D. Trumpas peržiūri naujausią Irano pasiūlymą užbaigti karą, tačiau nepasitikėjimas tarp abiejų pusių išlieka didelė kliūtis, teigia analitikai.
Iranas pasiūlė Jungtinėms Valstijoms naują 14 punktų planą, kuriuo siekiama visam laikui užbaigti karą, atskleidusį JAV karinio dominavimo ribas ir sukrėtusį pasaulio ekonomiką.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad šį pasiūlymą nagrinėja, tačiau nėra tikras, ar pavyks pasiekti susitarimą su Iranu. Tai įvyko praėjus dienai po to, kai jis išreiškė nusivylimą ankstesniu Teherano pasiūlymu, perduotu per Pakistaną.
Ketvirtadienio vakarą Teheranas pateikė pasiūlymą Pakistanui, kuris tarpininkavo siekiant paliaubų. Pasak Irano naujienų agentūros „Tasnim“, 14 punktų planas buvo parengtas kaip atsakas į devynių punktų JAV planą.
Tačiau praėjus kelioms savaitėms nuo paliaubų pradžios balandžio 8 dieną, Vašingtonui ir Teheranui nepavyko susitarti dėl ilgalaikės taikos. Iranas siekia galutinai užbaigti karą, o D. Trumpas reikalauja, kad Iranas pirmiausia nutrauktų Hormūzo sąsiaurio blokadą, per kurį vyksta apie penktadalis pasaulinio naftos ir dujų eksporto. JAV prezidentas taip pat yra įvardijęs Irano branduolinę programą kaip „raudoną liniją“.
Irano de facto sąsiaurio blokada buvo atsakas į JAV ir Izraelio atakas prieš šalį vasario 28 dieną. Tuo tarpu D. Trumpo administracijos vykdoma Irano uostų blokada, nepaisant paliaubų, dar labiau padidino įtampą.
JAV ir Iranas taip pat tęsia veiksmus jūroje – atakuoja, perima ir sulaiko vienas kito laivus, o tai rodo, kad Hormūzo sąsiauryje konfliktas išlieka aktyvus.
Taigi, koks yra naujasis pasiūlymas ir ar prezidentas Trumpas jį priims?
Štai ką žinome:
Koks yra Irano 14 punktų pasiūlymas užbaigti karą?
Pasak Irano žiniasklaidos, naujasis Teherano pasiūlymas yra atsakas į Vašingtono remiamą devynių punktų taikos planą, kuris pirmiausia numatė dviejų mėnesių paliaubas.
Tačiau naujausiame pasiūlyme Iranas pabrėžia, kad siekia ne laikino paliaubų pratęsimo, o galutinio karo užbaigimo, ir nori, kad visi klausimai būtų išspręsti per 30 dienų.
Pasiūlyme raginama suteikti garantijas dėl būsimų atakų nebuvimo, išvesti JAV pajėgas iš Irano teritorijos, atblokuoti milijardų dolerių vertės įšaldytą Irano turtą bei panaikinti sankcijas.
…sankcijas, karo reparacijas, nutraukti visus karo veiksmus, įskaitant Libane, ir sukurti „naują mechanizmą Hormūzo sąsiauryje“.
Iranas, kurį pernai birželį taip pat atakavo JAV ir Izraelis, siekia garantijų dėl būsimos agresijos nebuvimo. Izraelis anksčiau taikėsi į Irano branduolinius mokslininkus ir vykdė operacijas, skirtas sabotuoti jo branduolinius objektus.
Teheranas taip pat reikalauja užtikrinti jo teisę sodrinti uraną, tačiau D. Trumpas šį klausimą yra įvardijęs kaip „raudoną liniją“. Iranas nori, kad dešimtmečius trukusios sankcijos, smarkiai paveikusios jo ekonomiką, būtų panaikintos kaip bet kokio susitarimo dalis. Laivyba Hormūzo sąsiauriu ir reikalavimai dėl karo reparacijų išlieka pagrindinėmis derybų kliūtimis.
Pasak Irano valstybinio transliuotojo IRIB, po pasiūlymo pateikimo užsienio reikalų ministro pavaduotojas Kazemas Gharibabadi pareiškė: „Dabar kamuolys yra Jungtinių Valstijų aikštėje – jos turi pasirinkti diplomatijos kelią arba tęsti konfrontaciją.“
Kataro Džordžtauno universiteto vyriausybės docentas Paulas Musgrave’as teigė, kad Iranas „šiek tiek sušvelnino“ savo pasiūlymą.
