Laisvos visuomenės institutas (LVI), reaguodamas į viešą LR vyriausybės kvietimą komentuoti ir teikti pasiūlymus dėl LR Vyriausybės kanceliarijos, bendradarbiaujant su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA), Seimo Ateities komitetu ir Vilniaus universitetu, parengtos Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“, šių metų sausio 20 dieną pateikė savo įžvalgas ir pasiūlymus dėl strategijos keitimo.
Išsiųstame rašte teigiama, jog viziją kūrę analitikai taikosi atitikti valdančios daugumos ideologines nuostatas, o didžiosios tautos dalies poziciją atmeta kaip pasenusią ir net sieja ją su totalitarizmu.
„Kadangi šiandien [valdančiosios daugumos nuostatos] vadinamos „liberalia demokratija“, pateiktame dokumente visiškai nuvertinamas prigimtinės šeimos institutas, paramą šeimai siejant su totalitarizmu, žmogaus teisės suprantamos kaip tam tikrų privilegijų suteikimas kai kurioms piliečių grupėms ir tyčiojamasi iš visko, ką didžioji lietuvių tautos dalis laiko savo kultūrine savastimi“, – rašome LVI pateiktose įžvalgose.
Tarp pateiktų įžvalgų yra ir pastebėjimas, kad bandant prognozuoti Lietuvos ateitį, dalyvavo ne tik valstybinė agentūra STRATA ar Vilniaus universiteto mokslininkai, bet ir valstybės valdymo institucijos, tokios kaip Vyriausybės kanceliarija ar Seimo Ateities komitetas, o tai yra savaime žalinga praktika.
„Valstybės institucijų dalyvavimas eo ipso žvilgsnį į ateitį daro šališką, o vieno iš daugelio universitetų, o ne, tarkim, įvairių pažiūrų mokslininkų ar jų grupių pasitelkimas liudija siekį kliautis saugiais ir kontroliuojamais instituciniais priklausomybės ryšiais. Jei LR Vyriausybei tikrai rūpėtų ateities prognozės, ji siektų raginti savo nuomonę išdėstyti vienodai nuo valdžios aparato nepriklausomas tyrimo institucijas, kurios atstovautų įvairias Lietuvoje esamas mąstymo kryptis ir politines sroves“, – pastebi rašto autoriai.
LVI teigimu, kuriama tik vienai politinei Lietuvos augimo krypčiai atstovaujanti pažangos strategija negali būti laikoma kokią nors direktyvinę galią turinčiu dokumentu, prie kurio ateityje turėtų būti derinami LR Seimo priimami įstatymai bei LR Vyriausybės nutarimai. Pasak rašto autorių, tai laikytina greičiau Lietuvos visuomenės perauklėjimo programa, o ne tikra analitine studija.
Atsižvelgiant į šiuos pastebėjimus, LVI rašte siūloma plėtojant Lietuvos ateities viziją pasitelkti ekspertus bei jų grupes, kurios atstovautų įvairias Lietuvoje esamas mąstymo kryptis ir politines sroves bei pasiūlytų autentiškas perspektyvas atspindinčias didelės dalies visuomenės požiūrius, kurie nebuvo atspindėti dabartiniame variante.
