kad iš pažiūros nedidelis „Budapest Pride“ klausimas vėl iškelia tą patį svarbiausią klausimą ES politikoje – klausimą, slypintį už kiekvienų diskusijų.
Tas klausimas yra toks: kas valdo? Kas turi teisę spręsti, kas teisiškai ar moraliai teisinga Vengrijoje ar bet kurioje kitoje suverenioje Europos Sąjungos valstybėje narėje?
Ar tai turėtų būti demokratiškai išrinkta vyriausybė ir Vengrijos žmonių atstovai? O gal tai turėtų spręsti už Vengrijos ribų veikiantys, neišrinkti ir neatskaitingi Europos Sąjungos Komisijos nariai bei teisėjai? Tai kur kas svarbiau už šeštadienio popietės eitynių likimą.
Kovo mėnesį Vengrijos parlamentas didele balsų persvara priėmė premjero Viktoro Orbáno vadovaujamos partijos „Fidesz“ pasiūlytą įstatymą, draudžiantį bet kokius viešus renginius, kurie pažeistų vaikų apsaugos įstatymus, perteikdami seksualumą „savanaudiškai“ arba populiarindami lyties keitimą ar homoseksualumą vaikams. Parlamento nariai bus atskaitingi Vengrijos žmonėms už savo sprendimus kitų metų visuotiniuose rinkimuose.
Nacionalinė demokratija ES elitui yra nepriimtina, kai priimami „neteisingi“ įstatymai.
Tačiau nacionalinė demokratija ES elitui yra nepriimtina, kai priimami „neteisingi“ įstatymai. Europos Komisija ir Europos Teisingumo Teismas, remiami globalistinių NVO, kairiųjų vyriausybių, europarlamentarų bei Gretos Thunberg, visi stojo prieš Vengrijos vaikų apsaugos įstatymus, kaltindami juos „ES vertybių“ pažeidimu. Daugelis jų šeštadienį susirinko Budapešte, kur uždraustas „Pride“ renginys vyko neteisėtai, tačiau be jokio policijos įsikišimo, globojamas miesto žaliojo mero.
„Karalienė“ Ursula von der Leyen, neišrinkta Europos Komisijos pirmininkė, užėmė savo tarptautinį „sostą“, kad „paragintų Vengrijos valdžią leisti Budapešto pasididžiavimui vykti“, nepaisydama pačios Vengrijos įstatymų. Reaguodamas į tai, ministras pirmininkas V. Orbánas visiškai pagrįstai paragino Komisiją „susilaikyti nuo kišimosi į valstybių narių teisėsaugos reikalus, kai ji neturi jokio vaidmens“.
Tačiau U. von der Leyen šeštadienį nepakankamai kišosi į „Pride“ protestuotojus, kurie laikė plakatus su užrašais: „Ursula – nustok ginti Orbáną! Apsaugok demokratiją!“
Šioje aukštyn kojomis apverstoje, lyg per Ursulos stebuklingą stiklą žvelgiamoje įvykių versijoje, „demokratija“ nebereiškia daugumos valdymo. Ji reiškia viską, ko nori elitas, valdžia ir interesų grupės. Todėl neišrinktas eurokratas, trypiantis išrinkto nacionalinio parlamento valią, gali būti vaizduojamas kaip „demokratijos gynėjas“.
Pamirškite žmonių valią. ES lyderiai padarys viską, kas jų galioje, kad palenktų Vengriją savo pabodusiai valiai ir atsikratytų nacionalinės konservatorių vyriausybės, kuri atsisako paklusti Briuselio linijai dėl visko – nuo masinės migracijos iki gender ideologijos.
Todėl šiuo metu ES skiria Vengrijai milijono eurų baudą per dieną už tai, kad ši neatvėrė savo nacionalinių sienų nelegaliems migrantams. Jei kas nors abejoja politiniais šių baudžiamųjų priemonių motyvais, tegul pasiklauso Vengrijos opozicijos politiko, kuris sako, jog būtų „teigiama“, jei ES sankcijos sukeltų sunkumų Vengrijos žmonėms.
Ant kortos pastatyta daug daugiau nei „Pride“ paradas. Žinoma, galima nesutikti su V. Orbáno politika. (Asmeniškai, nors sutinku su daug kuo, ką jie sako apie tai, ką Lauren Smith vadina „Pride“ iškrypimu, nesu didelis draudimų, kaip socialinių problemų sprendimo būdo, šalininkas.) Tokie klausimai, su visais „už“ ir „prieš“ argumentais, yra tai, kas sudaro demokratines diskusijas.
