LENKIJA: Karas jau nesibeldžia, jis jau vyksta!

Rimas Armaitis

„Priešas pradėjo pasirengimą karui. Jis kuria tam tikrą informacinę ir operacinę aplinką, kurios tikslas – pakirsti visuomenės pasitikėjimą valdžia, institucijomis, tokiomis kaip kariuomenė ir policija, taip pat sudaryti palankias sąlygas galimai agresijai prieš Lenkijos teritoriją“, – sakė Kukuła interviu dienraščiui Rzeczpospolita.

Generolas taip pat pakomentavo vakar įvykusį geležinkelio bėgių apgadinimo incidentą. Pasak jo, įvykis turi aiškių hibridinio karo bruožų. „Kas yra buvęs kare, tas žino: tai, ką šiandien matome, nėra karas, bet prieškarinė situacija – tai, ką kasdienėje kalboje vadiname hibridiniu karu. Iš tiesų visos aplinkybės leidžia manyti, kad šis incidentas gali būti diversija“, – teigė Kukuła. Vis dėlto jis pabrėžė, kad galutines išvadas turi pateikti Vidaus reikalų ministerija.

Vakar paaiškėjo apie du incidentus geležinkelio linijoje Varšuva–Liublinas, kuria buvo gabenama pagalba Ukrainai.

Pirmasis incidentas įvyko ties Mika – vietos gyventojai vakare išgirdo sprogimą, o geležinkelio darbuotojai aptiko susprogdintą bėgių ruožą.

Antrasis incidentas užfiksuotas netoli Puławų. Dėl kontaktinio tinklo pažeidimo teko sustabdyti greitąjį traukinį: buvo apgadintas lokomotyvo srovės imtuvas, o vagone išdaužti trys langai. Netoli bėgių taip pat rasta metalinė detalė ir prie pabėgio laidais pritvirtintas mobilusis telefonas.

Abiejų incidentų vietos pažymėtos žemėlapyje

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas šiuos įvykius pavadino „precedento neturinčia diversija“ ir sušaukė neeilinį Nacionalinio saugumo komiteto posėdį.

—
Lenkija jau kraujuoja. Ne metaforiškai, o realiai: bėgiai susprogdinti, traukiniai su pagalba Ukrainai sustabdyti, o jūs vis dar diskutuojate, ar tai „hibridinis karas“, ar tik „atsitiktinis sprogimas“. Generolas Kukuła jums aiškiai pasakė: „Priešas pradėjo pasirengimą karui“. Jis kuria chaosą – informacinį purvą, kad mes abejotume savo armija, policija, savimi. O jūs? Jūs vis dar ieškote „įrodymų“, kol Rusijos rankos jau tiesiasi per sieną.

Pažiūrėkit į tas nuotraukas: sulankstyti bėgiai Mika ties Liublinu, kaip sulaužyti kaulai. Sprogimas – gyventojai girdėjo, kaip namai dreba, langai barška, o policija tada „nieko nerado“. Sekantis – antrasis smūgis prie Puławų: lokomotyvo srovės imtuvas sudaužytas, langai traukinyje – kaip šratai iš pragarinių ginklų, o šalia – metalo gabalas ir telefonas, pritvirtintas laidais prie bėgio. Kaip bomba, kuri laukia signalo iš Maskvos. Tai ne „atsitikimas“, tai diversija! Tuskas teisus: „precedento neturinti“, ir jis sušaukė komitetą – o jūs, ES, kur jūsų posėdis? Kur jūsų „solidarumas“?

Rusija žaidžia su mumis, kaip su bejėgiais pašlemėkais. Jie žino: Lenkija – ES rytinis skydas. Jei jie perlauš mus, tai kaip domino: pirmiausia traukiniai su ginklais Ukrainai sustoja, tada siena su Baltarusija, Suvalkų koridorius virsta pragaro vartais, o paskui – visa Rytų Europa drebės nuo jų „žaliųjų žmogučių“. Jie jau bandė: siuntiniai su bombomis, gaisrai, dronai, balionai, kibernetiniai smūgiai. O dabar – geležinkelis, gyvybės linija Ukrainai. Kiek dar?

Kiek lenkų, lietuvių, latvių, estų savanorių žus Ukrainos fronte, nes pagalba vėluoja? Kiek mūsų šeimų miegos nesaugiai, žinodamos, kad Kremlius siunčia šnipus ne tik į Kijevą, bet ir į Varšuvą, o kiek jų jau yra pas mus?

Tai nėra karas Ukrainoje. Tai karas prieš mus visus. Prieš Lenkija ir tą mažą, trijų baltų vėliavą, kurią mes laikome kaip šventąją. Rusija nori mus palaužti ne tankais – o baime, abejone, o gal kaip visada „ne mūsų reikalas“. Bet mes žinome: jei Lenkija, kartu ir mes sekame iš paskos. Mūsų, tiksliau ES „rytinis pasienis“ – tai mūsų namai, mūsų vaikai, mūsų laisvė.

Tad ponai politikai, klausiu jūsų: kiek dar sprogimų, kiek dar sulaužytų bėgių, dronų ir balionų, kiek dar generolų perspėjimų, kol prabusite ir suprasit, kad tai ne „hibridas“ – tai karas? O Rusijai: jų diversantai slepiasi Lenkijos ir mūsų šešėliuose.

Negi jūs rimtai tikite, kad tie padegimai, dronai, oro balionai, o dabar – ir Lenkijoje vykstančios diversijos – yra atsitiktinumų kratinys? Kad visa tai tiesiog šiaip, iš dangaus nukrito? Atsipeikėkite.

Iš kitos pusės, norisi jiems net padėkoti. Taip – pasakyti AČIŪ. Nes savo išpuoliais jie kaip rentgeno aparatas peršviečia mūsų silpnybes. Jie mums plika akimi parodo, kur mes skylėti, kur mes lengvai pažeidžiami, kur mūsų kariuomenė, jos avangardas ir mūsų specialiosios tarnybos, mūsų saugumas, užuot turėjusios buti tvirtas skydas, dar tik ieško savo stuburo.

Viskas, apie ką mes dar prieš metus kalbėjome, daužydami kaktą į sieną, šiandien jie atsiskleidžia be jokių pagražinimų. Jie tai patvirtina. Jie parodo. Kiekvienu savo veiksmu jie mums į akis sušeria tiesą, kurios patys nenorėjome matyti: mūsų pačių apleistas silpniausias vietas. Ir jei mes dabar to nesuprasime – jei vėl numosime ranka – tai jau bus ne jų diversijos. Tai bus mūsų pačių savižudiškas naivumas. O pagal nusistovėjusias taisykles, sekantis išpuolis turi būti prieš mus.

Lenkijai – garbė. Ji stovi, ji sako tiesą atvirai, kaip niekas kitas. Ir mes privalome stovėti šalia. Nes jei ne mes, tai kas gins tą rytinę ES sieną nuo tamsos?

Karas jau nesibeldžia, jis jau vyksta!