Márton Losonczi
„Prezidentas Trumpas, nepaisydamas ekspertų prognozių ir įveikęs istorinius iššūkius, tokius kaip COVID-19 pandemija ir daugybė jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų, vis dėlto sugebėjo išsaugoti didelę politinę įtaką. Tai leido jam 2024 m. sugrįžti į Baltuosius rūmus… Atrodė, kad vien savo valios jėga jis sugeba atsispirti politiniam žlugimui, kurį jam pranašavo didžioji dalis žiniasklaidos ir akademinės bendruomenės. Tačiau taip buvo tik iki praėjusio antradienio.“
Istorikai niekada nesidrovėjo vertinti prezidento Donaldo Trumpo kaip blogiausio prezidento JAV istorijoje. Jis tapo dviejų rūšių šališkumo taikiniu – naujausių įvykių sureikšminimo ir pačių istorikų politinio šališkumo.
Vis dėlto prezidentas Trumpas, nepaisydamas ekspertų prognozių ir įveikęs istorinius iššūkius, tokius kaip COVID-19 pandemija ir daugybė jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų, sugebėjo išsaugoti didžiulę politinę įtaką. 2024 m. jis vėl laimėjo prezidento rinkimus, tapdamas vos antruoju JAV prezidentu istorijoje po Groverio Clevelando, išrinktu dviem kadencijoms su pertrauka.
Atrodė, kad vien savo valios jėga Trumpas sugeba atsispirti politiniam žlugimui, kurį jam nuolat pranašavo didžioji dalis žiniasklaidos ir akademinės bendruomenės. Tačiau taip buvo tik iki praėjusio antradienio.
2026 m. vidurio kadencijos rinkimuose respublikonai pagal bendrą visoje šalyje Atstovų Rūmų rinkimuose gautų balsų skaičių pralaimėjo demokratams 13,3 procentinio punkto skirtumu. Tai didžiausias tokio pobūdžio pralaimėjimas nuo 1976 m., kai JAV politinį gyvenimą vis dar veikė Votergeito skandalo padariniai.
Dėl šio pralaimėjimo Respublikonų partija Atstovų Rūmuose turės apie 175 vietas, o demokratai – apie 260 (galutiniai balsų skaičiavimo rezultatai dar nėra paskelbti). Tokia Atstovų Rūmų sudėtis primena 2009 m. pradėjusį darbą Kongresą, išrinktą 2008 m., kai, prezidentaujant George’ui W. Bushui, prasidėjo pasaulinė finansų krizė.
Senate prezidento Trumpo partija prarado net devynias vietas (arba „tik“ aštuonias, priklausomai nuo to, kaip baigsis preferencinis balsų skaičiavimas Aliaskoje). Respublikonai patyrė pralaimėjimų net tradiciškai jų dominuojamose valstijose – Pietų Karolinoje ir Misisipėje. Taigi 120-ajame JAV Kongrese bus vos 44 arba 45 respublikonų senatoriai.
Įdomu tai, kad prezidentas Clevelandas, vienintelis kitas JAV prezidentas, ėjęs dvi kadencijas su pertrauka, taip pat patyrė triuškinamą pralaimėjimą per savo antrosios kadencijos vidurio rinkimus. 1894 m. jo Demokratų partija neteko daugiau Atstovų Rūmų vietų nei per bet kuriuos kitus JAV istorijoje vykusius rinkimus – 125 vietų, nors tuo metu Atstovų Rūmus sudarė tik 356 nariai.
Tačiau tarp 1894 ir 2026 m. vidurio kadencijos rinkimų galima įžvelgti ir kitą paralelę.
Prezidentas Clevelandas puikiai suprato, kad jo sprendimai, grindžiami riboto valstybės vaidmens ir konservatyvios fiskalinės politikos principais, buvo nepopuliarūs.
Po 1893 m. kilusios finansinės panikos jo partijos kontroliuojamas Kongresas priėmė įstatymą, numatantį papildomą sidabro monetų kaldinimą, siekiant paskatinti ekonomiką. Tai atitiko tuo metu populiaraus „laisvojo sidabro“ judėjimo idėjas. Tačiau prezidentas Clevelandas, laikydamasis savo principų, šį įstatymą vetavo, nepaisydamas visuomenės nuomonės.
Panašiai ir prezidentas Trumpas puikiai suprato, kad karas su Iranu ir dėl jo išaugusios degalų kainos pakenks Respublikonų partijos galimybėms laimėti vidurio kadencijos rinkimus. Tai liudijo kai kurie jo paties pareiškimai, ypač karo pradžioje, pavasarį.
Tačiau Trumpas šiuos politinius nuostolius laikė kaina, kurią būtina sumokėti siekiant svarbesnio tikslo – neleisti Irano islamistiniam režimui įsigyti branduolinio ginklo.
Apie būtinybę sustabdyti Irano branduolinę programą Trumpas kalbėjo dar 2015 m. birželį, pirmą kartą paskelbęs apie savo kandidatavimą į JAV prezidentus. Taigi šiuo klausimu jam galima pripažinti politinį nuoseklumą.
Vis dėlto dalį šio įvertinimo tenka sumažinti, nes po 2025 m. birželį JAV karinių oro pajėgų surengtų Irano branduolinių objektų bombardavimų Trumpas Amerikos rinkėjams pareiškė, kad Irano branduolinė programa buvo sėkmingai sustabdyta…
Respublikonai gali tikėtis, kad tuo prezidentų Trumpo ir Clevelando istorinės paralelės ir baigsis. Mat po to, kai Clevelandas 1897 m. paliko Baltuosius rūmus, jo politiniai priešininkai respublikonai laimėjo ketverius prezidento rinkimus iš eilės.
Likusius dvejus savo kadencijos metus prezidentas Trumpas, kaip ir jo pirmtakai Barackas Obama, George’as W. Bushas bei Billas Clintonas, turės dirbti su jam priešišku Kongresu.
Kad federalinė vyriausybė apskritai galėtų veikti, Trumpui neabejotinai teks atsisakyti dalies savo radikaliausių dešiniojo populizmo tikslų. Jam reikės reikšmingos demokratų paramos, kad būtų patvirtinti teisėjų paskyrimai ir priimami federaliniai biudžetai.
Tiesą sakant, prezidentas Trumpas jau pripažino, kad per pastaruosius dvejus metus jo vykdyta imigracijos kontrolės politika buvo „per griežta“.
Tai neabejotinai gali dar labiau sumažinti respublikonų galimybes laimėti 2028 m. prezidento rinkimus. Tačiau po praėjusio antradienio rinkimų rezultatų šios galimybės ir taip atrodo menkos.
JAV istorijoje veikiančiajam prezidentui dažniau tekdavo pralaimėti rinkimus, nei tai pačiai partijai pavykdavo išsaugoti Baltuosius rūmus pasibaigus jos prezidento antrajai kadencijai.
Ar respublikonams pavyks tai padaryti po tokio istorinio pralaimėjimo, kurį valdančioji partija patyrė likus dvejiems metams iki prezidento rinkimų?
Kaip respublikonas, nenoriu atsakyti į šį klausimą.
hungarianconservative.com
