Pristatome lietuvių DNR tyrimo rezultatus gimtąja kalba. Mūsų dienomis sparčiai plėtojasi ir žaibiškai populiarėja genetiniai pasaulio tautų kilmės tyrimai. Jie smarkiai praturtina, o svarbiausia – leidžia iš esmės patikslinti ankstesniuosius tautų kilmės pasakojimus. Jie kuriami nuo seniausių laikų. Genealoginės žinios apie protėvius ir jų nuveiktus žygius yra kiekvienos tautos giliausios savasties ir jos etninės bei kultūrinės tapatybės neatimama dalis.
Tokios žinios buvo saugomos sakytiniuose ir rašytiniuose, o vėliau net dirbtinai kurtuose mituose, kokiu, pavyzdžiui, tapo pasakojimas apie lietuvių romėnišką kilmę. Moderniais laikais tautų istorijos pasakojimai buvo vis dažniau grindžiami archeologijos, etnografijos, kalbotyros, kultūrologijos duomenimis.
Dabartinė susidomėjimo tautų genetika banga kyla neatsitiktinai. Globalizmo volas niveliuoja tautas traiškydamas gelminius jų kultūrinės tapatybės sluoksnius. Šie sluoksniai yra tiesiog nutrinami, lieka tik paviršutiniškos etnografinės tautiškumų dekoracijos, arba tuščios kultūrinės kaukės.
Globalios sumaišties ir nenuspėjamo pasaulio virsmo sąlygomis natūraliai išauga poreikis sužinoti – kas vis dėlto esame iš tiesų, kuo skiriamės nuo kitų, kokia yra giliausia mūsų savastis, kokios tautos artimos, o kokios – tolimos? Tokiomis aplinkybėmis dėmesys savaime krypsta į tą gilausią savasties lygmenį, kuris slypi už paviršutiniškų kultūrinės tapatybės klodų ir kuris dar visai neseniai buvo neprieinamas. Tai – biologinis-genetinis tautinės savasties lygmuo.
Todėl neturėtų stebinti, kad patobulėjus genetiniams DNR tyrimams, jų buvo entuziastingai griebtasi kaip naujo ir svarbaus žinių apie tautas šaltinio. Ir anaiptol ne iš tuščio smalsumo. Visai tikėtina, kad iš dabartinio geopolitinio ir civilizacinio chaoso randantis naujai pasaulio tvarkai genetiškai nustatoma kilmės ir kraujo giminystė gali vėl tapti svarbi kaip tautų politinių sąjungų ir kitokių ryšių pagrindas.
Mes, lietuviai, kaip visada, vėluojame su tokiais tyrimais. Kol kas mus tyrinėja kiti. Todėl pradžiai vertėtų bent šį tą iš tokių tyrimų įgarsinti ir pristatyti mūsų gimtąja kalba. Genetika – griežtas mokslas, seniai išaugęs iš spekuliatyvių hipotezių paauglystės amžiaus. Be abejo, šis įrašas nėra paskutinis ir galutinis žodis mūsų kilmės ir savitumo klausimu. Jis sukels neaiškumų, abejonių, pažadins norą diskutuoti ir ginčytis. Bet tokia ir yra jo paskirtis – prabudinti susidomėjimą mūsų tautos ištakomis ir skatinti troškimą patiems atsakinėti į amžinąjį trilypį klausimą: Kas mes esame? Iš kur mes ateiname? Kur mes einame?
Taigi DNR tyrimai – dar vienas raktas, galintis padėti lietuviams įminti mūsų tautos kilmės paslaptį.
Idėją prakalbinti pasakojimą apie atlikto tyrimo rezultatus mūsų senąja kalba iškėlė p. Alina Laučienė. Į lietuvių kalbą jį išvertė p. Valentinas Šapalas, įgarsino p. Liudgarda Čepienė. Visiems jiems nuoširdus ačiū už vertingą iniciatyvą ir sutelktomis pastangomis atliktą didelį ir prasmingą darbą plečiant tautiečių akiratį ir žadinant jų susidomėjimą savosiomis tūkstantmečių ūkanose skendinčiomis istorinėmis šaknimis.
Prof. dr. Vytautas Radžvilas
Visų šalių reikšmingų ir nelabai genčių,ar išskirtinių tautų grupių DNR ir kur jos pasaulyje daugiausia pasklidusios,kaip labai tarpusavyje susijusios etniškai,genetiškai,kraujo ryšiu,jau žinoma.Tie duomenys buvo surinkti covid pandemijos testų metu.Duomenų bazės išanalizuotos ir saugiai užrakintos.Jau išsiaiškinta,kiek pasaulio žmonių turi išskirtinį auksinį etninį DNR genetinį kodą,kuriuose kraštuose,šalyse jie gyvena ir bus verti gelbėti pasaulinio karo atveju.Aišku prie pasaulinių duomenų jūs neprikišite nagų,bet galite pasidaryti DNR testą ir pagal jį žinoti kiek ir kokios etninės kilmės DNR procentų jūmyse yra,ar būsite bombarduojami karo atveju.