Demokratinės valstybės raida neatsiejama nuo skaidrios ir patikimos rinkimų sistemos. Todėl pasiūlymai apie rinkimų sistemos skaidrinimą dabar svarstomi JAV gali būti pavyzdžiu ir Lietuvai.
Lietuvoje rinkimu sistema gyventojai nelabai pasitiki – tai atsispindi žemame rinkėjų aktyvume. 2024 m. Seimo rinkimuose balsavo tik 52 proc. rinkėjų, iš jų net 34 proc. balsavo paštu.
Europos šalių vadovų susitikime su JAV prezidentu, atsakydamas į žurnalistų klausimus, jis pranešė apie planuojamas rinkimų sistemos reformas.
Pasak jo, JAV ketina atsisakyti balsavimo paštu ir automatizuotų balsų skaičiavimo sistemų.
Priešingai nei Lietuvoje, JAV rinkimų biuleteniai yra apskaitomi – sunumeruoti, su vandens ženklais ir kitomis apsaugos priemonėmis. Lietuvoje tuo tarpu naudojami paprasti popieriaus lapai, kuriuos, kaip pažymėjo rinkimų stebėtojai, teoriškai galėtų atspausdinti bet kas, nes realios apskaitos sistemos nėra.
Pastaraisiais metais balsavusiųjų paštu skaičius nuosekliai auga, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl rezultatų patikimumo.
Pažymėtina, kad paštu balsuojant dažniausiai laimi TS-LKD, todėl visuomenėje kyla klausimų, kiek tai iškreipia partijų atstovavimą Seime. Tačiau, dėl suprantamų priežasčių, politikai šios sistemos keisti neskuba. Visgi, norint išsaugoti demokratijos pagrindus, būtini ryžtingi sprendimai – rinkimų procesas privalo būti skaidrus, prieinamas visiems ir patikimas.
JAV ketina grįžti prie rankinio balsų skaičiavimo. Rinkėjai patys asmeniškai įmestų biuletenius į balsadėžes, kurios būtų pristatytos į skaičiavimo vietas, kur viešai, stebint visuomenei, būtų skaičiuojami balsai, o rezultatai paskelbiami iš karto.
Lietuvai vertėtų apsvarstyti galimybę taikyti panašią sistemą. Žmonėms, kurie dėl sveikatos negali atvykti į rinkimų apylinkę, galima sudaryti galimybes balsuoti, organizuojant pavėžėjimo paslaugas.
Kompiuteriai rinkimų apylinkėse nėra būtini. Šiuo metu rezultatai įvedami į vietinių apylinkių kompiuterius, kurių kibernetinis saugumas dažnai nebūna patikrintas, o vėliau duomenys perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai internetu per sistemą, kurią prižiūri Estijos bendrovė.
Ši įmonė priklauso tai pačiai grupei, kaip kai kurie Skandinavijos bankai veikiantys Lietuvoje. Sistema dažnai stringa – ypač tada, kai konkurencija rinkimuose aštri, o rezultatų tenka laukti valandomis. Tai kelia pagrįstų įtarimų dėl galimų rezultatų korekcijų, naudojant iš anksto paruoštus duomenis.
Panašių problemų kyla ir JAV – galutiniai rinkimų rezultatai ten dažnai skelbiami tik po kelių dienų, nes juos, net naudojant specialias balsavimo mašinas, nepavyksta iš karto suskaičiuoti, o dėl ginčų neretai reikia laukti teismų sprendimų.
Lietuvoje apskųsti rinkimų rezultatus – beveik neįmanoma. Pirmiausia skundą nagrinėja Vyriausioji rinkimų komisija, kuri dažniausiai nusprendžia, kad pažeidimų nėra. O net jei ir pripažįstamos klaidos, dažnai jau būna per vėlu, nes rinkimų rezultatai būna oficialiai patvirtinti.
Taip nutiko ir su elektroniniais parašais: jie neatitiko ES reglamento ir Lietuvos įstatymų reikalavimų, todėl negalėjo būti skaičiuojami kartu su popieriniais parašais.
Jei šie elektroniniai parašai būtų buvę nepripažinti, dauguma kandidatų nebūtų galėję dalyvauti rinkimuose dėl nepakankamo parašų skaičiaus jau 2019 m.
Skirtingai nei JAV, kur narystė politinėse partijose nėra griežtai reglamentuojama, Lietuvoje įstatymai numato, kad rinkimuose gali dalyvauti tik partijos, turinčios ne mažiau kaip 2000 narių. Narystė siejama su nario mokesčio mokėjimu, kaip numatyta partijų įstatuose.
Pagal paskelbtus duomenis, nario mokestį mokėjo tik dviejų partijų reikiamas narių skaičius. Kitos partijos neturėjo teisės dalyvauti rinkimuose, jei Vyriausioji rinkimų komisija būtų tinkamai patikrinusi politinių partijų narių, mokančių nario mokestį, skaičių.
Per Europos Parlamento rinkimus taip pat kilo nemažai abejonių. Buvo gauta daug skundų iš įvairių ES šalių, todėl dabar rengiami nauji rinkimų tvarkos išaiškinimai ir taisyklės. Lietuvoje rinkimų klastojimo atvejai buvo ypač rafinuoti. Nors pagal ES nustatytą tvarką partijų koalicijoms taikomos tokios pačios ribos kaip ir pavienėms partijoms, Lietuvoje ilgą laiką koalicijoms buvo taikoma 7 proc. riba, o partijoms – 5 proc.
Kilęs triukšmas ir ES stebėtojų atvykimas privertė Seimą teikti pasiūlymą suvienodinti ribas – tiek partijoms, tiek koalicijoms buvo siūloma nustatyti 5 proc. riba. Nors pasiūlymas dėl to buvo pateiktas dar kovo 10 d., galutinis sprendimas priimtas tik gegužės viduryje – prieš pat rinkimus.
Paraiškas dalyvauti rinkimuose buvo galima pateikti tik iki kovo 18 d., todėl koalicijos faktiškai neturėjo galimybės jas pateikti ir dalyvauti rinkimuose lygiomis teisėmis.
Štai taip, ir ES reikalavimai formaliai vykdyti ir konkurentai iš rinkimų eliminuoti.
Išankstinio balsavimo procentai neteisingi, man gaunasi 22-23%. o ne 34%. Be to, išankstinis balsavimas ir balsavimas paštu – ne tas pats. Sutinku, kad ir 22% yra daug, o ten, kur tarp rinkėjo ir urnos atsiranda vokai, visada gali įvykti „žmogiška klaida” arba klastojimas.
Ga ga ga ga!
Visi vaikai taip darykit kaip Jurgelis daro
Dabar valdžią rinks DI – jo išrinktieji bus amžinai valdžioje. Anksčiau reikėjo sakyti per Dievo malonę, o dabar per DI malonę.