„Žiniasklaidos pranešimai rodo, kad pasiūlymas tapo lankstesnis – tiksliau, atsirado pasirengimas jį aptarti. Pavyzdžiui, Iranas gali atsisakyti išankstinės sąlygos, kad JAV nutrauktų Irano laivybos blokadą Hormūzo sąsiauryje“, – sakė jis „Al Jazeera“.
„Be to, daugelis pasiūlymo punktų, apie kuriuos pranešama – įskaitant Irano teisę sodrinti uraną, jo branduolinę programą ir tai, ką jis subtiliai vadina laivybos Hormūzo sąsiauryje ‘kontrolės mechanizmu’ – išlieka esminiai“, – pridūrė jis.
Pasak Musgrave’o, dėl dviejų pagrindinių klausimų – urano sodrinimo ir labai prisodrinto urano perdavimo – JAV ir Iranas vis dar yra „toli vienas nuo kito“.
„Prezidentas D. Trumpas išlieka nepalenkiamas, kad Iranas turi atsisakyti savo branduolinių pajėgumų“, – sakė jis.
Niujorke įsikūrusios ne pelno siekiančios organizacijos „Soufan Center“ vyresnysis bendradarbis Kennethas Katzmanas teigė, kad Irano nepasitikėjimas D. Trumpu išlieka didžiausia kliūtis.
„Skirtumai branduoliniais klausimais iš tiesų nebėra tokie dideli – jie vis dar reikšmingi, bet galėtų būti sumažinti. Problema ta, kad Iranas nepasitiki D. Trumpu ir Jungtinėmis Valstijomis ir nenori pereiti prie išsamių derybų, kol nebus panaikinta blokada“, – sakė jis.
„Tai gali sukelti tolesnę eskalaciją. Kaip D. Trumpas supranta, jam svarbu nutraukti Irano kontrolę sąsiauryje – čia ir slypi pagrindinė problema.“
Pasak Katzmano, nors abi pusės yra nusivylusios, nė viena artimiausiu metu greičiausiai neatsisakys derybų.
Kaip reagavo JAV?
D. Trumpas teigė peržiūrintis Irano pasiūlymą, tačiau perspėjo, kad Vašingtonas gali atnaujinti karinius veiksmus, jei Teheranas „elgsis netinkamai“.
Kalbėdamas su žurnalistais Floridoje prieš įlipdamas į „Air Force One“, jis patvirtino, kad buvo informuotas apie „susitarimo koncepciją“.
Nepaisant diplomatinio tono, prezidentas išlaikė būdingą tiesmukumą dėl galimo karo veiksmų atnaujinimo.
„Jei jie padarys ką nors blogo, tai gali įvykti“, – sakė D. Trumpas, paklaustas apie galimus smūgius.
Jis taip pat teigė, kad JAV „sekasi labai gerai“, ir tvirtino, jog Iranas desperatiškai siekia susitarimo, nes šalį „sunaikino“ kelis mėnesius trunkantis konfliktas ir jūrų blokada.
Trita Parsi iš Quincy atsakingo valstybingumo instituto „Al Jazeera“ sakė, kad Irano uostų blokados ekonominė kaina viršijo Baltųjų rūmų lūkesčius, o platesnė strateginė žala JAV gali būti dar didesnė.
„Iranas jau 47 metus patiria įvairias sankcijas ir ekonominį spaudimą. Nė vienai iš šių priemonių nepavyko palaužti šalies ar priversti ją kapituliuoti“, – sakė jis.
Vėliau šeštadienį „Truth Social“ platformoje D. Trumpas pareiškė, kad sunku įsivaizduoti, jog Irano pasiūlymas galėtų būti priimtinas, nes Teheranas „dar nesumokėjo pakankamai didelės kainos už tai, ką padarė pasauliui per pastaruosius 47 metus“.
Pasak Musgrave’o, panašu, kad D. Trumpas naująjį pasiūlymą atmetė „jo net iki galo neišnagrinėjęs“.
JAV mažins kariuomenę Vokietijoje, nes Irano karas gilėja
Kokie buvo ankstesni taikos pasiūlymai konfliktui užbaigti?
Naujausias Irano pasiūlymas pateiktas po trapių trijų savaičių paliaubų, įsigaliojusių balandžio 8 dieną, kurios pristabdė JAV ir Izraelio karą prieš Iraną.
Likus dienai iki paliaubų, Iranas pasiūlė 10 punktų taikos planą, apimantį konfliktų regione nutraukimą, saugios laivybos per Hormūzo sąsiaurį protokolą, sankcijų panaikinimą ir atstatymo priemones, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.
D. Trumpas šį planą pavadino „reikšmingu pasiūlymu“, tačiau pridūrė, kad jis „nepakankamai geras“.
Balandžio 7 dienos Irano pasiūlymas buvo atsakas į kovo 25 dieną JAV parengtą 15 punktų planą.