Jūs neturėsite galios nieko pakeisti.
Tačiau jei neturėsite nacionalinio suvereniteto ir demokratinės savo vyriausybės kontrolės, jūsų argumentai ir nuomonės nieko nereikš. Nes jūs neturėsite galios nieko pakeisti. Jums beliks laukti karalienės Ursulos ir jos pakalikų, kad jie priimtų sprendimus už jus.
Nacionalinis suverenitetas yra vienintelis demokratijos pagrindas, kuris kada nors veikė. Bet kokios kalbos apie mitinę „visos Europos demokratiją“ tėra ES Komisijos ir teismų valdymo priedanga.
Ir prieš bet kam pradedant šaukti, kaip „viskas kitaip“, nes V. Orbáno Vengrija esą yra „fašistinė“ ir reikia imtis tarptautinių veiksmų, kalbėkime aiškiai. Už propagandinio karo dūmų uždangos Vengrija išlieka tokia pat laisva ir demokratiška kaip ir kitos Europos tautos. V. Orbáno „neliberali demokratija“ Briuselio įstaigai yra nepakeliama dėl to, kad jo vyriausybė primygtinai laikosi pronacionalinių, šeimai palankių ir kultūriškai krikščioniškų principų, kuriuos ji buvo išrinkta ginti.
Jeigu Vengrija iš tiesų būtų fašistinė valstybė, kaip šeštadienį tvirtino „Pride“ protestuotojai, jie tikrai nebūtų likę vieni stovėti ir skelbti tokių šmeižikiškų pareiškimų prieš vyriausybę. Galbūt jie pageidautų dozės tokio elgesio, kokį jų laisvę mylintys Gretos islamo-fašistai draugai „Hamas“ rezervuoja oponentams ir gėjams?
Neseniai baigiau trijų mėnesių stažuotę Budapešte. Tai ne tik gražus, bet ir nepaprastai saugus miestas, kuriame tos pačios lyties poros vaikšto susikibusios už rankų, o, priešingai nei daugelyje kitų žemyno sostinių, sinagogoms nereikia ginkluotų policijos sargybinių apsaugos.
ES elitas susikūrė karikatūrinę V. Orbáno Vengrijos versiją, kad galėtų pateisinti savo pabodusį kryžiaus žygį. Reikalaudamas dar didesnio kišimosi į Vengrijos reikalus dėl „Pride“, vienas iš Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos pirmininkų pareiškė, kad „Komisija turi imtis veiksmų, kad parodytų, jog vengrai turi tokias pačias pagrindines teises kaip ir visi kiti ES piliečiai“. Jie naudojasi abstrakčia, legalistine „pagrindinių teisių“ kalba, siekdami pakenkti tikrajai demokratinei teisei, ant kurios laikosi visa kita – nacionaliniam apsisprendimui.
Pavojinga važiavimo kryptis yra aiški. Tuo pat metu, kai kilo ginčas dėl „Budapest Pride“, už konkurenciją atsakinga ES komisarė leido suprasti, kad Briuselis nesitrauks iš savo kampanijos priversti JAV technologijų milžines įvesti daugiau žodžio laisvės apribojimų internete. „Mes nedarysime kompromisų dėl suvereniteto“, – sakė ji.
Tačiau vienintelės suverenios institucijos Europos Sąjungoje yra valstybės narės. Bet kokios kalbos apie „ES suverenitetą“ gali reikšti tik tai, kad Briuselio biurokratija tvirtina savo galutinę valdžią ne Jungtinėms Amerikos Valstijoms, bet nepriklausomoms Europos tautinėms valstybėms ir žmonėms, kurie renka savo vadovus.
Štai kodėl, kad ir ką galvotumėte apie Gretos Thunberg teisę protestuoti už laisvę Budapešte, visi turėtume didžiuotis nacionaliniu suverenitetu ir Vengrijos ryžtu jį ginti. Jie kovoja ne tik už Vengrijos vaikų, bet ir už laisvos Europos ateitį.
Mickas Hume’as yra „europeanconservative.com“ vyriausiasis redaktorius. Jis yra anglų žurnalistas, redaktorius ir autorius.
europeanconservative.com