Vašingtono planas numatė vieno mėnesio paliaubas, per kurias abi šalys, tarpininkaujant Pakistanui, derėtųsi dėl karo užbaigimo.
Pasak Izraelio 12 kanalo, planas taip pat apėmė:
Irano branduolinių objektų Natanze, Isfahane ir Fordow išmontavimą; nuolatinį Irano įsipareigojimą niekada nekurti branduolinių ginklų; jau prisodrinto urano atsargų perdavimą Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA); įsipareigojimą leisti JT stebėtojams prižiūrėti likusią branduolinę infrastruktūrą; Hormūzo sąsiaurio atidarymą; visų sankcijų Iranui panaikinimą; taip pat JT mechanizmo, leidžiančio atnaujinti sankcijas, panaikinimą.
Tačiau Iranas šį planą atmetė, teigdamas, kad laikinos paliaubos suteiktų JAV ir Izraeliui laiko persigrupuoti ir pradėti naujas atakas.
Kokia padėtis vietoje dabar?
Nepaisant paliaubų, Islamo revoliucijos gvardija (IRGC) šeštadienį pareiškė esanti „visiškai pasirengusi“ atnaujinti karo veiksmus, teigdama, kad JAV nesilaiko ankstesnių susitarimų.
Sekmadienį paskelbtame įraše IRGC žvalgybos padalinys teigė:
„Yra tik vienas būdas tai suprasti – D. Trumpas turi rinktis tarp neįmanomos karinės operacijos arba blogo susitarimo su Irano Islamo Respublika. JAV sprendimų priėmimo erdvė susiaurėjo.“
Aklavietę dar labiau apsunkina techninės kliūtys atidaryti Hormūzo sąsiaurį, įskaitant Irano jūrų minas. Teheranas uždarė sąsiaurį nuo karo pradžios vasario 28 dieną, sukeldamas didelius pasaulinių energijos rinkų svyravimus.
Siekdamos priversti Iraną atidaryti sąsiaurį, JAV balandžio 13 dieną įvedė visų Irano uostų blokadą, dar labiau paaštrindamos naftos ir dujų krizę. Penktadienį 08:08 GMT „Brent“ naftos kaina siekė 111,29 JAV dolerio už barelį, palyginti su maždaug 65 doleriais prieš karą.
Įtampą dar labiau padidino D. Trumpo pareiškimas, kuriame JAV karinio jūrų laivyno blokada buvo apibūdinta kaip „labai pelningas verslas“.
„Mes perėmėme krovinį. Perėmėme naftą – labai pelningas verslas. Kas galėjo pagalvoti, kad būsime tarsi piratai, bet mes nežaidžiame žaidimų“, – sakė jis šeštadienį renginyje Floridoje.
Teherano užsienio reikalų ministerija šiuos komentarus pavadino „smerkiančiu piratavimo pripažinimu“.
Trita Parsi iš Quincy atsakingo valstybingumo instituto „Al Jazeera“ teigė, kad JAV karinio jūrų laivyno blokada atsisuko prieš patį D. Trumpą ir blogina situaciją.
„Derybos vyko ir galėjo tęstis nepriklausomai nuo blokados“, – sakė jis.
„Blokada neturi nieko bendra su Irano dalyvavimu derybose. Jei ką, ji labiau nei bet kas kitas stabdo diplomatinę pažangą.“
Pasak jo, D. Trumpas buvo pasiekęs stipriausią poziciją dar prieš įvesdamas blokadą.
„Pasiekus paliaubas, pagrindinis spaudimas – pats karas ir jo poveikis energijos kainoms – buvo sumažėjęs. Jei jis būtų išnaudojęs šį laikotarpį, JAV būtų buvusios stipresnėje derybinėje pozicijoje, nes Iranas dar nebuvo gavęs to, ko labiausiai siekė – sankcijų sušvelninimo.“
Tačiau įvesdamas blokadą, D. Trumpas dar labiau sumažino naftos pasiūlą rinkoje.
„Naftos kainos per paliaubas dabar yra aukštesnės nei karo metu. Ekonominiai rodikliai rodo, kad blokada silpnina D. Trumpo poziciją“, – sakė Parsi.
Vis dėlto D. Trumpas ieško būdų spręsti naftos krizę, įskaitant karinio jūrų laivyno koalicijos „Jūrų laisvės konstruktas“ (MFC) sukūrimą, siekiant atkurti laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje.
Remiantis JAV žiniasklaida, pagrindinės šios koalicijos funkcijos būtų dalytis žvalgybos informacija, koordinuoti diplomatines pastangas ir taikyti sankcijas, siekiant reguliuoti laivybą sąsiauryje.
aljazeera.com
